Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui 2005 m. gegužės 10 d.
Data
2005 05 10
Įvertinimas
Premjeras: Visų trijų įstatymų projektai apsvarstyti ir Politinėje taryboje, ir Vyriausybės posėdyje bei bendra tvarka pateikti Seimui. Seimas dabar intensyviai svarsto visus tuos tris projektus. Mes, Vyriausybė, primygtinai prašom Parlamento, kad iki savo atostogų, iki liepos mėnesio 10 d. priimtų šias pataisas. Kitas dalykas, aš nevadinčiau, kad tai yra mokesčių reforma. Tai iš esmės nedidelės veikiančių įstatymų pataisos. Išskyrus verslo mokestį, kuris jau egzistavo 12 metų kaip Kelių mokestis ir kurį mes praktiškai siūlome pratęsti. Tos lėšos iš šio mokesčio – maždaug 450 mln. litų labai reikalingos mums biudžetui kitais metais, nes mes turime dideles užduotis. Tai, sakyčiau, valdžios įsipareigojimas žmonėms, kurį mes turime vykdyti. Aš matau Lietuvos ekonomikos vystymąsį, dinamiką, teigiamas savybes. Šio mokesčio pratęsimas 2 metams neturės didelės įtakos nei verslininkams, nei, juo labiau, žmogui. Nuo kitų metų net 6 proc. punktais mažinti pajamų mokestį yra labai svarbus ir geras dalykas. Dar paskui mažinti iki 24 proc...
Žurnalistė: Jūs vadinate tai mokesčių pakeitimu ir vengiate žodžio – reforma. Tačiau šitas pakeitimas jau sukiršino ir politines jėgas, verslininkai pasisako prieš Vyriausybę. Ar jūs įsitikinęs, kad Seimas palaikys?
Premjeras: Aš tikrai nespėliosiu...
Žurnalistė: Kada, Premjere, jūs pradėsite vykdyti rinkimų pažadus, kada žmogus realaus ką nors pajus, kad jo gyvenimas gerėja?
Premjeras: Mes ir vykdom rinkimų pažadus. Pirmiausi reikia atsiminti, kad mūsų koalicija tiktai pradėjo veikti. Tik pusė metų, kaip mes dirbame, todėl stebuklų per tiek laiko niekas negali padaryti. Kita vertus, jokio kiršinimo nėra. Noriu dar kartą pasakyti – šiuos reikalus eskaluoja žiniasklaida. Ji turi informuoti apie situaciją, bet nereikia perdėti. Tai yra normalus valstybės gyvenimas. Tai, kaip daryti reformas, jeigu, ką nors pasiūlius, tai pradedama vadinti žmonių kiršinimu. Mes gi negalime visą laiką miegoti - reikia dirbti, reikia tobulėti, reikia gerinti žmonių gyvenimus. Dabar, jei apie tai. Mes esam įsipareigoję per kadenciją iki 600 arba galbūt, jei gerai seksis, iki 650 litų padidinti pensijas.
Žurnalistė: Tai kada imsite didinti?
Premjeras: Pradėsime didinti nuo šių metų liepos 1 d. Mes dar nepriėmėme sprendimo, bet jį priimsime pačiu artimiausiu laiku, - vidutinę pensiją padidinti 50 litų. Nuo 400 lt. yra 12 proc. augimas, tai – labai rimtas žingsnis. Mums sekasi vykdyti mokesčių administravimą, SODRA turi didelį perpildymą pajamų dalyje. Atsirado finansinės galimybės didinti pensijas, manau, kad ir ateityje didinsime, galbūt net šių metų antroje pusėje. Plečiasi ekonomika – didėja atlyginimai. Reikia pripažinti, kad mažėja šešėlinis verslas, žmonės pradeda oficialiai gauti atlyginimus.
Žurnalistė: Bet ir kainos auga...
Premjeras: Ne, ne ne. Aš esu patyręs ekonomistas, daugiau stebiu bendras tendencijas. Nuėjus ir pasižiūrėjus, kiek pabrangęs vienas buteliukas, - tai ne tas metodas. Metodai nustatyti visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Iš Baltijos valstybių Lietuvoje – pats mažiausias infliacijos procentas. Jei palygintume praeitų ir šių metų balandžio mėnesius, tai bendras pabrangimas sudarė tik 3 proc. Reiškia, išleidus litą, užmoki tik 3 centais daugiau. Estijoje, Latvijoje yra nepalyginamai didesnė infliacija. Brangsta benzinas, brangsta dyzelinas, aš sutinku, tai objektyvūs dėsniai, kurie veikia ir visoje Europoje. Realiosios gyventojų pajamos, apie kurias mes jau šnekėjome, didėja.
Žurnalistė: Tai, ar kiekvienam pensininkui pensija padidės 50 litų?
Premjeras: Ne, taip negaliu atsakyti. Yra numanoma bazinę pensiją padidinti 28 litais iki 200 litų, taip pat ir draudžiamąsias pajamas iki 1084 litų. Tokiu būdu vidutinė, turinčiojo būtinąjį stažą, pensija padidėja 50 litų.
