BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjeras: skaudu ir gaila, kad Kovo 11 – oji, kuri turėtų būti meilės Lietuvai šventė, vis dažniau tampa neapykantos kažkam diena

Data

2012 03 08

Įvertinimas
1

Interviu Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius kalba apie šiandien pasibaigusį neformalų Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikimą, diskusijas dėl vidaus reikalų ministro R. Palaičio, artėjančią Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jūsų dėmesiui pateikiame Premjero komentarą apie susitikimo su Baltijos šalių premjerais rezultatus ir artėjančią Kovo 11-osios šventę:


Labas vakaras, Premjere. Vakar ir šiandien turėjote svarbius susitikimus su Baltijos šalių premjerais, „Hitachi“ vadovais dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Kaip Jūs apibūdintumėte šį susitikimą? Ar  tai rutininis susitikimas ar susitikimas, kuriame buvo pasiekti esminiai susitarimai? Kaip Jums atrodo?

Manau, kad tai svarbus susirinkimas. Tai ne pirmas neformalus Baltijos premjerų susitikimas. Mes dabar vadovaujame Baltijos Ministrų Pirmininkų tarybai, todėl turėjome šitą susitikimą organizuoti. Skirtingai nei ankstesniais atvejais, mes nutarėme jį skirti  ne daugeliui, bet vienam klausimui – Visagino atominės elektrinės projektui, kuris yra tikrai svarbus visam regionui. Galimybę turėjo kalbėtis ne tik Ministrai Pirmininkai, bet ir elektros energijos kompanijų vadovai, derybininkai, teisininkai, „Hitachi“ bei Europos Komisijos atstovai. Kalbėjomės apie šio projekto tolesnį įgyvendinimą, kokie laukia darbai, iššūkiai, dėl ko dar turime susitarti. Manau, kad tos keliolika valandų, kurias praleidome prie stalo kalbėdamiesi apie šį projektą, buvo iš tiesų labai svarbios, dėl daug dalykų pavyko susitarti ir sužinoti, ką dar reikia išsiaiškinti. Svarbiausia, kad visi sutarėme, jog iki birželio mėnesio koncesijos susitarimas turi būti ne tiktai pasirašytas, bet ir patvirtintas Lietuvos Seime, o vėliau pasirašytas Lietuvos Vyriausybės,  „Hitachi“ kompanijos ir bendros regioninės šio projekto įgyvendinimui steigiamos bendrovės.

Galbūt šiandien jau išaiškėjo, kokie Koncesijos sutarties parametrai yra daugiau mažiau aiškūs ir kokie sunkiausi derybose?

Na, noriu pasakyti, kad tai yra didelis projektas, kurio bendra vertė yra virš 17 mlrd. litų. Yra aišku, į kokias dalis pretenduoja kiekviena šalis dalyvė ir strateginis investuotojas. Yra aišku, kurios pagrindinės nuostatos turi būti koncesijos sutartyje, kurios iš jų turi būti toliau derinamos. Po koncesijos sutarties lieka akcininkų sutartis, kuri apibrėžtų visų regiono partnerių dalyvavimą. Tai ir sutartis, kuri apibrėžia ir būsimos elektrinės daugelį ekonominių parametrų, tame tarpe ir Lietuvos elektrinės elektros savikainą, kuri jau skelbta spaudoje. Tokio projekto realizavimas neprasideda ir nesibaigia per vieną dieną, yra skaičiuojama ir planuojama, kad po koncesijos sutarties, įvairių juridinių sutarčių derinimas, tame tarpe akcininkų sutarties ir įvairių techninių susitarimų, gali trukti gerus metus ir yra planuojama, kad elektrinė pradės veikti 2020-2021 metais.


Dėl elektros savikainos. Jūs sakėte, kad viešumoje yra pateikti energetikos ministro skelbti skaičiai – 7-10 ct. už kilovatvalandę, tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis abejoja ir sako, kad tas skaičius yra nesusipratimas, nes reiktų matuoti kapitalo kaštais.

