Ministro Pirmininko interviu LR1 2004 m. rugsėjo 7 d.

Žurnalistė:
Gal Premjeras ragins teisėsaugos institucijas apsaugoti valstybės politinę sistemą? Ar teisingai pasielgė Ministras Pirmininkas apkaltinęs žurnalistę paviešinus informaciją dėl Rubikon įmonės skirtų pinigų AMB?
Premjere, ar pritartumėte politikų siūlymui, paraginusiam Valstybės saugumo departamentą pareikšti savo nuomonę, kalbėti atviriau, siekiant apsaugoti Lietuvos politinę sistemą. Tai yra, informuoti žmonės, kas vyksta šiuo metu valstybėje, kam reikalingi pokalbių išslaptinimai. Nuo ko reiktų saugoti politinę sistemą, kas į ją kėsinasi?
Premjeras:
Aš nežinau, kas kėsinasi. Galbūt yra tokių, kurie sąmoningai nori tą daryti. Mes esame tokios jaunos demokratijos valstybė. Mūsų institucijos, kurios jūsų minimos, nejaučia atsakomybės už savo veiklą. Paviešinimas įvairios informacijos. Aš labai palaikau Generalinę prokuratūrą, kuri iškėlė šią baudžiamąją bylą dėl paties fakto, kad informacija, kuri neturi nutekėti, patekti į viešumą, ji sistemingai, ne kartą – metų metais patenka į viešumą, pažeidžia atskirų žmonių pilietines teises. Ikiteisminė medžiaga kaip taisyklė išeina į paviršių. Kas ją pateikia visuomenei, tegus atsako. Paviešinta informacija, kuri nepatikrinta, dažniausiai neįrodyta, sudrumsčia mūsų visuomenė normalų gyvenimą ir, dar kartą norių pabrėžti, žeidžia žmonių teises. Mano atžvilgiu taip pat pasielgta. Aš žymiai plačiau matau šį reikalą, todėl, kad jis visą laiką klesti. Nuo čia viskas prasideda. Pagal baudžiamąjį kodeksą yra nustatyta atsakomybė, iki laisvės atėmimo, už žinių skleidimą. Jeigu tai yra žinios, gautos operatyvine tvarka, panaudojant operatyvines priemones, ir turi būti panaudotos ikiteisminiam tyrimui - bylos formavimui. Bet jeigu visa ta medžiaga tiesiog plūsta į visuomenę, o paskiau pasirodo, kad tai nieko nėra.
Žurnalistė:
Šiandien paskelbta žinia, kad kažkas bandė įsilaužti į ministerijos duomenų bazes.
Premjeras:
Mano žiniom tai – antis. Nieko panašaus nėra. Nereikia čia daryti sensacijų iš tokių dalykų, kurių visiškai nėra.
Žurnalistė:
Premjere, gal Jūs iš tikrųjų prisidėtumėte prie raginimų, kad Valstybės saugumo departamentas turėtų pareikšti savo nuomonę šiomis dienomis ir kalbėti atviriau.
Premjeras:
Yra prokuratūra. Prokuratūra kontroliuoja operatyvinę veiklą. Ši institucija turi šiuos klausimus kelti, ji galų gale turi atsakyti už tai, kad būtų išaiškinti ir tie asmenys, dirbantys vienoje ar kitoje institucijoje, kurie šitą daro.
Žurnalistė:
Ar Jūs teisingai pasielgėte, siekdamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn žurnalistę? Juk teisėsaugos vadovai pateikė laidai medžiagą, nenurodę, kad pateikta informacija neatitinka tikrovės ar yra neskelbtina. Ar teisingai Jūs padarėte, kad būtent į žurnalistę ugnį nukreipėte?
Premjeras:
Aš nukreipiau į tai, kas meta šešėlį man kaip vadovui ir kaip žmogui. Šešėlį ant manęs ir abejones nenukreipia jokia institucija, išskyrus štai šioje laidoje laidos vedėja. Aš normalia tvarka kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad ji tuo užsiimtų. Kad paskirtas prokuroras ir išsiaiškintų, iš kur ta informacija pateko į žiniasklaidą, kas ją perdavė, kas ją priėmė? Tegul žmonės neša atsakomybę už tai.
Žurnalistė:
Netrukus prasidės rinkimų kampanija, ir tos kampanijos išvakarėse Lietuvos socialdemokratų partija pareiškė, kad ji nesidera su Darbo partija koalicijos sudarymo po Seimo rinkimų, bet tokios galimybės ir neatmeta. Kai Jūs susitinkate su Darbo partijos lyderiu, apie ką Jūs tada šnekatės?
