Ministro Pirmininko interviu LR1 2004 m. spalio 19 d.
Data
2004 10 19
Įvertinimas
Premjeras : Tai gandas, todėl kad nieko panašaus nesu girdėjęs. Aš manau, kad čia fantazijos vaisius – nereikia iš anksto nervintis, fantazuoti, reikia palaukti galutinių rezultatų. Ir bus viskas aišku – kur, kas, su kuo – kokia bus koalicija.
Žurnalistė: Dėliojami įvairūs koalicijų variantai. Tėvynės Sąjungos vadovas Andrius Kubilius sako, kad jei po rinkimų būtų sudaroma „vaivorykštinė“ Vyriausybė, ji turėtų turėti konkrečius įsipareigojimus, kurie jau turėtų būti koalicijos sutartyje. Kitu atveju, jei koalicija būtų nukreipta vien prieš Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą, tokia koalicija būtų pasmerkta greitam žlugimui.
Premjeras: Kokia galima kombinacija šitos koalicijos... Ji gali būti įvairi, priklausomai nuo atskirų partijų pozicijos ir siekių. Manau, kad pagrindinis valstybės tikslas – išlaikyti tęstinumą ir kursą. Tame matau gilią prasmę. Manau, kad jei formuosis panaši į „vaivorykštinę“ koaliciją, prieš save turime turėt pagrindinį tikslą – tęstinumą, aktyvų Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungoje, pasirengimą spręsti socialinius, ekonominius ir kitus klausimus, vykdyti biudžetą, laikytis pagrindinių principų užsienio politikoje. Tokia koalicija, be abejo, reikalauja ir tam tikrų nuolaidų. Kiekviena partija, ir mūsų, turi būti pasirengusi nuolaidoms siekiant pagrindinio tikslo. Ir jei partijos sugebės susitarti bei matyt šitą pagrindinį tikslą, manau, kad tokia koalicija gali būti gera, stipri ir gali gyvuoti. Svarbu, kad valstybė normaliai gyventų.
Žurnalistė : O iki kokios ribos galima daryti tas nuolaidas, Premjere? Tarkim, jei jūs sudarytumėte koaliciją su liberalcentristais ir konservatoriais?
Premjeras: Yra įvairios sritys, vienu sakiniu negalima pasakyti.
Žurnalistė: Ką sako Jūsų patirtis, ar Vyriausybė su konservatorių, liberalcentristų ministrais būtų darbinga ir galėtų ilgai dirbti?
Premjeras: Manau, kad taip, manau, kad gali. Todėl, kad partijose yra jau patyrusių žmonių, dirbusių atsakingą darbą – ir Seime, ir Vyriausybėje. Jei būtų susitarimas – tokia Vyriausybė galėtų dirbti.
Žurnalistė: Interviu prieš savaitę Lietuvos radijui sakėte, kad koalicija su Darbo partija galima, jeigu Jūs būtumėte Premjeru, kitu atveju, neverta sudarinėti tokios koalicijos. Ar tas pats galioja ir konservatoriams bei liberalcentristams?
Premjeras: Iš anksto pasakyti aš tikrai negaliu. Reikia palaukti. Būtų labai lengvabūdiška, jei iš anksto pasakyčiau, kaip čia bus.
Žurnalistė : Tuo tarpu konservatorių lyderis A.Kubilius jau pasakė, kad Premjeru turėtų tapti daugiausia balsų gavusios partijos žmogus. Ką apie tai pasakytumėte?
Premjeras : Vadovaujantis tokia logika, tuomet turėtų gauti Darbo partija, po to eina mūsų, o po to – kitos partijos – konservatoriai, liberalcentristai. Toks eiliškumas.
Žurnalistė: Ruošiantis antrajam turui užkulisiuose partijos turbūt daugiau pasako nei patenka į viešumą. Sakoma, kad konservatorius patenkintų ir Seimo Pirmininko vieta.
Premjeras : Nežinau, šia tema nieko negaliu atsakyti.
Žurnalistė: Premjere, kiek prognozuojate gauti vietų antrajame ture?
Premjeras: Planuojame iki dvidešimties.
Žurnalistė: O ar pavyko susitarti, tarkim, su Darbo partija, kad jūsų kandidatus paremtų kai kuriose apygardose?
