BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjeras: svarbu ne skubėjimas, o būsimo vidaus reikalų ministro autoritetas

Data

2012 03 27

Įvertinimas
1

Premjere, energetikos ministras Arvydas Sekmokas vakar paskelbė žinią, kad derybas dėl naujos atominės elektrinės (AE) koncesijos sutarties su Japonijos kompanija „Hitachi“ numatoma baigti šią savaitę. Kaip Jūs vertinate iki šios dienos atliktus darbus ir kokie bus tolimesni žingsniai? Kada bus sprendimas statyti elektrinę?

Pats faktas, kad jau šią savaitę galime užbaigti derybas dėl koncesijos sutarties, yra labai svarbus. Tai reiškia, kad strateginiam investuotojui yra suteikiama koncesijos teisė statyti AE. Ji turi būti pastatyta 2020-2021 metų sandūroje. Tai yra didžiulis žingsnis į priekį. Tokios apimties projekto nei Lietuva, nei Baltijos valstybės per 20 metų nėra vystę ir per ateinančius 20 metų nevystys. Tai yra 17 mlrd. litų apimties projektas, strategiškai labai svarbus visam Baltijos regionui, kadangi padės mums apsirūpinti savarankiškais elektros generacijos pajėgumais. Kaip rodo derybose pasiekti skaičiai (elektrinėje pagamintos elektros energijos kaina), šis projektas turi ir didžiulę ekonominę naudą. Koncesijos sutartis yra vienas iš svarbiausių etapų realizuojant šį projektą. Toliau seks derybos dėl kitų dalykų – paties projekto, atskirų jo sudėtinių dalių kainų. Japonų kompanijos pasižymi labai tiksliu savo darbų kalendoriniu ir kaštų suplanavimu.  Pagal japonų pateikiamus darbo grafikus, statybos turėtų prasidėti 2015 m. Iki to laiko būtų planuojama, derinami inžineriniai ir kiti sprendimai. Statybos baigtųsi 2020-2021 m. sandūroje. Suprantama, kol nebus įpiltas pirmas betono kaušas, bus įvairių diskusijų ir derybų. Bet vienas iš svarbiausių sprendimų dėl koncesijos sutarties yra daromas jau dabar.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas ragina Vyriausybę pateikti visuomenei visus skaičius, pagrindžiančius naujos atominės elektrinės būtinumą Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Kas tą turi daryti? Kodėl tiek mažai dalykinės informacijos pateikiama visuomenei?


Informacijos pateikiama ne tiek mažai. Mes pasiruošę jos pateikti vis daugiau ir daugiau. Tai priklausys nuo tolesnės derybų eigos, nes kai kurie skaičiai būtent paaiškėja derybų eigoje. Mes žinome, dėl kokių ekonominių parametrų, kokios elektros ir pačių statybų kainos deramės ir ko siekiame. Esame pasiruošę visus turimus skaičius pateikti plačiai visuomenei ir diskutuoti.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas teigė, kad referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos yra juodosios technologijos. Ar Jūs palaikote tokią poziciją?

Aš nesiimu vertinti referendumo iniciatyvos. Tik noriu pastebėti, kad referendumą būtų geriau organizuoti tada, kai turėsime daugiau konkrečių skaičių. Šiuo metu suorganizavę referendumą negalėtume diskutuoti dėl konkrečių parametrų ir skaičių. Kažin ar pats referendumas būtų labai racionalus. Noriu dar kartą priminti, kad skaičiai aiškės diskusijų metu, tolesnių derybų metu ir išaiškės po koncesijos sutarties pasirašymo. Dabar, neturint tų skaičių, yra tiesiog spekuliuojama. Mes žinome, kokių skaičių, kokių parametrų derybose sieksime. Tuos skaičius jau dabar skelbiame. Iš tų skaičių labai aiškiai matosi, kad šio projekto ekonominė nauda bus tikrai ženkli. Tačiau atrodo, kad referendumo organizatoriams nesinori laukti, kol tie skaičiai bus sukonkretinti ir pilnai žinomi. Tik pamatę visus skaičius ir naudą, kurią elektrinė duos Lietuvai, šalies žmonės galėtų apsispręsti, ar jie norėtų, kad tokia nauda jiems būtų realizuojama, jų vaikams ir anūkams.

Vilniuje savaitgalį vykusiame TS-LKD Tarybos posėdyje įvardijote, kad susidarė vertybinės takoskyros su Liberalų ir centro sąjunga, skirtingi požiūriai į svarbiausius valstybės darbus. Kaip tai paveiks koalicijos ir Vyriausybės darbą?


