BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjerė Tarptautinio valiutos fondo atstovams pristatė Vyriausybės prioritetus

Data

2021 06 14

Įvertinimas
1
TVF.jpg

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovais ir pristatė Lietuvos ekonominę ir finansinę situaciją, pagrindinius Vyriausybės iššūkius. 

„Tik Lietuvos ekonomikai grįžus į augimo kelią ir suvaldžius COVID-19 pandemiją, bus siekiama palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir stabilizuoti skolos lygį, taip užtikrinant valdžios sektorių tvarumą vidutiniu – ilgesniuoju laikotarpiu. Dėl COVID-19 poveikio 2020 metais didėjo valdžios sektoriaus skola – praėjusių metų pabaigoje ji sudarė 47,3 proc. BVP. Numatomas skolos lygis 2021 metų pabaigoje galėtų siekti 52,1 proc. BVP. Suprantame, kad valdžios sektoriaus skolos augimo stabilizavimas yra būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą“, – sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad šiuo metu peržiūrimas šių metų valstybės biudžetas, kuriame, atsižvelgiant į pandemijos raidą, planuojama dar papildomai skirti apie pusę milijardo eurų su COVID-19 susijusioms priemonėms. Prie šalies ūkio stiprinimo ir ekonomikos augimo vidutiniu laikotarpiu prisidės taip pat ir plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytų ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimas. Šiuo sudėtingu laikotarpiu bus siekiama atsakingai valdyti viešuosius finansus, derinant poreikį palaikyti ekonomiką  ir siekį užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą.

Valdžios sektoriaus finansų projekcijos rodo, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022–2024 m. sudarys atitinkamai 6, 4 ir 2,2 proc. BVP. Poreikis gerinti balansą atspindi Vyriausybės tikslą vidutiniu laikotarpiu valdyti viešuosius finansus taip, kad būtų išlaikytas ilgalaikis finansų tvarumas, taip pat poreikį nuo 2023 m. laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, kai ekonomikos augimui sustiprėjus jos, tikėtina, vėl bus taikomos.    

„Tikimės, kad šias fiskalinės politikos gaires įgyvendinti padės mokestinės naštos netolygumų peržiūra, gerinama mokesčių ir socialinių išmokų struktūra, peržiūrimos mokesčių lengvatos, žingsniai mažinant šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį. Ieškant vidinių finansinių išteklių, numatoma peržiūrėti ir valstybės vykdomas funkcijas. Taip pat numatoma didinti valstybės biudžeto orientaciją į rezultatus, stiprinti vidutinės trukmės biudžeto planavimą, optimizuoti valstybės turto valdymą ir imtis kitų priemonių viešųjų finansų kokybei gerinti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Šiuo metu Vyriausybė rengia Lietuvos pažangos ilgalaikę strategiją „Lietuva 2050“, remdamasi ir prioritetiniais Vyriausybės programos darbais. Neseniai sudarytas Ministrės Pirmininkės strateginių projektų portfelis, kuriame numatyta valstybės tarnybos pertvarka, pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“, EDtech skaitmeninė švietimo transformacija, inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimas, ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūri