BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Premjeras A. Kubilius: esam nuoseklūs, efektyvūs ir vieningi, kai reikia priimti nelengvus sprendimus

Data

2011 12 22

Įvertinimas
1

Šildymo sąskaitos tokia aštriausia, bent miestų gyventojams, problema. Premjere, Artūras Zuokas, Vilniaus meras, sako, kad Prezidentė remiasi emocijomis, reaguodama į šią problemą. O jūs, konservatoriai, taip bandot slėpti savo neveiklumą energetikoje. Ką atsakytumėte merui?

Aš neturiu daug ką atsakyti merui, kuris vis užmiršta, kad jis yra Vilniaus savivaldybės vadovas, pagal veikiantį šilumos įstatymą atsakingas už šilumos ūkį Vilniaus mieste. Kitose savivaldybėse tokių problemų su merų suvokimu nėra, todėl galbūt ir situacija yra geresnė. Noriu priminti, kad Vilniaus miestas šį sezona išsiskiria tuo, kad, lyginant šių metų lapkričio mėnesį su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, nors temperatūros buvo visiškai beveik tokios pačios, Vilniaus mieste šilumos suvartojimas, t.y. kiek buvo patiekta ir sunaudota šilumos, lyginant šių metų lapkritį su praėjusių metų lapkričiu, Vilniaus mieste yra išaugęs nuo 14 iki 17 proc. O kaip skelbia spauda, net ir kai kuriuose taupiausiuose būstuose šilumos suvartojimas yra išaugęs nuo 40 iki 50 proc. Tuo metu kituose miestuose, kitose savivaldybėse, pvz., Kaune, vėlgi – taupiausiuose namuose, vertinant šilumos suvartojimo skirtumus per metus, tas suvartojimas yra sumažėjęs, todėl Vilniaus miesto savivaldybės vadovas iš tiesų turėtų labai aiškiai suvokti savo atsakomybę, visos savivaldybės atsakomybę, ir ieškoti realių priežasčių, kodėl Vilniaus mieste šilumos vartotojai yra pastatyti į tokią tikrai juos diskriminuojančią situaciją, ir greitai imtis sprendimų visų vilniečių labui.

Zuokas sako – dujos brangsta.

Noriu dar sykį priminti, kad kalbam apie suvartotos šilumos kiekius. Kiekis nepriklauso nuo jokių dujų. Kiekis priklauso nuo to, kiek buvo pateikta šilumos ir kiek jos buvo suvartota gyvenamuosiuose namuose. Kitas klausimas, kiek kainuoja patiektos šilumos vienetas, viena kilovatvalandė, bet kalbam apie suvartotos šilumos kiekius, tai kodėl Vilniaus mieste esant tai pačiai temperatūrai kaip ir visoj Lietuvoj ir esant tokiai pačiai temperatūrai kaip prieš metus, kodėl šilumos suvartojimas staiga padidėjo 15 proc.? To Vilniaus miesto meras kol kas niekaip negali paaiškinti.

Kada visuomenė sulauks įtikinamų atsakymų? Inspekcija pradėjo tyrimą.

Mes savo ruožtu iš tikrųjų darome visus veiksmus, kuriuos galime padaryti, tikrindami ir reikalaudami duomenų, bet dar sykį noriu priminti, kad tiesioginė atsakomybė, pats šilumos ūkio valdymas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ir Vilniaus miesto meras turi susitvarkyti su savo pareigom.

Premjere, čia dar ta reklama tokia gan linksma. Visur žiniasklaidoje jos pilna, ir televizijoje, ir stendai mieste. Turiu omeny, „mes visi kaimynai“. Kokius jausmus ir mintis Jums tai kelia?