Darbas bus sunkesnis. Po krizės, susijusios su FNTT veikla, jos vadovų atleidimu, FNTT veikla yra paralyžuota. Paaiškėjus, kad pačioje teisėsaugoje yra sisteminių problemų, o su koalicijos partneriais sunkiai randant bendrą požiūrį į tokių problemų sprendimą, suprantama, kad darbas koalicijoje, Vyriausybėje bus dar sudėtingesnis. Tačiau mes jaučiame atsakomybę už valstybės institucijų konstruktyvų veikimą ir svarbiausių tikslų siekimą. Esant tokioms aplinkybėms prieš rinkimus mūsų tai gal ir nestebina. Kaip ir nestebino tai, kad įtampų gali atsirasti vis daugiau, ne tiktai šiuo klausimu. Netgi tuomet, kai Vyriausybė bando realizuoti svarbiausius strateginius energetinius projektus.

Premjere, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas sako, kad liberalcentristai neskubės Jums pristatyti siūlymų dėl galimų kandidatūrų į vidaus reikalų ministro postą. Jie lauks, kol ketvirtadienį į Lietuvą grįš Prezidentė. O kokia Jūsų pozicija? Ar reikia skubėti teikti naujas kandidatūras?

Ne skubėjimas čia yra svarbu, o naujo kandidato į vidaus reikalų ministrus autoritetas ir gebėjimas grąžinti darbingumą toms institucijoms, kurios yra labai svarbios, kovojant su šešėliu, kontrabanda, finansiniais nusikaltimais ir kurių veikla buvo paralyžuota. Šiuo atveju iš tiesų labai svarbu bus tartis ir su prezidente, kad ieškotume bendro sprendimo.  Kas siūlo, su kokiu partiniu bilietu siūlo kandidatą į ministrus, ar iš viso be partinio bilieto –  ne tiek svarbu.

Premjere, o kaip Jūs ketinate pertvarkyti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą? Apie pertvarkos būtinumą Jūs esate ne kartą kalbėjęs.

Kiek žinau, šiandien Seime bus pateiktas vienas iš pasiūlymų – įstatymo projektas, kurį parengė Teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Projekte siūloma šios tarnybos vadovų skyrimą pavesti Vyriausybei, nes, kaip rodo patirtis, skiriant ir atleidžiant tokios tarnybos vadovus, vienas ministras gali padaryti klaidų, kurios gali būti labai skausmingos.

Premjere, įvyko skaudi nelaimė Kauno daugiabutyje. Gaisro metu žuvo žmogus, daug yra nukentėjusių. Žmonių tvirtinimu, tokių daugiabučių, kuriuose kasdien geriama ir triukšmaujama, yra daug  – kiekviename mieste ir miestelyje. Policija reaguoja į kasdienius gyventojų iškvietimus, bet nedaug ką gali padaryti. Ar neturėtų Vyriausybė inicijuoti įstatymų pataisas, griežtesnes sankcijas tokių butų šeimininkams? Gal reikia suteikti daugiau teisių policijai, kovojant su šia problema?

Tai skaudi nelaimė, skaudi tragedija, kurią sukėlė nusikalstamas jaunų žmonių elgesys. To priežastis – girtavimas, asocialus gyvenimas. Tokios nelaimės skaudžios visų pirma todėl, kad galima pamatyti, kokio masto problemų Lietuvoje yra susikaupę. Teks galvoti ir apie papildomas teises policijai, kad būtų galima laiku ir negailestingai užkirsti kelią tam, kas tokiame bute kaupėsi kurį laiką. Tokiu būdu apsaugant tuos, kurie kartais ir patys tampa tokių nelaimų priežastimi, kartu apsaugant ir kaimynus, ramesnį jų gyvenimą.

Premjere, Karšto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė viešai pasakė, kada esant dabartiniam gynybos finansavimui, po kelerių metų gali tekti svarstyti kariuomenės mažinimo klausimą. Ar yra realių galimybių didinti gynybos finansavimą šiuo metu?

Gynybos finansavimas, kaip ir kitų sričių finansavimas, yra numatomas kiekvienų metų biudžete. Aš tikiu, kad kitų metų biudžete mes turėsim daugiau galimybių spręsti ir šios srities finansavimo reikalus. Visi gerai žinome, kad šiai sričiai finansavimas krizės metu buvo numatytas toks, kuris nebeatitinka tarptautinių standartų. Todėl visiškai akivaizdu – kariuomenės veiklai neskiriant  pakankamai pinigų negali galvoti, kad kariuomenė liks tokia, kokia šiandien yra. Tai reiškia, kad turėsime ieškoti būdų, kaip didinti finansavimą.

Ačiū už pokalbį.