Na, mes nuo pat pradžių taip ir skelbėm. Nežinau kodėl apžvalgininkai nelabai įsiklauso, ką mes skelbiam. Ir mūsų prezentacijų, skelbtų Lietuvoje vykusiose konferencijose nelabai kas žiūri. Mes ir skelbiam, kad visuose tarptautiniuose palyginimuose įvardijama elektros gamybos savikaina bus 7-10 centų. Tačiau šalia to, pirmuosius 16-18 metų teks mokėti ir už taip vadinamas kapitalo kaštų sąnaudas. Tai be abejo prisidės prie to, kiek kainuos pagaminta elektra, t.y. kiek kainuoja pačios elektrinės darbas, kiek kainuoja kuro pirkimas, kiek kainuoja atskaitymai į elektrinės uždarymo fondą, atskaitymai  atliekų laidojimui. Visa tai sudaro elektros gamybos savikainą ir ji yra tokia, kokios mes siekiame – tarp 7-10 centų.

Neskaitant paskolos?

Neskaitant paskolos. Bet paskolos kaštai taip pat yra žinomi.

O kokie kaštai paskolos yra žinomi?

Negalėčiau dabar pasakyti tiksliai. Bet yra žinoma, kad su paskolų kaštais net ir per pirmuosius 15-18 metų (kai reikės tas paskolas grąžinti), skaičiuojant ir gamybos savikainą, ir paskolų kaštus, elektros energijos kaina bus konkurencinga lyginant su elektros, pagamintos Visagino elektrinėje, kaina ir ji bus konkurencinga lyginant su rinkos kaina. O vėliau vis daugiau naudingo skirtumo Lietuvai atsirastų ir todėl mes matom tą projektą kaip ekonomiškai labai naudingą.

Kokia situacija su lenkais? Jeigu jie negrįžta, kaip mes tas akcijas tada dalinamės? Ar yra toks scenarijus apgalvotas?

Noriu priminti, kad lenkai yra paskelbę tik tai, kad jie sustabdė savo dalyvavimą derybose, bet nenutraukė jo. Ir be lenkų dalyvavimo, poreikis, kuris buvo išsakytas kaip tik mūsų Ministrų Pirmininkų susitikimo bei pokalbių metu išsakytas kompanijų atstovų, jis labai aiškiai rodo, kad tai, kas bus pagaminama, bus sunaudojama Baltijos regione.

Estai pasakė, kad jie norėtų 300 megavatų. O latviai?

Aš tikrai negaliu teigti tų dalykų, kurie turi tam tikrą konfidencialumo aspektą. Kaip jau sakiau, visi savo poreikius ir planus išsakė. Tai leidžia toliau matyti šio projekto ateitį.

Premjere, po kelių dienų didelė šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. Vėl skelbiamos jaunųjų nacionalistų eitynės, sulauksiančios daug dėmesio ne tiek Lietuvoje, kiek už jos ribų. Anksčiau Jūs buvot turbūt vienintelis iš aukščiausių šalies pareigūnų smerkiantis šias eitynes. Ką dabar galvojate apie jas?

Pirmiausia noriu visus pasveikinti su artėjančia Kovo 11-ąja – didele mūsų visų švente, kurios metu turim ir galim prisiminti, ko mes siekėme prieš 22 metus. Man kartais skaudu ir gaila, kad ši šventė, kuri turėtų būti meilės Lietuvai šventė, vis dažniau tampa neapykantos kažkam diena. Nenoriu sutikti su tokiu posūkiu Kovo 11-osios šventėje. Manau žymiai geriau būtų, jeigu Kovo 11-oji išliktų tokia, kokią mes ją matėme nuo pat pradžių – meilės Lietuvai diena. Meilės pagrįstos šiltu jausmu, o ne neapykanta kam nors.