Mačiau praeidamas kažkur gatvėj tą reklamą, žinau, ką tai reiškia. Galėčiau čia irgi taip linksmai pasišaipyti šiek tiek iš tokios reklamos. Mes visi kaimynai, tai mokėkim nežiūrėdami į sąskaitas, tai turbūt čia taip reikia galvoti. Bet iš tiesų Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė tvarkytis su savo šilumos ūkiu, šilumos ūkio, „Vilniaus energijos“ atsakomybė patiekti sąžiningai, nesinaudoti savo monopolistine padėtim, elementariausiai, grubiai tariant, neužsiimti kokiais nors nesąžiningais veiksmais vartotojų sąskaita, tai šita atsakomybė yra labai akivaizdi. Deja, tenka apgailestauti, kad Vilniaus miesto savivaldybės vadovai, vietoj to, kad tikrai susirūpinę ieškotų priežasčių, tinkamų sprendimų, jie, kaip jau ne pirmą kartą, vis bando papolitikuoti – tai čia Vyriausybė kalta, tai Seimas kaltas, tai Prezidentė kalta. Toks neveikimas ir toks negebėjimas realizuoti jiems pagal Konstituciją priklausančios atsakomybės iš tikrųjų ne tik stebina, bet ir reikalauja iš nacionalinės valdžios atitinkamų veiksmų.

Svarbiausias savaitės sprendimas – biudžetas. 2012 metų biudžetas patvirtintas, koalicija nesubyrėjo, deficitas – korektiškose normos ribose. Nors visi iš karto pradėjo kalbėt apie naujus karpymus – tiek analitikai, tiek politikai – kad čia vėl reiks ruoštis kažkam, apsikarpyt ar mokesčiams naujiems. Premjere, kaip Jūs matote situaciją ir ateitį?

Pirmas dalykas, tai iš tikrųjų galim pasidžiaugti, ypač artėjant šv. Kalėdom, daugiau sau leisti tokio optimizmo ir pasidžiaugimo, kad tikrai pavyko ir Seime patvirtinti biudžetą, kuris nėra kažkuo džiugus, bet yra tvarkingas, taupus, galima pasidžiaugti tuo, kad valdanti koalicija nepasidavė pagundai prieš rinkimus numoti ranka į visus taupumo reikalavimus. Todėl biudžetas yra taupus, atsakingas, ir deficitas – žemiau 3 proc. Tai yra pagrindinis instrumentas mums būti tinkamai pasiruošusiems tam, kad kitais metais dėl euro zonos problemų, dėl kurių nors kitų problemų gali ekonominė ir finansinė situacija nebūti labai paprasta ir lengva, ne tik mums, bet ir visai Europai, visam pasauliui. Antras dalykas, biudžetas yra toks, kuris leido mums įvykdyti nuo pat 2009 metų duotus pažadus pensininkams, kai turėjom paprašyti pensininkų taip pat dalyvauti taupyme, ir jiems teko tiktai sudėtinga našta, leidusi mums išsaugoti finansų stabilumą, mažinant šiek tiek senatvės pensijas. Pažadas grąžinti pensijas buvo labai svarbus. Eilinį kartą koalicija parodė, kad yra atsakinga ir vieninga, nors kartais ir diskutuojam, ir ginčijamės, ir atskirais klausimais turime skirtingų nuomonių. Tai yra savaime suprantama. Bet tikrai, matydamas tą vieningą balsavimą už svarbiausius biudžeto straipsnius ir įstatymus ir patį biudžetą, galėjau su dideliu padėkos jausmu matyti, kaip visa koalicija absoliučiai vieningai už tokį svarbų įstatymą balsavo. Na, o paskutinis dalykas, į kurį taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, ko mums nepavyko pasiekti. Deja, mums nepavyko pasiekti, kad opozicija kaip nors konstruktyviau prisidėtų prie tokių svarbių dalykų kaip biudžeto svarstymas ir priėmimas, ypač esant sudėtingoms aplinkybėms. Opozicija, deja, neišlaikė ir tam tikro idėjinio egzamino, kai buvo pasiūlyta dalyvauti priimant mokestinius įstatymus, šiek tiek daugiau apmokestinant tuos, kurie turi daugiau turto ar didesnius indėlius. Šioje vietoje socialdemokratai, iki tol daug kalbėję apie progresyvumą, apie turtingesnių žmonių didesnį dalyvavimą, matyt pasidavė pagundai labiau rūpintis savo didesniais indėliais negu kad dalyvauti savo vertybinių ir programinių nuostatų įgyvendinime.

