Premjeras A. Kubilius: turėkime ambiciją būti konkurencinga vienos didžiausių pasaulyje
Skandinavijos – Baltijos ekonomikos dalimi

Data

2009 12 17

Įvertinimas
1

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien skaitė įžanginį pranešimą Seime pristatant Europos reikalų komiteto parengtą Parlamentinį pranešimą „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“.

Gerbiami kolegos,
Visų pirma leiskite padėkoti už galimybę šioje įtemptoje mūsų kasdienybėje, ir ypač artėjant šventėms, stabtelėti ir skirti laiko diskusijoms klausimui, išsiskiriančiam savo svarba iš to, ką mes svarstome pastarosiomis dienomis savo kasdienybės darbotvarkėje.

Šiandien turime progą svarstyti du labai svarbius dokumentus ir net nežinau, kuris iš jų yra svarbesnis. Tai visų pirma pati Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija, kuriai šiandien skiriame ypatingą dėmesį, bet tą dėmesį skiriame dėka ypatingo Seimo Europos reikalų komiteto dokumento, kuris savo prasme, apimtimi, gyliu ir turiniu yra, drįstu pasakyti, unikalus dokumentas visoje mūsų 20-ties metų parlamentinėje istorijoje. Tai komiteto parengtas pranešimas „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija, strategijos įgyvendinimo veiksmų planas: Lietuvos požiūris“. Manau, kad šis antrasis dokumentas, atspindintis mūsų pačių požiūrį į Baltijos jūros strategiją, yra ypatingos svarbos. Noriu visų pirma pasveikinti ir Europos reikalų komitetą, ir parlamentinį pranešimą rengusios darbo grupės narius už atliktą iš tikrųjų didžiulį ir vertingą darbą, paliksiantį tikrai gilų pėdsaką ne tik svarstant labai konkretų Baltijos jūros strategijos reikalą, bet, aš tikiu, ir pradedant naują mūsų parlamentinio darbo tradiciją, - štai tokių gilių ir visa apimančių pranešimų rengimą. Šis Lietuvos Seimo parlamentinis pranešimas yra tikrai savalaikis, labai prasmingas tiek politiniu, tiek praktiniu požiūriu ir, kiek mes žinome, yra vienintelis Europos Sąjungoje šiuo metu tokio pobūdžio dokumentas, skirtas būtent Baltijos jūros strategijai.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę, kurią mes visi turėtume matyti ilgalaikėje tėkmėje. Mano įsitikinimu, šis dokumentas, o kartu su juo pradėta įgyvendinti ES Rytų partnerystės programa atspindi vieną esminį pokytį, vykstantį Europos Sąjungoje, kurio rezultatu ir pasiekimu mes visi – ir ankstesnės Vyriausybės, ir buvę Prezidentai, ir dabartinis Seimas, ir visa valdžia – galime pasidžiaugti. Tai vis didėjantis Europos Sąjungos dėmesys Europos Šiaurės-Rytų regionui. Šis pasikeitimas ir vykstanti tam tikra Europos Sąjungos transformacija, mano įsitikinimu, yra labai reikšmingas postūmis ir poslinkis, kuriuo visi kartu – ir Europos Sąjungos šalys, ir mes – galime pasidžiaugti. O džiaugdamiesi turime galvoti, kaip šiuos naujus Europos Sąjungos instrumentus mes visi kartu galėtume pačiu efektyviausiu ir tinkamiausiu būdu panaudoti, tam, kad pasiektume ir dinamiškos plėtros, ir socialiai stabilios gerovės visų pirma Baltijos regione, bet taip pat ir toje erdvėje, kuri plečiasi į Rytus nuo mūsų, mūsų Rytų kaimynystėje.

