Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui 2005 m. gegužės 24 d.
Data
2005 05 24
Įvertinimas
Premjeras: Negalvojam dar ką nors siūlyti, todėl kad buvo pasiūlytas visas paketas iš trijų mokesčių pataisų, mažinant gyventojų pajamų mokestį. Suformuojant socialinių reikalų mokestį atskirai, nes kitais metais mes turime labai daug biudžetinių organizacijų finansavimo padidinimo klausimų. Tai yra laikinas mokestis, kuris skaičiuojamas nuo pelno. 4 procentai – tai nėra toks didelis metinis procentas ir manau, kad tai didelių pasekmių mūsų verslui, ekonomikai neturės.
Žurnalistė: O nedideliu pasekmių?...
Premjeras: Pasekmes galima tiktai prognozuoti, nes tokie procesai nelabai pasiduoda skaičiavimams. Manau, kad čia mes vienas kitą gąsdinam. Investicinis procesas nėra vienos savaitės ar mėnesio reikalas. Tai ilgalaikis procesas. Lietuvoje yra stabili mokesčių sistema ir tokia liks. Iš viso verslui, ekonomikai yra sudarytos stabilios sąlygos, tarptautinės institucijos mus vertina, kad mes vieni geriausiųjų suformavusių šias sąlygas. Pagrindo, kad mūsų ekonominėje raidoje kas nors gali keistis, nematau.
Žurnalistė: O jūs pats tikite, kad po dviejų metų nebus šio pelno mokesčio?
Premjeras: Taip, tikiu. Įstatymo projekte, kuris bus svarstomas Seime, yra numatyta, kad šis mokestis bus tik 2 metams, tai yra įstatyminė norma. Jokių kitokių pasiūlymų nebus.
Žurnalistė: Tai kodėl leidote atsistatydinti finansų ministrui A.Butkevičiui, kuris įtikinamai siūlė papildomą mokestį nuo pelno, o ne nuo apyvartos? Netekote patyrusio finansininko, kodėl?
Premjeras: Pirmiausia, ne man klausimas. Aš labai aiškiai siūliau Butkevičiui, kuriuo buvau labai patenkintas, sulaukti iki pabaigos. Aš taip pat palaikiau pelno mokestį, kai sprendėsi tie dalykai. Reikia palaukti liepos mėnesio ir matysim, kaip viskas klostosi. Čia ministras paskubėjo, bet tai jo asmeninis nusistatymas.
Žurnalistė: O kas jums žinoma apie Vakarų skirstomųjų tinklų ketinimus ir galimybes kelti elektros kainą, kaip dabar prabilo ekspertai?
Premjeras: Ekspertai visą laiką ką nors kalba, todėl jie ekspertais turbūt ir vadinasi. Čia ne įstatyminiai reikalai – čia ūkinės veiklos principai. Kainas reguliuoja ne Vyriausybė, yra Valstybinė kainų reguliavimo įstaiga, kuri šiais reikalais užsiima ir kuri nustato maksimalias kainas. Aš įsivaizduoju ir kiek žinau, šios kainos nustatomos objektyviai įvertinant visus faktorius, kurie gali branginti, pavyzdžiui, elektros energijos savikainą. Kiek žinau, toks darbas buvo atliktas šių metų pradžioje ir buvo nustatytos kainos, įvertinant esamą atskirų įmonių įskaitinį kapitalą. Čia ne vien tik Vakarų, čia ir Rytų tinklai yra, čia ir Lietuvos energija, atskiros elektrinės, kiti objektai, susiję su elektros energijos gamyba, tiekimu ir aprūpinimu. Ši institucija dirba pagal Lietuvos įstatymus. Kol kas nematau pagrindo, kad reiktų kelti kaina. Kaina yra šiek tiek padidinta, tai ne naujiena. Bet gavau signalų, ir manau įsigilinsime į tuos reikalus. Kainų niekas negali reguliuoti, yra speciali institucija, kuri dirba pagal įstatymus. Stengsimės įsigilinti ir pažiūrėti, ar turi pagrindo šios kalbos.
Žurnalistė: O kaip jūs vertinat Vilniaus mero Artūro Zuoko abonentinius reikalus, kurie iškilo viešumon ir kodėl Rubicon group kuriamas parkas buvo proteguojamas kai kurių ministrų?
Premjeras: Man niekas nežinoma, aš nesileisiu į šią polemiką. Neturiu jokio pagrindo, jokių faktų, tai atlieka kitos institucijos, kurioms priklauso tai daryti. Aš negirdėjau, kad koks nors ministras ką nors proteguotų. Sprendimus dėl teritorijos perdavimo savivaldybei mes priėmėm pagal Lietuvos įstatymus. Specialiai labai atsargiai viską ruošėme. Tada prašiau teisingumo ministro, sukvietus teisinių institucijų atstovus, išsiaiškinti, ar gali būti kokių nors teisinių pažeidimų. Buvo referuota, kad jokių įstatyminių pažeidimų nėra, ir mes priėmėm sprendimą bei perdavėm miesto reikalams teritoriją.
Žurnalistė: Bet jūs perdavėt kuriamam parkui, tas parkas buvo proteguojamas, o dabar jau žadama statyti gyvenamąjį rajoną...