Bet vis tiek čia turbūt ir rinkimai artėjantys, partijos labiau nori žaist tuo nepasitenkinimu, emocijomis žmonių. Beje, pats Butkevičius sako, kad Jūsų kova su krize yra katastrofinė.

Man atrodo, aš irgi galėčiau pasidalinti tokiais pat epitetais apie katastrofišką opozicijos finansinių idėjų stygių ir visišką nenuoseklumą, kai kalbama apie progresyvumą, apie tai, kad pagrindinė socialdemokratų idėja – progresiniai mokesčiai, o pasiūlant imtis žingsnis po žingsnio panašias idėjas įgyvendinti balsuojant už konkrečius įstatymus, deja, socialdemokratam labiau rūpi tai, kad kai kurių iš jų lyderių indėliai bankuose yra pakankamai dideli, ir todėl matyt labiau rūpi, kaip neapmokestinti savo indėlių, negu gyvendinti savo vertybines programas. O mūsų finansų politikos rezultatus galima vertinti pagal tai, kokią situaciją turime Lietuvoje. Noriu priminti, kad 2009, 2010 metais pavykus skausmingų priemonių dėka stabilizuoti visą finansų sistemą ir tęsiant tą pačią finansinio stabilumo politiką ir toliau, mums pavyko pasiekti, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos, Lietuvos verslo atsigavimas buvo vienas iš sparčiausių tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Nematyti tokio rezultato ir kalbėti apie katastrofiškus politikos rezultatus galima tik užsiimant grynu politikavimu, bet ne vertinant realius ekonomikos ir finansų rezultatus.

Premjere, buvo toks didesnis rezonansas dėl tų mokesčių biudžetą svarstant, bet beveik nebuvo jokio triukšmo dėl tų 4 proc. apsikarpymo viešojo sektoriaus. Tai leidžia tikėtis, kad viešasis sektorius turi ir daugiau potencialo mažintis?

Šis biudžetas yra labai taupus. Mažėjant kitų metų prognozėms, kurios mažėja dėl objektyvių priežasčių, dėl to, kad ES krizė eina, atrodo, tik gilyn, Vyriausybė ir ministerijos sutarė įgyvendinti pirmą veiksmų paketą, t.y. sumažinti visas išlaidas 4 proc., vėliau Seime persikėlusi diskusija dėl papildomų 250 mln. litų, kurių reikėjo pilnam pensijų atstatymui, vėlgi parodė mūsų koalicijos tiek Vyriausybėje, tiek Seime gebėjimą rasti efektyvų sutarimą. Noriu priminti, kad šis taupymo paketas, kurį svarstėm paskutines kelias savaites, davė bendrą rezultatą – apie 800 mln. litų. Tai iš tikrųjų yra daug. Todėl mes ir daug diskutavom, ir Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį ir koalicijos partnerių, kad vien tik taupymu nebegalima pasiekti tokios konsolidavimo apimties, kokia yra reikalinga. Atskirais atvejais reikia svarstyti ir kaip padidinti pajamas plečiant mokestinę bazę. Mes šioj vietoj visiškai sutikom su Prezidente. Ir koalicijos partneriams, ir Seime pasiūlėm daugybę papildomų priemonių, kai kurios iš jų jau yra ir įgyvendintos, kai vakar buvo priimtas brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimo įstatymas. Esam nuoseklūs, efektyvūs ir vieningi, kai reikia priimti štai tokius tikrai nelengvus sprendimus ir išsaugojant finansų stabilumą, kai tenka ruoštis tam, kad Europai ir pasauliui kiti metai gali būti pakankamai neramūs ir su išbandymais, kuriuos gali Europos ekonominę recesija atnešti ir Lietuvai.

Bet Jūs sakot, kad finansinis efektas yra 800 mln. Anksčiau kalbėjot apie milijardą. Dar 200 mln. trūksta?

