BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjeras: kurhauzas – Palangos kurorto širdis

Data

2020 10 17

Įvertinimas
0
kurhauzas1.jpg

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Palangos kurhauzo medinės dalies atidarymo ceremonijoje.

„Šiandien galime pasidžiaugti dar vienu etapu, sujungiančiu mus su istorijos tėkme: sėkmingai užbaigus medinės kurhauzo dalies atstatymo darbus, nuo šiol atsiras naujų erdvių kultūros renginiams ir bendruomenės susibūrimams, o atkurtas to meto interjeras su mediniais raižiniais ir detalėmis leis mums pakeliauti laiku – grįžti atgal į praeitį. Kurhauzas – neabejotinai tikroji Palangos kurorto širdis. Visų pirma aš linkiu, kad šio pastato jau niekada istorijoje nebereikėtų atkurti, kaip teko per šiuos du dešimtmečius. Saugokime savo kultūrą ir jos paveldą“, – sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas palinkėjo, kad ši Palangos širdis pulsuotų tik stipriau – skleistų optimizmą, bendrystę ir edukaciją. Čia turi būti tęsiamas grafų Tiškevičių užmojis laikytis europietiškų tradicijų, o Palanga ir toliau puoselėjama kaip moderniausias poilsio, laisvalaikio ir pramogų kurortas.

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas. Čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė kurhauzo dalis, o 2013 m. gruodį atlikti vidaus sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbai. Kurhauzo mūrinė dalis kultūros bendruomenei perduota 2013 m. gruodį.

Privatiems asmenims priklausiusi medinė kurhauzo dalis po gaisro nebuvo tvarkoma. 2017 m. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo – Palangos kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Vyriausybei priėmus nutarimą medinės kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei, 2019 m. parengtas kurhauzo tvarkybos projektas, gautas tvarkybos leidimas ir pradėti tvarkybos darbai. Taip pat parengtas ir šios pastato dalies pritaikymo projektas, pagal kurį darbai buvo vykdomi lygiagrečiai su tvarkyba.

Restauruota medinė kurhauzo dalis taip pat bus perduota kultūros bendruomenei – čia įrengta reprezentacinė salė, 100 vietų teatro salė, patalpos Palangos meno kolektyvų repeticijoms, atlikėjų persirengimo kambariai, pagalbinės patalpos.