Premjeras: matom koaliciją, kurioje Viktoras Uspaskichas gauna tai, ko nori

Premjere, atrodo, kad Algirdas Butkevičius – būsimasis premjeras. Prezidentė šiandien Seimui pateikė jo kandidatūrą. Kaip Jūs vertinate Prezidentės pasirinkimą ir Algirdo Butkevičiaus asmenines bei politiko savybes vadovauti Vyriausybei?

Prezidentė labai aiškiai įvardino, kad ji priėmė tokį pasirinkimą atsižvelgdama į rinkimų rezultatus, suformuotą koaliciją. Prezidentė taip pat labai aiškiai įvardino, kokia atsakomybė tenka ponui Butkevičiui. Dabar ką nors vertinti yra šiek tiek per anksti. Negirdime kokios nors išsamesnės programos. Galime tiktai spėti, kaip atrodys Vyriausybė, bet pačios Vyriausybės dar nematom. Matom koaliciją, kurioje Viktoras Uspaskichas gauna tai, ko nori, o Algirdas Butkevičius tokiam spaudimui pasiduoda. Jis pats labai atvirai prisipažino, kad dėl pono Gapšio paskyrimo pirmuoju Seimo vicepirmininku socialdemokratai ir ponas Butkevičius pasidavė Viktoro Uspaskicho šantažui. Galim spėlioti, kaip toliau atrodys tokios koalicijos veikla, ir kokiomis aplinkybėmis šantažui bus pasiduodama. Manau, kad vienas iš tokių artimiausio laikotarpio svarbiausių išbandymų ponui Butkevičiui ir socialdemokratams bus vadinamasis imuniteto klausimas. Pagal tai, kaip dabar atrodo, galima galvoti, kad lygiai taip pat bus pasiduota šantažui, atsisakant atimti iš „juodosios buhalterijos“ kaltinamųjų – Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir ponios Vonžutaitės – neliečiamybę taip nutraukiant tą bylą, kuri kaip tik dabar teismuose artėja prie baigiamosios stadijos. Galima spėti, kad pagrindinis šios koalicijos formavimo tikslas ir buvo pasiekti, kad šita byla būtų nutraukta.

Premjere, kalbant apie tai, ką koalicija gali pasirinkti savo veiklos prioritetais, pateikčiau vieną plačiai nuskambėjusį pavyzdį. Valstybinio jūsų uosto direkcijos vadovas liberalas Eugenijus Gentvilas paliko savo pareigas ir tapo Seimo nariu. Jis nesitikėjo, kad formuojama Vyriausybė paliks jį toliau dirbti Klaipėdoje. Kiek apskritai tokio lygio vadybininkai, valstybinių įmonių vadovai bus keičiami? Kaip apskritai gali keistis valstybės valdymas ir pagrindiniai darbai, kuriuos pradėjo (ar tęsė perėmusi iš ankstesnių Vyriausybių) ši Vyriausybė?

Vienas iš strateginių mūsų Vyriausybės veiklos tikslų buvo valstybinių įmonių veiklos pertvarka. Tam skyrėm daug dėmesio įgyvendindami geriausias pasaulines tokių įmonių valdymo praktikas ir patirtis, siekdami, kad įmonės dirbtų skaidriai, turėtų aiškius tikslus, siektų rezultatų ir pagal tai būtų vertinama bei su tuo būtų susieti atlyginimai. Nemažai pasiekėme formuodami modernias, veiklias tokių įmonių komandas, bent jau didžiojoje dalyje. Tikrai manyčiau, kad tokių įmonių veiklos pertvarka turėtų būti toliau tęsiama. Lygiai taip pat ir daugelyje valstybės institucijų dirbantys žmonės tikrai yra aukšto lygmens, atėjo nemažai jaunesnių žmonių su išsilavinimu užsienio universitetuose. Šioje vietoje raginčiau naują Vyriausybę nesiimti anksčiau matytos praktikos visus žmones keisti sau artimais žmonėmis, nes nuo to galų gale kenčia visa Lietuva, kenčia visi Lietuvos žmonės.

Šiandien Seime bus tvirtinamos parlamentinių komitetų, komisijų sudėtys. Atrodo, kad čia yra tam tikrų pasikeitimų. Seimo pirmininko Vydo Gedvilo manymu, komitetams turėtų vadovauti partiniai žmonės ir kuruoti partijoms priklausančias ministerijas ir žinybas. Kai kurie apžvalgininkai tai kritikuoja ir mato tame ne visai gerus dalykus. Taip pat atrodo, kad Seimo valdančioji dauguma nebūtų linkusi patikėti Audito komiteto vadovo posto opozicijai, kaip buvo iki šios kadencijos, Jūsų vadovaujamos valdančiosios daugumos metu. Ką Jūs manote apie tai, kokie tai yra pavojai?

Pirmas testas naujai valdančiajai daugumai – tai opozicijos teisių įtvirtinimas. Aš noriu priminti, kad mūsų kadencijos metu kaip tik to ėmėmės. Aš pats stovėjau tribūnoje ir įtikinau kolegas iš valdančiosios daugumos (2008 metų pabaigoje mes taip pat turėjome didelę daugumą – daugiau nei 85 Seimo narius), kad tokie svarbūs postai kaip Audito komiteto pirmininkas, Antikorupcinės komisijos pirmininkas ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas turi priklausyti opozicijai,  kad valdanti dauguma nepiktnaudžiautų savo didele dauguma, nedarytų klaidų ir sudarytume galimybę opozicijai užtikrinti, kad tikrai yra veikiama skaidriai, sąžiningai ir atsakingai. Mes tokią tradiciją pradėjom 2008 metais ir aš tikėčiausi, kad tokia tradicija toliau bus tęsiama. Tai, ką dabar girdime, kad, pavyzdžiui, Audito komiteto naujoji valdančioji dauguma nenori atiduoti opozicijai, man kelia didelį nerimą. Tai rodo, kad tikrai yra nesuprantama elementari demokratijos taisyklė, kadangi valdanti dauguma tokiam požiūriui yra nesubrendusi. Šioje vietoje aš tikrai norėčiau matyti valdančios daugumos lyderio pono Butkevičiaus aiškią nuostatą nepaliekant to spręsti pačiam Seimui. Iš tikrųjų, jeigu esi koalicijos lyderis, tai tokiu atveju turi prisiimti atsakomybę už tokius sprendimus ir už opozicijos tradicinių ir reikalingų teisių realizavimą.

Premjere, šios Vyriausybės parengto biudžeto projektas, svarstytas Seime, dabar vėl yra Vyriausybėje. Koks jo likimas, ar jis apskritai palieka erdvės tam, ką žada valdantieji arba ką žadėjo?

Biudžeto projektas, mano įsitikinimu, tikrai yra parengtas kokybiškai ir gerai. Čia galime dar ir dar kartą padėkoti už visus ketverius metus vykdytą tikrai labai efektyvią ir kokybišką Finansų ministerijos veiklą. Turiu pasakyti, kad trejų metų biudžete erdvės kažkokiam išlaidavimui ar atsipalaidavimui tikrai nėra. Lietuvai yra labai svarbu išsaugoti tai, ko mes siekėme visus ketverius metus, ir ką pasiekėme, kad nuosekliai mažėtų deficitas.  Yra suplanuota, kad kitais metais deficitas jau bus mažesnis negu 3 proc. – apie 2,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Todėl čia išlaidauti ar mažinti kokias nors pajamas per rinkimus prižadėtomis įvairiausiomis PVM mokesčio lengvatomis tikrai nėra erdvės.

Premjere, Europos Sąjunga (ES) svarsto savo finansinę perspektyvą, biudžetą, taip pat ir bankų priežiūros reformą. Kokios perspektyvos, Jūsų manymu, yra Lietuvai? Ar pavyks vis dėlto ką nors išsikovoti dėl tiesioginių žemės ūkio išmokų, Ignalinos uždarymo fondo?