Mes kalbam apie tai, kad deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc. Bendra konsolidavimo suma dabar yra daugiau nei 800 mln. Lt. Galutinius skaičius sudėlios Finansų ministerija. Noriu priminti, kad šis konsolidavimas buvo tik paskutinės stadijos konsolidavimas. Prieš tai, dar spalio pradžioje, pateikiant pradinį biudžeto projektą, jau tada, matydami besikeičiančią situaciją, mes priėmėm sprendimą mažinti visų asignavimų valdytojų išlaidas vidutiniškai 2 proc. Taigi bendras konsolidavimas yra pakankamai didelės apimties, nes, noriu priminti, šiuos metus Lietuva baigs turbūt su apytiksliai 5 proc. nuo BVP deficitu, kitais metais deficitas lieka mažesnis nei 3 proc.

Premjere, Jūs nuolat kalbant apie skaidrumą, ypač dabar, apie taupymą kalbat, gyvenimą pagal išgales. Bet štai tie kontrastai: yra valstybinių įmonių, priklausančių Ūkio ministerijai, kur išeitinėms kompensacijoms mokama vos ne 50 tūkst. Lt. Ir dar visuomenei nesuteikiama informacija valstybinių įmonių. Kaip juos priimti visuomenei, ir tas svaigias sumas, ir tą „atvirumą“?

Tikrai negaliu pasakyti dėl kompensacijų, nes išeitinės kompensacijos yra nustatytos darbo kodekse, jos priklauso nuo atlyginimų. Bet lygiai taip pat noriu pastebėti, kad valstybinių įmonių valdymo rezultatus turime vertinti ir pagal tai, kokią naudą jie duoda visiems Lietuvos gyventojams, kiek jie duoda pajamų ir į biudžetą. Noriu pastebėti, kad kitais metais iš tiesų iš valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelnų yra numatyta tikrai ženkliai išaugusi suma, keli šimtai milijonų litų, apie pusę milijardo litų. Turiu pastebėti, kad nuo 2010 metų vidurio, kai pradėjome skelbti valstybės valdomų įmonių kasmetinius pusmetinius rezultatus, esame pasiekę tikrai nemažai skaidrindami visą jų veiklą. Sukūrėme tokius finansinės analizės instrumentus, kurie leidžia labai objektyviai ir efektyviai vertinti, ar įmonės dirba efektyviai, naudingai, ar skaidriai, ar taupiai. Šiuo keliu ir toliau einame.
   
Bet kompensacijos po devyniais užraktais.


Nelabai žinau, apie kokią įmonę konkrečiai yra kalbama.

Kalbama apie įmonę „Toksika“, kuri V. Urbonavičiui galimai išmokėjo 49 tūkst. Lt.


Paprašysim tikrai, kad Ūkio ministerija duotų pilną informaciją, čia nėra jokių paslapčių. Dar sykį noriu pakartoti, kad įmonių veiklos rezultatus vertinam pagal tai, kiek jos dirba pelningai, kiek duoda pajamų į valstybės biudžetą ir kaip pasiekia rezultatus, kurie toms įmonėms numatyti kiekvienų metų pradžioje.

Artėja Kalėdos. Savaitę planuojate atostogauti po Naujųjų. Po tokio intensyvaus sezono ir mažiau įtampos norisi palinkėti, nuovargį greičiau nuimti. Pažiūrėjus į kitų šalių Premjerus, atrodo, kad jie mažiau nuvargę. Jums toks įspūdis nesusidaro?

Nežinau, ar atrodom taip labai nuvargę, bet iš tikrųjų po Naujų Metų keletą dienų jau tokią tradiciją turim šeimoj – pabėgam šiek tiek iš to šurmulio ir įkvepiam gryno oro. Taip sakant, pakraunam iš naujo akumuliatorius. Tai tikrai naudinga. O iš kitos pusės, be abejo, ateina šventės, ateina tikrai gražios dienos, šv. Kalėdos, norisi visiems palinkėti ir ramybės, ir pabūti kartu su šeimomis, pasidžiaugti, kad esam visi kartu. Norisi palinkėti ir vilties, ir tikėjimo, kad tvarkysis reikalai. O prabėgę metai tikrai nebuvo lengvi, bet įdomūs ir vertingi.