Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui 2005 m. birželio 7 d.
Data
2005 06 07
Įvertinimas
Premjeras: Šiais metais biudžetas gerai vykdomas, ir savivaldybių jau dabar yra viršijimas apie 135 mln. litų. Todėl savivaldybės turi papildomų pinigų, gali spręsti daugelį klausimų, kurie susiję su žmonių interesais. Tai ir detalių planų paruošimas, klausimai sprendžiant žemės reformą, sklypų išskyrimą. Taip pat yra viršijamas SODROS biudžetas, nuo liepos 1 d. atsirado galimybė didinti pensijas. Na o iš kur atsirado tie 267 milijonai...
Žurnalistė: Ir kaip pasisekė surinkti daugiau, nei planuota, ir tai jau ne pirmą kartą...
Premjeras: Ekonomika dirba gerai ir todėl atsiranda galimybės papildyti biudžetą. Bedarbystė labai mažėja, pernai atsirado apie 25 tūkst. naujų darbo vietų, reiškia 25 tūkst. žmonių jau gauna atlyginimus. Nemažam jų skaičiui buvo mokamos valstybės pašalpos, o dabar žmonės jau turi darbą, uždirba ne 137 lt. pašalpos, bet kiek daugiau. Moka ir pajamų mokestį, darbdaviai moka socialinį draudimą – visa tai duoda teigiamų pusių.
Žurnalistė: Dažnai duodamas interviu Lietuvos radijui jūs sakote, kad jeigu pavyktų pažaboti šešėlinę ekonomiką, tai pinigų būtų dar daugiau...
Premjeras: Taip, galiu pasakyti, yra poslinkių, jie pasimato įvairiais būdais. Pirmiausia tai mokesčių surinkimo srityje, nes pajamų mokesčio yra surenkama daugiau, nei planuojama. Tai susiję ir su savivaldybių biudžetais, todėl kad 2/3 savivaldybių pajamų yra iš gyventojų pajamų mokesčio. Tai įrodo, kad šešėlinė ekonomika palaipsniui ir užtikrintai mažėja. O kurgi tie pinigai bus panaudoti – visų pirma atlyginimų padidinimui. Taip pat yra pensijų, kurios mokamos iš valstybės biudžeto, mums, jas keliant, reikės papildomai 25 mln. litų. Taip pat įvairiems savivaldybių reikalams apie 45 mln. litų skirsime. Apie 20-25 mln. teks minimalios algos padidinimui. Taip pat atlyginimų didinimui, užmokesčio indeksavimui, dėl kurio buvo konfliktas, turiu omenyje pasieniečius, policininkus. Mes numatę apie 40 mln. šiai kategorijai žmonių, kurie kreipėsi ir į teismus. Iš dalies jie teisūs, todėl mes numatėme nemažus pinigus jų atlyginimų padidinimui. Bus papildomai skiriama apie 25 mln. švietimo sistemai. Lietuvos ekonomikos ir finansų yra aukštas reitingas tarptautiniame lygyje, tai mes skolinamės su labai mažom palūkanom. Tos palūkanos per pastaruosius metus sumažėjo kelis kartus, tai tokiu būdu mes galime išlaisvinti šimtus milijonų. Vienas pagrindinių šaltinių yra šių lėšų išlaisvinimas. Vyksta kitas toks teigiamas procesas, kai kas nepatenkinti, bet aš manau, kad tai normalus reiškinys. Kai kyla vidutinis atlyginimas, ta kategorija žmonių, kuriems mokamos valstybės dotacijos, šiek tiek sumažėjo. Be abejo, žmogui geriau gauti keletą šimtų litų atlyginimą, nei tą 130 lt. valstybės socialinę paramą. Visa tai susideda ir atsiranda galimybės per 260 mln. litų papildomai skirti, tikiuosi, kad birželio mėnesį Seime bus priimtas šios biudžeto pataisos.
Žurnalistė: Tai iki liepos 1 d. šis perteklius, šie milijonai turėtų būti paskirstyti.
Premjeras: Be abejo, nes Seimas liepos mėnesį išeina atostogų.
Žurnalistė: O ar Vyriausybė efektyviai dirba, kai valstybę krečia vienas skandalas po kito ir šie skandalai susiję su valdančiosios koalicijos partneriu Darbo partija.