Lietuva kartu su kitomis Centrinės Europos valstybėmis nuosekliai pasisako už tai, kad nauja finansinė perspektyva būtų ne mažesnė, negu buvo dabartinė, kuri jau artėja į pabaigą. Kitaip sakant, kad tas biudžetas nemažėtų. Yra pakankamai  didžiųjų ES valstybių, kurios motyvuodamos krize ir recesija Europoje, sako, kad tą bendrą biudžetą reikia mažinti. Mes manome, kad Europai, kuri eina vidinės, finansų ir ekonominės politikos konsolidacijos keliu, kuri siekia ir politinės konsolidacijos, būtų visiškai nesuprantama, jeigu štai taip besivienijančioje Europoje jos vienas iš svarbiausių vienijimosi instrumentų – biudžetas – pradėtų mažėti. Kuo daugiau bus Europoje vienybės, tuo biudžetas ir bendros ES išlaidos turėtų būti didesnis, o ne atvirkščiai. Šią poziciją turime apginti. Jeigu biudžetas pradės mažėti, kaip kai kurios šalys nori, tai tada ir tos mums labai svarbios eilutės – struktūrinė parama, parama žemės ūkiui ir parama Ignalinos uždarymui – esant mažesniam biudžetui irgi negalės būti tokios, kokių mes norim. Derybos dėl atskirų eilučių bus tikrai labai atkaklios. Mes nesutiksim, jeigu nebus pasiekta, kad Ignalinos uždarymui būtų skirta, taip kaip numatyta ir Lietuvos stojimo į ES sutartyje, tinkamas finansavimas. Nesutiksime, jeigu mums skiriama struktūrinės paramos dalis, skirtingai nuo kitų Centrinės Europos valstybių, pradės mažėti. Pradinės formulės buvo tokios. Jau yra nemažai pasiekta, kad tos pradinės klaidingos formulės būtų ištaisytos.  Visos trys Baltijos valstybės kartu su žemdirbiais sieksime, kad tiesioginės išmokos, lyginant su ES vidurkiu, siektų bent 80 proc. Tai būtų pakankamai didelė pažanga, lyginant su šiandienine situacija.

Ministre Pirmininke, regis tai gali būti vienas iš paskutiniųjų interviu, bet žinant Jūsų gebėjimus sugrįžti į premjero postą sunkiais Lietuvai metais, tai ne pirmas Jūsų vadovavimas Vyriausybei tokiu metu. Ar baigiant šį interviu Jūs norėtumėte ką nors pridurti Lietuvos radijo klausytojams?

Nelinkėčiau Lietuvai sunkių metų vardan to, kad dar su Jumis turėti daugiau interviu. Aš tikrai noriu pasidžiaugti ir padėkoti Lietuvos radijo klausytojams, pasidžiaugti galimybe kiekvieną savaitę pabendrauti. Ketveri metai prabėgo labai greitai. Daug kas per šiuos metus įvyko ir tikrai nebuvo lengvi metai. Nebuvo jie lengvi ir visiems Lietuvos žmonėms, bet visi kartu atlaikėm. Lietuva iš sunkmečio išeina kaip šalis, kuri ne tik sugebėjo parodyti, kad gali susitvarkyti su tokiais iššūkiais,  bet išeina su vienu iš sparčiausių ekonomikos augimų visoje Europos Sąjungoje. Be abejo, lieka daug problemų, lieka nemažai ir skurdo, ir pačių įvairiausių iššūkių įvairiose srityse. Naujos Vyriausybės taip pat laukia dideli darbai. Prabangos būti Vyriausybėje ir nieko nedaryti, nematyti iššūkių, nebus ir naujai Vyriausybei. Tai tiesiog ačiū visiems.


Ačiū už pokalbį.