Premjero A. Butkevičiaus kalba konferencijoje „Verslas 2015“: „Vyriausybės ekonominė politika 2015 m.: prioritetų viltys ir galimybių ribos“

Gerbiami konferencijos dalyviai,
Sveikinu šios konferencijos sumanymą pateikti Lietuvos ekonominę ir socialinę analizę bei verslo patirties pagrindu numatyti ateities tendencijas. Užduotis - ne iš lengvųjų, nes jau žinomų prognozių skalė yra labai plati. Juo labiau vertinimai gali skirtis, kai į Europą žvelgi iš vidaus arba kitos Atlanto pusės. Tuo neseniai ir pats galėjau įsitikinti lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Santūrios kitų metų pasaulio ekonomikos atsigavimo prognozės verčia peržiūrėti mūsų planus, tačiau tai negesina ambicijų Europos Sąjungoje išlaikyti augimo lyderių poziciją. Optimizmo šiam tikslui įgyvendinti suteikia praėjusių beveik dvejų metų patirtis. Kartu su euro įvedimu toliau laikysimės griežtos fiskalinės drausmės, suteikiančios pasitikėjimo makroekonomine aplinka, ir stiprinsime šalies konkurencingumą - tolesnės plėtros ir gerovės kertinį stulpą.
Apžvelgdamas Vyriausybės veiklos prioritetus ateinančiais metais, plačiau nesustosiu ties euro įvedimu – mūsų iškeltas politinis uždavinys jau beveik įvykdytas – reikia tik gerai techniškai pasiruošti Lietuvos įsijungimui į vieningos valiutos zoną. Noriu trumpai paminėti, kad toliau bus tęsiama šilumos ūkio pertvarka ir gerą pagreitį įgavusi renovacija – spalio 1d 2014 m. spalio 3 d. duomenimis, vykdomi 706 daugiabučių renovacijos darbai, o 1030-čiai daugiabučių paskelbti konkursai statybos rangos darbams. Artėjame prie tikslo - turėti modernų, energiją taupantį šilumos ūkį.

Sukurtas ir daug palankesnis klimatas verslo aplinkai. Priimtos Teritorinio planavimo, Laisvųjų ekonominių zonų, Statybų bei kitų įstatymų pataisos. Esame kritikuojami, kad neskubame iš esmės pertvarkyti Darbo kodekso įstatymą, bet noriu jus patikinti, kad šis darbas jau vyksta. Parengti naują Darbo kodekso redakciją nėra lengvas darbas, nes tenka derinti daugelio interesus. Ateinančiais metais – tai viena svarbiausių mūsų užduočių.

Taip pat daug dėmesio bus skiriama Lietuvos darbo rinkai reikalingų specialybių ir profesijų rengimui. Valstybė plės paramą aukštosioms mokykloms, kad būtų paruošta daugiau tiksliųjų ir technologinių specialybių absolventų. Siūlysime sudaryti sutartis, kurias turėtų pasirašyti Švietimo ir mokslo ministerija ir kiekviena aukštoji mokykla. Abipusis valstybės ir universiteto ar kolegijos įsipareigojimas dėl perspektyvinės plėtros garantuotų akademinių institucijų finansinį stabilumą ir studijų kokybę. Studijų finansavimo principo „pinigai seka studentą“ nekeičiame, tačiau numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą.
O profesinio mokymo sistemoje jau pasiruošėme naujovei – pradėsime taikyti pameistrystės profesinio mokymo formas. Tikimės gaudaus bendradarbiavimo su verslu, optimizuojant profesinio mokymo tinklą, kad efektyviau panaudotume turimą infrastruktūrą. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos bus profiliuojamos pagal regionų ūkio poreikius ir plėtros perspektyvas.
Kalbėdami apie strateginius projektus dažniausiai minime energetiką. Tačiau šiai didelės svarbos projektų kategorijai priskiriame ir regionų plėtrą, į kurią naujoje finansinėje perspektyvoje bus investuota 3,5 mlrd. litų ES paramos. Lietuvos ateitis – ne vienas ar trys didmiesčiai, bet tolygiai plėtojamų regionų centrų sistema, kuri garantuos verslo plėtrą ir gerovę visame krašte. Tai mums padės spręsti ir socialinės atskirties problemą. Todėl didelė dalis investicijų atiteks mažesnių miestų investiciniam patrauklumui didinti ir verslo sąlygoms gerinti. Parengta Užimtumo skatinimo programa ir konkrečių veiksmų planas numato priemones, kaip padėti surasti darbą praktinės patirties neturintiems jauniems specialistams ir kaip grąžinti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius.

Noriu pažymėti, kad į regionų ekonomikos gaivinimą noriai ir aktyviai įsitraukė Lietuvos darbdavių, investuotojų, verslo organizacijos. Bendros pastangos jau duoda pastebimų rezultatų. Regionuose steigiamos naujos įmonės ir plečiami esami padaliniai. Per antrąjį ketvirtį darbo užmokestis išaugo visose apskrityse, o daugiausia - Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės apskrityse.