Premjeras: To aš nežinau, niekas į mus nesikreipė. Yra viešas Vyriausybės nutarimas, ten yra pasakyta, kokiems tikslam yra skiriamas šis plotas.
Žurnalistė: Jūsų kabineto narys ūkio ministras Viktoras Uspaskichas žiniasklaidai ir Seimo vadovybei perdavė dokumentų rinkinį, kuris, pasak ministro patvirtina, kad Vilniaus meras Zuokas protegavo privačia bendrovę, o darbo partijos lyderis apkaltino opoziciją Lietuvos išdavyste.
Premjeras: Tai mūsų kabineto narys, bet aš nesileisiu į tas intrigas. Yra sudarytos 3 komisijos Seime, ministras yra Seimo narys. Tikiuosi, kad komisijos veiks objektyviai ir išaiškins visus tuos dalykus.
Žurnalistė: Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis Briuselyje kalbėjo apie teisingą ES paramos paskirstymą. Tas paskirstymas labai svarbus Lietuvai – kalbama apie ES biudžetą nuo 2007 iki 2013 metų. Ministras palaiko poziciją, kurioje iš esmės atsižvelgiama į tai, kad skaičiuojama finansinės parama naudojant valstybių ekonominio augimo prognozes.
Premjeras: Tą patį klausimą mes Rygoje svarstėme penktadienį, kur buvo susirinkę Baltijos valstybių premjerai. Birželio 2 dieną Liuksemburge aš bandysiu patvirtinti tą pačią mūsų poziciją. ES planuodama atskiroms valstybėms finansinę pagalbą turi nusistačiusi tam tikrus kriterijus. Jie, mūsų supratimu, yra neteisingi. Naujosios ES valstybės, o ypač 3 Baltijos valstybės, turi žymiai didesnius ekonomikos augimo tempus nei kitos valstybės. Mes, palyginti su kitomis valstybėmis, kur ekonomikos tempai mažesnis, prarandam paramos. Todėl keliam klausimą, kad būtų realiai įvertintas ekonomikos augimas ir BVP apimtis 2003 arba 2004 metais. Pagal bendrą metodiką, jie buvo apėmę 2002 metus. Bet mes per 2003, 2004 metus augome nepalyginamai greičiau, nei visa Europa, maždaug 3 kart greičiau. Todėl keliam klausimą, kad vertinant mūsų BVP, nuo kurio atskaičiuojami tie 4 proc. jis būtų vertintas toks, koks yra. Dėlto mes papildomai galim laimėti netoli 200 mln. eurų. Kitas dalykas, ekonomikos plėtros prognozė. ES yra visiems numačiusi 4.1 proc. Mūsų prognozė, ekspertų manymu, iki 2013 metų vystysis žymiai greičiau. Šis kriterijus irgi turi būti realiai įvertintas pagal atskiras valstybes. Tos valstybės, kurios vystosi lėčiau, prieštarauja prieš tokio principo pritaikymą. Mūsų ateityje dar laukia tam tikrų pastangų ir ginčų laikotarpis, mūsų pozicijos aiškinimo laikotarpis. Tam tikri sprendimai bus daromi birželio 16 d. Briuselyje, kur susiriks premjerai.
Žurnalistė: Sakėt, Lietuva gali laimėti 200 mln. eurų...
Premjeras: Minimaliai. Yra ir daugiau tokių dalykų, kurie gali mums pridėti pliusą. Pavyzdžiui, sienos apsaugos sąmata. Mes turime 1020 ha, skaičiuojant su jūros siena. Ten kriterijai, kuriais numatomas finansavimas, mūsų nepatenkina. Jie numatė kriterijų – sienos kirtimo atvejis...
Žurnalistė: O nuo ko tai priklauso? Viena yra norėti, Baltijos valstybės nori, prašo ir derasi, o kita – kaip žiūrės didžiosios valstybės, senbuvės valstybės.
Premjeras: Tokie klausimai yra sprendžiami konsensuso tvarka. Mes visuomet argumentuoja, vienas argumentų – politinis. Mes, trys Baltijos valstybės, atėjom į Europą po 50 metų nebuvimo joje, ir mums pritaiko tas pačias žaidimo taisykles, kai mūsų ekonominis produktas skaičiuojant vienam gyventojui yra per pusę mažesnis, nei visos Europos, tai ši situacija turi būti įvertinta. O kaip ji gali būti įvertinta – augimo tempais. Palaipsniui yra teikiama visa argumentacija. 2007-2013 metų finansinio periodo skaičiavimą patvirtins kitais metais. Dabar vyksta didžiausia kova dėl pajamų, bus tai 1 procentas nuo BVP ar 1, 17 , ar 1,1 ? Mums pagal įmokas ir išmokas būtų palankesnis vidurkis maždaug 1,1.
Žurnalistė: Kaip reagavote į buvusio EBSW vadovo Gintaro Petriko viešai paskelbtą norą derėtis?
Premjeras: Aš nežinau, kaip galima iš viso derėtis tokiai klausimais, kokios čia gali būti derybos? Aš nesuprantu ir nežinau, ką jis turi omenyje. Kiekvienas turi atsakyti už savo veiksmus. Vyriausybė su nei vienu tokiu nesidera, nesiderėjo ir nesiderės. O teisinės institucijos pačios turi spręsti, kaip elgtis.