Žurnalistė: Premjere, ruošiantis socialdemokratų suvažiavimui, kuris vyks šį savaitgalį, viena labiausiai aptarinėjamų temų yra partijos skylimas. Kalbama, kad vyksta kova tarp senųjų socialdemokratų ir buvusios LDDP narių. Ta kova vyksta dėl įtakos. Jūs kaip partijos vadovas, ar jaučiate esant dvi stovyklas partijoje?
Premjeras: Partijoje yra 14 tūkst. žmonių, pusė jų – visiškai nauji, atėję per pastaruosius kelerius metus, kai mes esame susijungę. Šie žmonės neturi jokios motyvacijas ką nors skaldyti. Yra vadinamieji senieji socialdemokratai ir buvę LDDP nariai. Bet nei vieni, nei kiti nesudaro daugumos. Aš manau, kad partija yra vieninga, ir visi tuos įsitikins ateinantį šeštadienį, kai įvyks mūsų suvažiavimas.
Žurnalistė: Socialdemokratų partijos seniūnas Juozas Olekas patvirtino, kad partijos skyriai kviečia jus balotiruotis partijos pirmininko rinkimuose, tai ar balotiruositės?
Premjeras: Jei kviečia, tai kodėl turiu atsisakyti – balotiruosiuos.
Žurnalistė: Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pasakė, kad Premjero perrinkimas socialdemokratų partijos vadovu sustiprintų ir pačios Vyriausybės stabilumą. Tai padidintų pasitikėjimą Vyriausybe ir koalicija.
Premjeras: Tai, kad palaiko Paulauskas, mūsų ilgametis koalicijos partneris, tai žinoma labai gerai, ačiū. Koalicinė Vyriausybė yra stabili, ji dirba sėkmingai. Tie, kurie baiminosi, net, pasakyčiau, kai kurie mūsų Vyriausybės nariai, žiūrėjo su nerimu, kaip išties 4 partijų koalicija turės dirbti, gali nusiraminti. Po pusės metų galiu pasakyti, kad koalicija yra veiksminga ir pakankamai kvalifikuota. Nauji ministrai, dar nedirbę šio darbo, labai atsakingai įsijungė. Sakykim, kad ir diskusija dėl medikų – tarp gydytojų, visuomeninių organizacijų ir ministro Ž.Padaigos, ministerijos sekretoriaus išsisprendė kvalifikuotai, kultūringai ir tvarkingai. Tai buvo rimtas egzaminas ministrui. Taip pat ir kiti ministrai, ministerijos nekelia jokių sunkumų, priimant klausimus.
Žurnalistė: Premjere, o kaipgi sureagavote į ūkio ministro Uspaskicho ir verslininko Barščio pinigų plukdymo schemą, apie kurią jau paviešinta. Abu verslininkai įtariami sukūrę apgaulingą verslo planą ir tokiu būdu sugebėję gauti milijonus iš ES. Ar manote, kad tai nerealu?
Premjeras: Kiekvienu klausimu triukšmas Lietuvoje kyla. Ar mums trūksta gerų įvykių? Lietuva gegužės 1 dieną pateikė ataskaitą apie SAPARD lėšų panaudojimą. Kiekvienais metais tai pateikia. Visa tai buvo dvejus ar trejus metus. Du ar tris kartus jau tikrino ES, čia ES prerogatyva pasakyti, taip ar ne. Mūsų valstybės kontrolė ir nauja valdžia nustatė, kilo įtarimas, kad pažeista bendra tvarka. Šis įvykis kartu su visa ataskaita į ES nusiųsti. Jei Komisijai iš tikrųjų kils įtarimas, bus atsiųsti ekspertai. Jei iš tikrųjų bus nustatyta, kad yra pažeidimų, tai jie turės grąžinti tą skirtumą ES. Tai bus, manau, tik rudenį.
Žurnalistė: Šiomis dienomis, pažymint II Pasaulinio karo pabaigą, opozicija jau sako, kad Lietuva ir Rusija sutars tada, kai Rusija peržvelgs savo istoriją, išmoks pripažinti nusikaltimus, už kuriuos ir atsiprašys.
Premjeras: Aš norėčiau pasakyti, kad pirmiausia reikia objektyviai įvertinti savo istoriją. Deja, mes Lietuvoje per tuos 15 metų to neišmokome. O mokyti kitus, - nežinau, ar mes turime moralinį pagrindą, gerai nepasižiūrėję į save. Visuomet buvau šalininkas objektyvaus to karo tragizmo ir padėties įvertinimo. Ir vienos, ir kitos pusės. Tada mes galėsime taikiai ramiai kaip kaimynai gyventi, plėsti mūsų ekonominius ir kultūrinius santykius. Bet kiekvienas turi susitvarkyti savo kieme.
Žurnalistė: Vakar dalyvavote Rusijos ambasadoje minint Pergalės prieš nacistus 60-metį. Ar kalbėjotės su ambasadoriumi apie dabartinius Lietuvos ir Rusijos santykius, kai vyksta informacinis karas.
Premjeras: Ne, nekalbėjau šia tema, nes buvo Rusijos šventė. O kai vyksta nacionalinės šventės, būtų tai Rusijos, ar Didžiosios Britanijos, ar Ispanijos, ar kitų valstybių, mes, pareigūnai, kaip taisyklės dalyvaujame.
