copyright

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjeras A. Kubilius: naujajam sveikatos apsaugos ministrui suformuluoti labai aiškūs iššūkiai

Data

2010 02 23

Įvertinimas
1

Ministro Pirmininko A. Kubiliaus interviu Lietuvos radijui metu buvo kalbama apie LiCS siūlymą į sveikatos apsaugos ministro postą paskirti R. Šukį. Premjero buvo pasiteirauta, ar R. Šukio nepriklausymas sveikatos apsaugos sistemai gali paspartinti sveikatos apsaugos sistemos reformas. Atsakydamas Premjeras priminė, kad ir A. Čaplikas nepriklausė sveikatos apsaugos sistemai. ,,Daugelis specialistų ir ekspertų tą faktą vertino pakankamai pozityviai, nes būnant pačios sistemos atstovu, kaip rodo ir Lietuvos patirtis per visus dvidešimt nepriklausomybės metų, dažniausiai būna sunkiau reformuoti pačią sistemą. Todėl aš džiaugiuosi, kad R. Šukys sutiko tapti ministru“, – teigė Ministras Pirmininkas. Pasak Premjero, pagrindiniai R. Šukio laukiantys darbai – sveikatos apsaugos sistemos reformos tolesnis vykdymas bei visos sistemos ,,išvalymo“ darbai. Naujajam sveikatos apsaugos ministrui formuluojami labai aiškūs iššūkiai, kurių įvykdymui, Ministro Pirmininko manymu, R. Šukys yra tinkamas kandidatas.
Į klausimą, ar Ministras Pirmininkas jaučia suinteresuotų grupių, ypač priklausančių farmacijos sričiai, pasipriešinimą reformoms, Ministras Pirmininkas atsakė teigiamai. Tačiau pabrėžė, kad yra daug reforma, kuria siekiama visą sistemą padaryti skaidresnę, nesuinteresuotų grupių, nepriklausančių farmacijos sričiai. Premjeras priminė nesenus įvykius, susijusius su sveikatos apsaugos sistemos įstaigų tinklo optimizavimu bei siekimu išsaugoti VU Onkologijos institutą, kurio veiklą stengiamasi reorganizuoti, padaryti efektyvesnę. Ministro Pirmininko teigimu, pasipriešinimas reformai dažniausiai kyla vadovams siekiant išsaugoti užimamas pareigas.
Apie pasiūlymą vėlinti pensinį amžių po pusę metų kasmet kol bus pasiekta 65 m. riba – principas, kad pensinis amžius turi ilgėti palaipsniui, nėra naujas. Tokios socialinės sistemos, kokia ji yra dabar, išlaikymas darosi vis sudėtingesnis. Palyginus su kitomis Europos valstybėmis, kurių demografinė situacija yra panaši, Lietuva yra tarp atsiliekančių. Premjeras pateikė Vokietijos, kur patvirtintas 67 m. pensinis amžius, pavyzdį.
Apie galimybę, kad pensinio amžiaus ilginimas padidins nedarbo lygį – Ministro Pirmininko teigimu, abejotina, ar tokia sąsaja teisinga. Pensinio amžiaus didinimas – racionalus atsakas į susidariusią demografinę situaciją: sumažėjusį gimstamumą bei pailgėjusį gyvenimo amžių. ,,Finansine prasme kito kelio niekas neatrado iki šiol Europoje“, – teigė Premjeras. Tačiau Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad tai nėra vienintelė priemonė, kurios imsis Vyriausybė, siekdama reformuoti tiek Sodrą, tiek visą socialinę sistemą. Reformų tikslas – tokios socialinės sistemos, kuri efektyviai funkcionuotų ne tik trumpą laiką, sukūrimas.
Apie ,,Orlen Lietuva“ valdymo klausimo sureikšminimą – Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad iš ,,Orlen Lietuva“ vadovų jokios informacijos apie planuojamą akcijų pardavimą nėra gavęs.
Dėl valdančiosios koalicijos paramos paieškų tarp opozicinių frakcijų – Premjeras priminė, kad minimalią daugumą turinti valdančioji koalicija yra visiškai pajėgi priimti svarbiausius sprendimus, susijusius su struktūrinėmis permainomis. Pasak Ministro Pirmininko, grupės, nepriklausančios valdančiai koalicijai, išreiškė norą prisijunti prie koalicijos. Su parlamentinėmis grupėmis, nepriklausančiomis valdančiajai daugumai, vyksta dialogas dėl principinio susitarimo nekelti politinio chaoso, kuris neigiamai paveiktų struktūrinių permainų įgyvendinimą bei pakenktų pasitikėjimui Lietuvos finansine sistema tarptautinėse finansinėse rinkose.