Premjeras: Konkrečiai dėl atskirų apygardų jokių derybų nebuvo. Aš abejoju, kad Darbo partija mus palaikytų ir labai abejoju, kad mūsiškiai palaikytų Darbo partiją.
Žurnalistė : O kitos partijos?
Premjeras: Su kitomis partijomis gali būti tokie atvejai, kai bus palaikomi ir konservatoriai, ir liberalcentristai. Gali būti tokie atvejai.
Žurnalistė: Tai reiškia, kad socialdemokratams lengviau susitarti su konservatoriais ir liberalcentristais negu su Darbo partija?
Premjeras: Negaliu apibendrinti ir visiškai konkrečiai pasakyti. Suprantate, ir liberalcentristai, ir konservatoriai – mums pažįstamos partijos, ir žmonės pažįstami. Ir mūsiškiai Seime kartu dirbdami visą kadenciją geriau vienas kitą pažino. Nepaisant to, kad esama skirtumų tam tikrose srityse, atskirų partijų pozicijose, tačiau, iš kitos pusės, daug reiškia ir tai, kad gerai pažįsti konkretų žmogų, čia gi personalijas renka praktiškai.
Žurnalistė: Šiandieniniame pokalbyje jaučiu, kad Jūs palankiai nusiteikęs konservatorių atžvilgiu, kalbant net apie koaliciją su konservatoriais...
Premjeras: Matot, ką tai reiškia palankiai nusiteikęs. Aš nesu nepalankiai nusiteikęs niekieno atžvilgiu. Tačiau, jei iškildavo klausimas užsienio politikos srityje, pavyzdžiui, konkrečiai Rusijos atžvilgiu, mes su konservatoriais aiškiai esame kitokios nuomonės, ir visą laiką tokios buvome, šis nuomonių skirtumas išlieka ir gali išlikti. Tai štai atskirose srityse gali būti tas nuomonių skirtumas, bet tai nereiškia, kad apskritai negalime turėti kokių nors kontaktų, bendrauti ar ieškoti galimybių su konservatoriais ar su kita partija.
Žurnalistė: Premjere, koalicijos koalicijom, o dabar pašnekėkim apie realų gyvenimą. Štai prasidėjo šildymo sezonas ir netruks praeiti pora savaičių ir ateis pirmosios sąskaitos už šildymą. Kiek šiemet mokės žmonės už šildymą?
Premjeras: Žmonės tikrai mokės ne daugiau, bet mažiau. Nematau pagrindo pabrangimui. Esame sudarę sutartį su „Gazprom‘u“, kad „Lietuvos dujos“ aptarnaus 70 proc. visų Lietuvos poreikių, atmetus „Achemą“ ir Kauno elektrinę. Iš tikrųjų pradedamas įgyvendinti šis būdas ir jau virš 60 proc. visų dujų dabar yra tiekiama katilinėms, gaminančioms šilumą, per „Lietuvos dujas“, kur yra reguliuojama kaina. Ta kaina yra nustatyta susitarus su Rusijos puse – su „Gazprom‘u“ - iki 2006-ųjų imtinai. Pagal tą formulę dujos neturėtų brangti. Esame priėmę keletą lengvinančių nutarimų. Nutarėme palengvinti žmonėms, ir vietoj tų 9 proc. PVM, kurie buvo iki šiol, nustatėme 5 proc. Mums tai kainavo keliasdešimt milijonų litų biudžeto lėšų, bet šita kompensacija jau veikia, ji galios ne tik šį sezoną, jei kas nors nekeis įstatymų, - galios ir ateity. Yra dar keleta priemonių. Pirmas dalykas – naudingo ploto normatyvas. Dabar yra 60 kv. m – tai irgi tam tikra nuolaida žmogui. Kompensacija už šildymą gerokai padidėjo šeimoms gaunančioms mažas pajamas. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose. Dauguma tų namų prapučiami vėjo, pro langus ir t.t. Priėmėme atskirą programą, kuri iš tikrųjų bus labai efektyvi, kad bendrijos imtų kreditus ir šiltintų bei gerintų savo būstą. Taip pat numatėme pagalbą šeimoms, gyvenančioms tokiuose namuose ir turinčioms mažas pajamas. Valstybė galėtų pagelbėti, kad tokios šeimos galėtų dalyvauti bendrijoms imant kreditus ir vienodai įsipareigojant tokį kreditą grąžinti.