Išties, gyvendami ir dirbdami iššūkių laikmečiu, susidurdami su globaliais ir regioniniais finansiniais ir ekonominiais sunkumais, turime rasti galimybių ir jėgų žvelgti ne tik į dabartį, į tai, kaip mažinti biudžeto išlaidas, kaip kuo sparčiau paskatinti ekonomikos atsigavimą Lietuvoje, bet turime rasti jėgų žiūrėti ir į ateitį. Iš tiesų šiandieniniai iššūkiai – tai ne tik problemos, kurias tikrai įveiksime, bet ir visiškai naujos galimybės, kurios atsiveria mums patiems, stengiantis perkeisti savo vidaus gyvenimą, vidaus ekonomiką, vidaus socialinius reikalus, einant sudėtingų ir sparčių struktūrinių reformų keliu, bet lygiai taip pat ir ieškant būdų, kaip išnaudoti atsiveriančias galimybes visame regione bei žiūrint į galimybes, kurios atsiveria į rytus nuo mūsų. Tam turime išnaudoti visas regioninio bendradarbiavimo teikiamas galimybes, ir ypač tose srityse, kuriose Baltijos ir Šiaurės šalys gali būti lyderės ir sukurti didžiausią pridėtinę vertę. Aš džiaugiuosi, kad jūsų parengtas pranešimas tam skiria ypatingą dėmesį.

Kalbėdami apie ilgalaikę mūsų ekonominės plėtros strategiją, Lietuvą turime matyti ne tik kaip 3,5 milijonų gyventojų šalį, bet turime matyti 150-ies milijonų vartotojų Baltijos jūros regiono segmentu, vienos iš didžiausių pasaulyje Skandinavijos – Baltijos ekonomikos dalimi. Šiame kontekste regionas mums suteikia bent tris pranašumus: 1) tai vis labiau tarpusavyje susiję trijų Baltijos valstybių ūkiai, 2) tai Skandinavijos šalys ir Vokietija, kurių vardas šiandieną gretinamas su itin modernių, naująsias technologijas sparčiai diegiančių valstybių įvaizdžiu; 3) tai didžiulės rinkos Rytuose, Rusijos Šiaurės Vakarų regionai ir Baltarusija, turintys potencialą tapti Baltijos jūros regiono laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir žinių judėjimo zona. Štai kodėl, ką jau esame ne kartą minėję, vidutinės trukmės laikotarpiu mūsų poziciją regione įvardijame „Lietuva – Šiaurės–Baltijos regiono paslaugų šerdis“. Įvairios paslaugos, inovatyvi pramonė ir gyvybingi klasteriai – tai sritys, kuriose turime tapti konkurencingais viso regiono mastu. Visos prielaidos tam yra, tačiau tam, kad pasiektume čia pažangos ir sėkmės, turime sustiprinti savo tradicinius konkurencinius pranašumus ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, ir ypač transporto ir energetikos jungtis.

Aš esu tikras, kad sėkmingai įgyvendinama ES Baltijos jūros regiono strategija gali būti svarbia priemone transformuoti regioną į vieną pažangiausių ES zonų, o kartu ir gerokai padidinti mūsų galimybes tapti labiau konkurencingais globalios pasaulio ekonomikos kontekste. O sėkmingas strategijos įgyvendinimas priklauso, visų pirma, nuo mūsų pačių suvokimo, kokios svarbos tai strategija, nuo mūsų vieningo ir ryžtingo veikimo ne tik pačių, bet ir kartu su regiono kaimynais, regioninės integracijos stiprinimo. Tokią ambiciją aš raginu visus matyti aiškiai prieš save ir tam skirti įmanomai didžiausią dėmesį.

Šią visos ES mastu sutartą bendrą makroregiono strateginę viziją laikyčiau pamatinėmis gairėmis, unikalia priemone ir galimybe regiono Vyriausybėms ir tautoms dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą, susitelkiant ties svarbiausiais regioniniais ir globaliais iššūkiais, tokiais kaip aplinkosauga ir klimato kaita, susisiekimas, energetinis saugumas, ekonominė ir socialinė sanglauda, turizmo plėtra, žmonių kontaktai ir bendradarbiavimas per sieną, inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų pažangos skatinimas, perkeliant tai į praktinį gyvenimą, vystant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kuriant naujus produktus, plėtojant bendradarbiavimą tarp regiono universitetų bei verslo struktūrų. Šiame kontekste ES Baltijos jūros strategija įgyja didžiulę prasmę – nubrėžia politines gaires, kompleksiškai išskiria regiono poreikius ir pateikia integruotą tęstinį veiksmų planą. Mūsų problemoms ir galimybėms ji suteikia išskirtinę reikšmę ir europinę dimensiją, ką ir Europos komiteto pranešimas labai aiškiai, stipriai ir giliai pabrėžia.

