Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui 2005 m. gegužės 17 d.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui 2005 m. gegužės 17 d.


Žurnalistė: Premjere, vakar susirinkusi Politinė koalicijos taryba taip ir neapsisprendė dėl mokesčio įvedimo. Tai ar bus pelno mokestis, ar apyvartos mokestis? Kuris jums šiandien atrodo geriau?
Premjeras: Na, jei būtų lengva atsakyti, tai trumpai ir aiškiai atsakyčiau. Tačiau mokesčių reforma ar mokesčių pakeitimai visuomet susiję su daugeliu dalykų, su daugeliu žmonių, profesionalų specialistų. Šis klausimas jau yra svarstomas mūsų visuomenėje, Vyriausybėje, Seime. Svarstoma ne vieną mėnesį ir niekaip neužbaigiama svarstyti. Kodėl, – bėgant laikui atsiranda tai vienos priežastys, tai kiti samprotavimai, ekspertai yra aktyviai įsijungę ir iškyla tam tikrų abejonių.
Žurnalistė: Bet jūs juk turite savo nuomonę.
Premjeras: Aš turiu nuomonę, bet esu koalicijos partneris. Nereiškia, kad taip ir bus, kokia yra mano nuomonė. Mes turime 4 partnerius ir Seime virš 80 balsų, todėl reikia suderinti pozicijas. Reikia parinkti tokį variantą, kuris būtų priimtinas visiems, kurį palaikytų. Todėl mes vakar ilgai svarstėm dar kartą šį klausimą dėl iškilusių naujų aplinkybių.
Žurnalistė: O kokios naujos aplinkybės?
Premjeras: Naujos aplinkybės – teisėtumas nuo apyvartos mokesčio, šito verslo mokesčio teisėtumas. Yra tam tikra ES praktika, kuria irgi buvo remiamasi. Todėl mes ryt, trečiadienį, nutarėm sukviesti visų mūsų 4 frakcijų Seimo narius ir bandysim susitarti. Partijų vadovų ar pareigūnų nuomonė yra viena. Tačiau, kai susirenka būrys – 80 žmonių ir daugiau, tai visiškai kita sprendžiančiųjų sudėtis. Opozicija praktiškai bet kuriam variantui prieštarauja, bet kam prieštarauja - jokio konstruktyvumo. Todėl reikia mums patiems, labai gerai pasvarsčius, priimti sprendimą.
Žurnalistė: Ką tik jūs pasakėte, kad iškilo naujos aplinkybės, įrodančios kad apyvartos mokestis gali būti ir nepalankus. Tai, vadinasi, linkstama į pelno mokestį?
Premjeras: Linkstama ir į pelno mokestį. Kaip alternatyva reikia iki galo apsvarstyti, išnagrinėti. Mes žinom viena – biudžetui mums reikia papildomai apie pusę milijardo litų. Todėl kad mes siūlome sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Čia yra pagrindinė priežastis. Mes turim išspręsti tuos klausimus, kur yra įsipareigojimai, kur numatyta mūsų koalicijos programoje. Galų gale yra dar praėjusių metų Parlamento sprendimai, kur įpareigojama numatyti biudžete sprendžiant, pavyzdžiui, nuosavybės grąžinimo klausimus, kompensacijas už nuosavybę. Iškilo klausimai pensijų reformai finansuoti – tai 250 mln. Ir daugelį kitų dalykų.
Žurnalistė: Be naujų mokesčių, pasak jūsų, jau Lietuva tikrai neapseis. Tačiau ekspertai perspėja, kad pelno mokestis gresia investicijų mažėjimu.
Premjeras: Žinot, per dvejus metus, kad kas nors pasikeistų šiame procese, aš visiškai netikiu. Mes matom, kad investicijos Lietuvoje auga, kasmet po 13 – 14 proc. Nemanau, kad per dvejus metus tik 4 procentiniais punktais padidinus šį mokestį, galėtų iš esmės pasikeisti ekonominiai procesai. Bet tas, kas investuos, puikiai žinos, kad šis mokestis yra laikinas, jo po dviejų metų nebus. Įstatyme bus aiškiai parašyta, kad jis veiks tik 2006 ir 2007 metais. Čia galima diskutuoti, bet mano požiūriu, tai neturės įtakos.
Žurnalistė: Jūs ir anksčiau parėmėte tą mokestį – nuo apyvartos. Manoma, kad paremdamas šį mokestį jūs tiesiog pasidavėte ūkio ministro V.Uspaskicho spaudimui. Nes apyvartos mokestis naudingesnis kovojant su prekybos tinklų konkurentais.
