Premjero kalba konferencijoje „Euras Lietuvoje: viena rinka, viena valiuta, bendra ateitis“

Gerbiamas Europos Centrinio banko prezidente,
Europos Komisijos viceprezidente, aukštasis komisare,
Latvijos banko valdybos pirmininke,
Gerbiami svečiai ir visi šios reikšmingos konferencijos dalyviai,

Džiaugiamės, kad Lietuva išlaikė nelengvą ir atsakingą pasirengimo eurui egzaminą – įveikusi daug reiklių įvertinimo procedūrų, sulaukė galutinio Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos sprendimo.

Dar kartą nuoširdžiai dėkoju Europos Komisijai ir Europos Centriniam bankui už paramą ir pagalbą Lietuvai, jau žengiančiai į Europos vieningos valiutos erdvę. Taip pat esame dėkingi kaimynėms Latvijai ir Estijai, kurios geranoriškai dalijosi savo patirtimi.

Bendroji rinka ir Europos Pinigų Sąjungos sukūrimas didžiai prasmingas reiškinys. Tai visų euro zonos valstybių kartu atliekamas darbas. Europos Sąjungos rinkos sėkme pagristas euro įvedimas dar labiau stiprina bendrijos stabilumą, kuris padeda atsilaikyti prieš ekonominius iššūkius ir yra būtinas tolesniam augimui.

Sėkminga euro zonos plėtra paneigia skeptikų nuogąstavimus apie Europos Sąjungos saulėlydį. Priešingai, matome, kad šis valstybių bendrijos modelis yra gyvybingas. Todėl labai svarbu, kad vieninga valiuta – Europos politinės ir ekonominės stiprybės garantas ateina į Lietuvą. Rinkos jau pripažino, kad Lietuvą verta euro. Galime skolintis pigiau, įgyjame vis aukštesnius reitingus, sparčiau augame. Tikiuosi, kad šio ekonominio augimo rezultatai turės vis didesnę įtaką ir Lietuvos žmonių gyvenimo gerėjimui.

Euro įvedimas yra ne vien Lietuvos, įveikusios ekonomikos krizę ir pasiekusios reikiamą konvergencijos lygį, įvertinimas, bet ir puikus instrumentas tolesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai. Tai ir dar vienas istorinis didžiausios pasaulio valiutos reformos etapas.

Lietuva – devynioliktoji euro valstybė – pasirengusi aktyviai įsitraukti į Europos Sąjungos atsinaujinimo programą. Būdama viena Europos ekonominio augimo lyderių atsineša ryžtą siekti užsibrėžtų tikslų, stiprų partnerystės ir solidarumo jausmą. Kartu gerai suvokiame ir laukiančius iššūkius bei atsakomybę, kad būtų laikomasi atsakingos ir tvarios viešųjų finansų politikos, vykdomos ryžtingos struktūrinės reformos, sėkmingai įsiliejama į bankų sąjungą.

Lietuvos pirmininkavimo ES metu, priėmus Reglamentą dėl Bendrosios priežiūros mechanizmo, buvo žengtas svarbus žingsnis link Europos bankų sąjungos – vieno iš pagrindinių elementų, kuriant ekonominę ir pinigų sąjungą. Todėl kitas Lietuvos siekis po euro įvedimo – tapti aktyvia bankų sąjungos nare.

Kaip jau sakiau, euro įvedimą vertiname kaip ekonominio saugumo garantą, tai dar viena priemonė padedanti siekti savo valstybėje didesnio finansinio stabilumo, toliau tvariai ir harmoningai plėtoti ekonomiką. Tai reiškia naujų darbo vietų kūrimą, gyventojų pajamų augimą, stiprėjantį valstybės konkurencingumą.

Savaime suprantama, kad mažai šaliai, itin daug prekiaujančiai su užsienio valstybėmis, lito išlaikymas ir toliau reikštų didesnes valiutos keitimo išlaidas, mažesnes Lietuvos gamintojų galimybes tarptautinėse rinkose. Be to netektume ir dalies potencialių investicijų, nes didžiulį euru atsiskaitančiu valstybių regioną investuotajai laiko patikimu ir mažiau rizikingu.

Apibendrindamas su euru siejamus lūkesčius noriu pabrėžti, kad tai bus stipri paskata mūsų valstybės ekonomikos augimui, gyventojų pajamų didėjimui. Vieninga valiuta padės mums sparčiau įveikti ekonominės gerovės skirtumus su kitomis ES ir suteiks daugiau jėgų atsilaikyti prieš galimas finansines krizes.