Vyriausybė dar labiau sustiprino prielaidas savivaldybių motyvacijai pritraukti kuo daugiau investicijų plėtrai. 2015 m. biudžeto projekte padidinome (8,8 proc.) savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį. Tai savivaldą skatins siekti, kad būtų daugiau dirbančių žmonių, kurių mokami mokesčiai pildys vietinį biudžetą.

Regionų ekonominis atsigavimas yra tolesnio Lietuvos augimo ir stiprėjimo varomoji jėga.

Kitas mūsų prioritetas – inovatyvios ekonomikos plėtra ir investavimo lygio kėlimas, nes inovacijos - dvidešimt pirmojo amžiaus pažangos variklis. Todėl spartindami šalies įmonių darbo našumo augimą, remsime įmonių investicijas į inovatyvios gamybos ir paslaugų plėtrą. Ypač bus skatinamos kokybiškos vietinio ir užsienio kapitalo investicijos. Valstybės paramos sulauks tie, kurie bendradarbiaus su Lietuvos mokslu – investuos į tyrimų ir eksperimentinę plėtrą, skatins inovacijas.

Patvirtinta nauja Inovacijų programa numato įvairias priemones, kaip spartinti mokslo rezultatų įdiegimą į verslo, gamybos, klasterių kūrimo ir tinklaveikos procesus. Esu ne kartą pabrėžęs, kad labai reikalingos inovacijos tokiose svarbiose srityse, kaip energijos vartojimas, sveikatos apsauga, atliekų tvarkymas. Beje, apie Lietuvos inovacijų programą buvo progos pakalbėti ir lankantis JAV Stanfordo tyrimų institute. Čia buvome supažindinti su instituto ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimu, vystant inovacijų ekosistemą.

Vertindami praėjusios finansinės perspektyvos investicijas matome, kad didžiausią įtaką konkurencingos ekonomikos ugdymui turėjo mokslinių tyrimų ir technologijų finansavimas. Būtent, tai pritraukė privačias investicijas į informacinių ir ryšių technologijų, biotechnologijų, ateities energetikos ir elektrinės bei optinės įrangos sektorius. Todėl 2014-2020 metais mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai nukreipsime dar daugiau lėšų.

Dar viena prioritetinė sritis – ekonominės diplomatijos plėtra. Jau dabar galime pasakyti, kad beveik prieš metus prasidėję Rusijos demaršai prieš Lietuvos vežėjus ir lietuviškas prekes buvo naujos agresyvios politikos su kaimynais ženklai. Šiandien mūsų gyvenimas tapo sudėtingesnis, bet kartu ir daug aiškesnis. Manau, mūsų gamintojai jau nebeturi iliuzijų dėl pelningų ilgalaikių rinkų Rytuose.

Todėl šioje auditorijoje, noriu pasidžiaugti, kad Vyriausybė savo laiku ir nedelsdama pradėjo stiprinti ekonominės diplomatijos kryptį – įsakmiai įpareigojo atsakingas institucijas pradėti naujų rinkų paiešką. Šiandien mūsų eksportas į Rusija drąstiškai sumenko. Vien rugpjūčio mėnesį, lyginant su liepa - dėl paskelbtų sankcijų maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją krito beveik 44 procentais. Tačiau paraleliai atsiveria naujos durys Azijos, Afrikos šalyse. Greitu laiku Lietuvos žemės ūkio produktai jau galės patekti į Jungtines Amerikos Valstijas.

Ir tai tik pradžia. Ekonominė diplomatija toliau žvalgo Lietuvai naujų rinkų. Vyriausybė eksporto skatinimui ir rinkų paieškai paskyrė 200 mln. Lt iš naujos finansinės perspektyvos lėšų.

Pabaigai pasiremsiu Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovo Lietuvoje Christopho Klingeno teiginiu, kad Lietuvos ekonomika geba atsispirti sudėtingai išorinei aplinkai, yra lanksti, žmonės išradingi, o šalis konkurencinga. 2014 metai mums tapo didelių iššūkių metais, nes susidūrėme su kompleksiniu ekonominių, socialinių ir saugumo grėsmių pavojumi, bet kartu pajutome savo stiprybę. Esame tarptautinės Vakarų bendruomenės dalis ir turime patirties bei drąsos savarankiškai tiesti kelius į nepramintas tarptautines rinkas.

Todėl niekada nebrėžčiau ribos galimybėms, nes tai stabdo iniciatyvas ir idėjas, gesina siekius. (Čia paprieštarausiu konferencijos organizatoriams, kurie mano pranešimui pasiūlė temą „Vyriausybės ekonominė politika 2015 m.: prioritetų viltys ir galimybių ribos“. ) Šiuo atveju puikus pavyzdys - Lietuvos lazerių gamintojų sėkmė. Laimėtas konkursas kartu su amerikiečiais dalyvauti gaminant galingiausią ir pasaulyje analogų neturinčią lazerinę sistemą.

Noriu sau ir visiems konferencijos dalyviams palinkėti - dažniau žvelkime už galimybių horizonto. Ačiū už dėmesį.