Išties norėčiau ta proga dar kartą pasidžiaugti Lietuvos parlamentarų grupės iniciatyva padaryti tokią išsamią ir visapusę ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plano įgyvendinimo analizę ir tokiu būdu paskatinti Lietuvos Vyriausybę, socialinius ir ekonominius partnerius bei nevyriausybines organizacijas, o kartu ir kitas regiono valstybes neatidėliojant imtis aktyvių veiksmų, kad mūsų regionas taptų švarus aplinkos prasme, patrauklus, nesunkiai pasiekiamas, klestintis, patikimas ir saugus. Esu tikras, kad Parlamentiniame pranešime pateiktos idėjos, įžvalgos, išvados ir pasiūlymai bus labai naudingi tiek politine, tiek praktine prasme.

Naudodamasis proga norėčiau informuoti, kad jau kitų metų pradžioje Vyriausybės nutarimu bus sudaryta Nacionalinė ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo priežiūros komisija, į kurios sudėtį bus įtrauktos ne tik valstybinės institucijos, bet ir savivaldos, verslo, mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši Komisija turės užtikrinti gerai koordinuotą ir efektyvų strategijos įgyvendinimą Lietuvoje.

Norėčiau pasidžiaugti, kad iš tikrųjų praktinis darbas jau vyksta visose Strategijos veiksmų plano prioritetinėse srityse ir pavyzdiniuose projektuose, kuriems kartu su regiono partnerėmis ėmėsi vadovauti Lietuva. Šią savaitę Vyriausybės Europos Sąjungos komisijai buvo pristatyti už tris prioritetines sritis (transportą, žemės ūkį ir pasienio nusikalstamumo mažinimą) ir dešimt įvairių projektų atsakingų Lietuvos institucijų parengti pirminiai veiksmų planai. Užsienio reikalų ministerija parengė su Strategijos įgyvendinimu susijusių priemonių ir veiksmų 2009 - 2011 metams plano projektą.

Visi suvokiame, kad pirmosios Europos Sąjungos makroregioninės strategijos įgyvendinimas bus tikrai ilgas procesas. Europos Sąjunga suteikė mūsų regionui unikalią istorinę galimybę, tačiau tam, kad ją išnaudotume, kad taptume tikru bendradarbiavimo geros praktikos pavyzdžiu kitiems Europos regionams, turime būti aktyvūs, kūrybingi ir darbštūs. Mano įsitikinimu, norėdami iki galo išnaudoti šią strategiją, turime tokie būti tiek Vakaruose, tiek pačioje Europos Sąjungoje, tiek ir Rytuose.

Šia proga leiskite palinkėti Jums kuo didžiausios sėkmės ir vaisingų darbų, įgyvendinant ir šią strategiją, ir Parlamento parengtą pranešimą. Tikiuosi, kad pirmaisiais Strategijos įgyvendinimo rezultatais galėsime pasidžiaugti jau kitų metų vasaros pradžioje – birželio mėnesį, 12-ajame Baltijos jūros regiono plėtros forume Vilniuje. Dėkodamas Parlamentui už tokį gerą parengtą darbą, aš raginčiau galvoti apie šį ateinantį forumą ir apie tai, kaip ir kokias idėjas, susijusias su Baltijos jūros regiono strategija, su mūsų kaimynyste, jame galėtume pristatyti kaip savo įdirbį įgyvendinant šią strategiją. Manau, kad mes galime taip pat žiūrėti ir į artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungoje, kuris po kelių metų įvyks, ir pagalvoti apie tai, kas turėtų išaugti iš šios strategijos. Galbūt tokia strategija galėtų įgauti ne tik ekonominį, aplinkosauginį ar bendražmogiško bendravimo pavidalą, bet ir dar stipresnį politinį dėmenį, kuris Baltijos jūros regionui taip pat yra labai svarbus.

Dėkoju už dėmesį.