Premjeras: Ne, aš teigiamai negalėčiau atsakyti į jūsų klausimą. Jis buvo svarstomas visų koalicijos partnerių, ne vieno, jokiu būdu, ūkio ministro. Apie šį mokestį samprotavo netgi kiti, todėl taip teigti aš neturiu pagrindo.
Žurnalistė: Premjere, jūs ir dabar nekomentuojate V.Uspaskicho elgesio dėl viešų ir privačių interesų painiojimo, dėl jo įmonių rėmimo iš ES lėšų. Šiuo metu V.Uspaskicho privačių ir viešų interesų konfliktą tiria Seimo komisija. Tačiau, jei Komisijai ištyrus šį konfliktą pasitvirtins, kad ministras supainiojo privačius ir viešus interesus, tai ar jūs sulaikysite jį nuo atsistatydinimo?
Premjeras: Na, jau labai toli nuėjom. Dar nepradėjo veikti nė viena komisija. Ir dabar aš turiu kaip premjeras teisti, smerkti?...Aš nei teisėjas, nei smerkėjas. Yra valstybėje nustatyta tvarka, kaip tokiu būdu yra pareigūnas vertinamas. Yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, yra Specialiųjų tyrimų tarnyba, yra parlamentinės komisijos – tegul nusprendžia. Vyriausybėje mes neturime tokios institucijos, kuri vykdytų vertinimus. Yra valstybinės institucijos, nepavaldžios Vyriausybei, mes laukiame rezultatų. Kai tie rezultatai bus, tada bus ir kalbama. Dabar spėlioti, prognozuoti ar kelti kokią tai sumaištį, aš neturiu jokio pagrindo.
Žurnalistė: Vis tik, ar griūtų koalicija, jei ministras Uspaskichas atsistatydintų? Ar saugotumėte ministrą koalicijos vardan?
Premjeras: Koalicija dar nereiškia, kad byrėtų, jei vienas ar kitas ministras atsistatydintų. Aš neturiu ir pagrindo sakyti, kad jau atsistatydina ar atsistatydins. Bet tai tada sėsim ir kalbėsimės. Šitai koalicijai yra kokia tai alternatyva ar pamaina? Aš nematau kol kas. Vis tiek vykdomoji valdžia turi būti, ji turi būti stabili. Manau, kad šį stabilumą galima išlaikyti.
Žurnalistė: Dabar po socialdemokratų partijos suvažiavimo koks laukia socialdemokratų darbas ir partijos programos įgyvendinimas dirbant tokioje plačioje koalicijoje? Kai net dėl mokesčių jūs nesutariat tiek ilgai...
Premjeras: Nieko baisaus, dėl mokesčių vis tiek bus susitarta, laiko mes dar turime. Ir čia jokiu būdu nereikia daryti išvadų dėl koalicijos veiklos ir visos Vyriausybės veiklos. O suvažiavimas įvyko, koalicija dirba ir dirbo. Mes turime savo programą, kuri yra patvirtinta Seime. Tai tokia programa, kuri sudaryta iš 4 partijų programų, aš kalbu apie vyriausybinę programą. Kokia dalis yra socialdemokratų, kokia – Darbo partijos tiesiog sunku pamatuoti. Galiu tik tiek pasakyti, kad bendrieji principai ir siekiai, kurie numatyti, ypatingai žmonių gerbūvio didinimo srityje atitinka visų partijų interesus. Pažiūrėkim, kad ir pensijos. Mes tikrai galim pasiekti 600-650 litų pensijos lygį per kadenciją. Dabar padidinsim 50 litų, metų pabaigoje gal dar padidinsim, jei sėkmingai vykdysim biudžetą. Tai – bendras tikslas, tai tokie kardinalūs siekiai, kurie praktiškai atitinka visų partijų siekius ir programas. Galų gale euro įvedimas - fundamentalus reikalas ir visų bendras siekis. Todėl taip suplakti socialdemokratinių vertybių programą, tai ką mes patvirtinome suvažiavime, turėti visa tai bendroje programoje yra labai sunku. Aš tik tiek noriu pabrėžti, kad žmonės ir žiniasklaida yra klaidinami, kad esą patvirtino koalicinę programą ir visa tai užmiršo iki rinkimų. Jokiu būdu ne. Koalicinė programa sudaryta remiantis kiekvienos partijos programomis. Mano pasakymas, kad tai, kas buvo iki rinkimų, viską reikia nurašyti – nėra tiesa. Aš sakiau, kad tuos ginčus tarp partijų reikia užmiršti. Jeigu mes susitarėme dirbti koalicijoje, tai ką vienas ant kito sakėme – geriau nekartoti. Bet jokiu būdu to negalima susieti, kad mes atsisakome programinių nuostatų.