Esu tikras, jog Lietuva bus atsakinga euro zonos narė. Toliau bus vykdoma griežta biudžeto politika, užtikrinanti ekonomikos augimą, užimtumo didinimą, nedarbo ir socialinės atskirties mažėjimą bei sudaranti sąlygas augti darbo užmokesčiui. Atsigaunant ekonomikai mažėja Valstybinio socialinio draudimo fondo skola, todėl, laikydamiesi užsibrėžtų deficito mažinimo užduočių, jau galime planuoti pensijų bei kitų socialinių išmokų didinimą. Taip pat toliau sieksime palaikyti šalies ūkio finansų tvarumą, gerinti investicijų ir verslo sąlygas, suvaržyti kontrabandą ir šešėlinę ekonomiką, stiprinti kovą su korupcija.

Lietuva yra įsipareigojusi efektyviai ir racionaliai naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, jos skirtos šalies konkurencingumui didinti, žmonių gyvenimo gerovei kelti. Spręsdami energetikos problemas, sėkmingai projektuojame ir įgyvendiname transeuropinių jungčių tiesimą, mažiname priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Po Europos Sąjungos Tarybos sprendimo liepos 23 dieną Lietuva pradėjo intensyvią informavimo kampaniją apie euro įvedimo tvarką. Šiuo metu kaip tik vyksta seminarų ciklas beveik visose 60-yje Lietuvos savivaldybių. Finansų ir Ūkio ministerijų, Lietuvos banko, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei kitų institucijų atstovai suteikia išsamią informaciją apie euro įvedimo praktines detales. Kadangi gyventojų ir verslo atstovų interesai skiriasi, jiems yra parengtos skirtingos seminarų programos.

Kartu su verslo bei savivaldos atstovais pasirašėme Geros verslo praktikos memorandumą, kuris padės papildomai prižiūrėti verslą, kad visi su euro įvedimu susiję veiksmai, pavyzdžiui, kainų perskaičiavimas, būtų atlikti sąžiningai. Tai labai svarbus susitarimas veikti kartu verslo ir valdžios institucijoms, todėl prisijungimas prie Geros verslo praktikos memorandumo bus tęsiamas iki šių metų pabaigos.

Taip pat vykdoma Euro turo programa. Po Lietuvą keliauja specialia euro simbolika papuošto Eurobuso komanda, organizuojanti informacinius renginius apie euro įvedimą miestų bei miestelių aikštėse.

Lietuvai rengiantis nuo 2015 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, valiutos keitimo procese ypač svarbus vaidmuo tenka bankams. Jie turi pritaikyti finansinių paslaugų infrastruktūrą operacijoms nauja valiuta, dalyvauti išankstinio pirminio ir antrinio banknotų ir monetų paskirstymo procese ir, kaip numato Euro įvedimo Lietuvoje įstatymas, nustatytais terminais neatlygintinai keisti litus į eurus.

Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku taip pat pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui. Bankai įsipareigojo intensyviausiu valiutos keitimo laikotarpiu dirbti ilgiau nei numatytos darbo valandos, sudaryti palankias sąlygas įnešti grynuosius litus į banko sąskaitą, taip pat taikyti kitas priemones, kad gyventojai ir verslas galėtų kuo sklandžiau pasikeisti pinigus.

Remiantis liepos pabaigoje paskelbtomis Euro barometro apklausomis, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas euru stiprėja. Palyginus šių metų pavasarį su praėjusių metų rudeniu, euro rėmėjų skaičius išaugo nuo 40 proc. iki 50 procentų. Nepritariančiųjų skaičius per šį laiką sumažėjo nuo 49 proc. iki 41 procentų. Dar 9 proc. gyventojų teigė neturintys nuomonės.
Lietuvoje dauguma žmonių pritaria, jog euro įvedimas Lietuvai suteikia nemažai privalumų, tačiau girdimi nuogąstavimai, pirmiausia emociniai. Tai suprantama, ne vienam sunku atsisveikinti su vienu svarbiausių mūsų nacionalinių simbolių – litu.
Gerbiamieji,

Po penkerių dienų minėsime nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo 22-ąsias metines. Tuomet, 1992 m. spalio 1 d. Lito komiteto sprendimu buvo įvesti laikinieji pinigai – talonai. Per šį laiką susigrąžinome istorinio pavadinimo pinigą – litą, sustiprinome savo pinigų sistemą ir pasirengėme finansų transformavimui į naują kokybę. Dabar mūsų šalis turės naują ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo įrankį – eurą.

Prieš nepilnus dvejus metus tik pradėjusi savo darbą mūsų Vyriausybė iškėlė tikslą – 2015 metais Lietuva bus euro valstybė. Šį egzaminą laikėme atsakingai ir sąžiningai, nors teko išspręsti ir nenumatytų keblių finansinių užduočių. Man didelis džiaugsmas pasveikinti į Lietuvą ateinantį eurą.

Sveikinu visus susirinkusius į šią aukšto lygio konferenciją, skelbiančią labai prasmingą šūkį – „Euras Lietuvoje: viena rinka, viena valiuta, bendra ateitis“.

Ačiū už dėmesį ir kūrybingo darbo konferencijoje.