Premjeras:
Mes susitinkame labai retai. Tas buvo tiktai pavasarį, po to aš neturėjau jokių ryšių su Darbo partijos lyderiu, todėl kad jokių derybų nėra, ir jokios derybos nevyksta. O dabar kalbėti apie kokias tai koalicijas...Mes turime savo koaliciją, mes ją įteisinom, mes einam į rinkimus. Aš manau, kad mes laimėsime, ir daug balsų, tuo labiau, kad mes esam atsvara Darbo partijai. Mes to visiškai neslepiame. Mes organizuosime rinkiminę kampaniją, panaudodami visas galimybes, įrodinėdami visuomenei, rinkėjams, ką mes nuveikėme per trejus su puse metų. Juo labiau, kad dabar labai atsakingas laikotarpis, kada mes tik pradedame naudotis ES fondais, galimybėmis, finansavimu. Aš manau, kad vienas iš argumentų. Žmonės, galvojantys, mąstantys apie Lietuvą šį argumentą turėtų girdėti. O dabar blaškytis, ieškoti kokių tai kitų koalicijų mes nepasirengę. Česlovas Juršėnas vakar teisingai pasakė, kad mes jokių derybų nevedame. Mes nutarėme laikytis tos koalicijos, kuri jau egzistuoja trejus su puse metų.
Žurnalistė:
Darbo partijai priklausantys europarlamentarai ketina Jūsų Vyriausybei išaiškinti, kap galima taisyti ir pagerinti išsiderėtas Lietuvos pozicijas. Viktoro Uspaskicho teigimu, pagrindinis Darbo partijos europarlamentarų uždavinys šiuo metu ištaisyti Lietuvos euroderybininkų klaidas, dėl kurių Lietuvai buvo išsiderėtos prastesnės, nei galėtų būti, pozicijos. Kaip įmanoma tai padaryti, Premjere, ir kodėl Jūs tada to nedarote?
Premjeras:
Mes išsikovojome vienam gyventojui arba vienam žemės ūkio darbuotojui milžiniškai dotacijas. Jeigu Darbo partija paimtų ir nors kiek pasėdėtų, pasižiūrėtų, palygintų su kitom valstybėm, 10 naujokių valstybių, kiek mes iškovojome finansų, skaičiuojant vienam gyventojui. Man atrodo, kad to ir užtektų. Mes viską darėm ir stengėmės, kiek galima daugiau iškovoti. Tai, kad Darbo partija nori šitą daryti, manau, kad tai grynas populizmas. Sutartys pasirašytos laikotarpiui iki 2006 metų imtinai, finansavimo mašina pradėjo veikti, nėra persiderėjimo tokios tvarkos iš viso.
Žurnalistė:
Premjere, kol Lietuvos žemdirbiai negavo pirmųjų išmokų iš ES, gal jiems sunku patikėti, kad gerai išsiderėta?
Premjeras:
Išmokos ateis, taip kaip yra numatyta ES, todėl kad jų finansiniai metai prasideda spalio 15 d. Mes jau pasiryžę ir turim finansinius išteklius, mes galėtume pradėt mokėt avansu, tačiau ES yra tokia tvarka, kad tai, kas bus mokoma iki spalio 15 d., nebus užskaityta. Todėl mes negalim šito daryti. Jų planuose yra mokėjimas gruodžio mėnesį. Bet aš manau, kad mes jau mokėsime anksčiau, ir tai bus mūsų finansinių resursų sąskaita. Mes avansuosim šiuos mokėjimus, kad žmonės iš tikrųjų pajustų, kad jie tuos pinigus gaus. Vakar čia svarstėme tą klausimą, sakiau, kad žmonės turi žinoti iš anksto, kiek jie gaus tų tiesioginių išmokų. Kalba eina apie didelius pinigus – virš 500 mln. litų žmonėms. Maksimaliai darysim, kad jie gautų šiais metais. Tai žmonėms ne tik naujiena, bet ir pinigai.
Žurnalistė:
Premjere, prasidėjo nauji mokslo metai, studentai visoje Lietuvoje garsiai kalba apie baisias sąlygas bendrabučiuose. Bendrabučiai apgriuvę, ten antisanitarinės sąlygos ir t.t., ką darysit?
Premjeras:
Aš nemanau, kad čia staiga pasidarė tokie bendrabučiai. Manau, kad per visus tuos metus, 15 ar kiek, iš tikrųjų kai kuriai metai buvo skiriamas nulinis dėmesys. Aš nenoriu čia nieko kaltinti. Mes esame pasiryžę, bandom surinkti informaciją, kur pati blogiausia padėtis bendrabučiuose. Štai planuodami biudžetą – aš jau daviau tokius nurodymus – keletą milijonų litų skirti šių bendrabučių remontams. Numatę sudaryti tokią šių bendrabučiu renovavimo programą keleriems metams. Manau, kad jei tai būtų mūsų kadencijos laikotarpiu, esam numatę nemažą sumą skirti bendrabučių remontui.
Žurnalistė:
O Jūs pats lankėtės bendrabučiuose?
Premjeras:
Žinoma lankiausi, šiais metais – ne. Bet aš pats pabandysiu irgi pasižiūrėti. Nieks per naktį nesuremontuos, nemanau, kad kas tokiais dalykais užsiimtų. Atvirkščiai, mane nuves į patį blogiausią, aš tai labai gerai suprantu.