Premjeras: Nemalonu, kai valstybėje visą laiką iškilusios kokios nors intrigos, kurios žmonėms sukelia diskusijas, rūpesčių ar kai kam nemalonumų. Bet aš stengiuos, kad mūsų Vyriausybė, tuo labiau kad ji koalicinė, būtu stabili. Stengiuos sudaryti darbinę aplinką, mes normaliai posėdžiaujame, priimame daug sprendimų. Ši pavasarinė sesija turėtų priimti virš 20 įstatyminių pataisų. Kai pažiūrėjau situaciją, tai gerokai atsiliekam, todėl ir Seimas turi labai didelį darbą.
Žurnalistė: Jūs tvirtinate, kad Vyriausybės darbui skandalai nekenkia...?
Premjeras: Taip, aš tai galiu tvirtinti visiškai rimtai.
Žurnalistė: Tačiau, pavyzdžiui, praėjusią savaitę koalicijos partneriai – Seimo primininko pavaduotojas Viktoras Muntianas pagrasino, kad Uspaskichui pasitraukus iš Vyriausybės, subyrėtų koalicija. Ar galėtų taip atsitikti?
Premjeras: Tai yra Viktoro Muntiano nuomonė. Turi jis racijos taip kalbėdamas, bet čia jau kraštutinis atvejis šių klausimų sprendimo. Aš nemanau, kad nors viena iš mūsų koalicijos partnerių šito siekia. Arba norėtų šito. Mes tik pradėjome dirbti, praėjo pusė metų, jau šiek teik įsivažiavom. Man tai nekelia jokių abejonių, kad ši Vyriausybė yra veiksminga, ir tie naujieji ministrai gerai dirba. Tuo labiau, kad lygia greta su šia veikla Vyriausybėje laukia didžiuliai uždaviniai ES. Jei būtų kokia nors krizė, taip būtų labai labai nenaudinga mūsų valstybei.
Žurnalistė: Norėčiau jūsų paklausti apie „Mažeikių naftą“. Kokie yra konkretūs Vyriausybės siekiai? Ar jūs iš tikrųjų siekiat padidinti „Mažeikių naftos“ akcijų paketą? Nejaugi tikitės brangiau parduoti negu JUKOS? Ar neatsitiks taip, kad jūs prarasit pinigų ir patirsit nuostolius, Brangiau pirksite, o po to teks pigiau parduoti.
Premjeras: Taip tai niekuomet nebus. Užtenka, pridarė Mažeikiai nuostolių mūsų valstybei. Dabar visa tai reikia grąžinti atgal ir grąžinti atgal iždui mūsų pinigų, nes nuo 1999 metų valstybė Mažeikių sąskaita nebuvo gavusi nė vieno cento. Išskyrus praeitus metus, kai įmonė sėkmingai dirbo ir užsidirbo didelį pelną. Galvojame apie JUKOS paketo pardavimą, derybos iš tikrųjų vyksta konfidencialios. Tai yra tu partnerių, kurie domisi šiomis akcijomis, pageidavimas. Todėl negaliu konkrečiai kalbėti apie šiuos dalykus. Tačiau visa tai, ką mes darome ir kokius planus kuriame, gali duoti tiktai naudą mūsų iždui. Ir dar naudą, kad tos paskolos, kurias valstybė suteikė 1999 m. mes turėsime galimybę atsiimti. Antra vertus, laimėti ir tam tikras sumas šio viso proceso metu. Tai yra mūsų interesas, jokių nuostolių čia tikrai valstybė neturės ir nematau jokio pavojaus. Na o procesas labai smarkiai pajudėjo į priekį, nes atsirado labai rimtų kompanijų, koncernų, kurie domisi šiomis akcijomis, garantuoja, kad bus naftos tiekimas, kad įmonė sėkmingai dirbs, tuo mes visų pirma ir esam suinteresuoti.
Žurnalistė: Šią savaitę vykstate į Kopenhagą, po savaitės į Briuselį, anksčiau paskelbtoje dienotvarkėje numatyta, kad turėtumėte kalbėtis dėl struktūrinės paramos paskirstymo principų. Tačiau dabar po referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje, kai tų šalių piliečiai balsavo prieš ES Konstituciją, ar realu kalbėtis dėl būsimos paramos skirstymo? Prieš kelias dienas grįžote iš Liuksemburgo, kokios nuotaikos?
Premjeras: Tai, žinoma, sumaištį sukėlė, tačiau darbas vyksta, mes kovojam už savo interesus.
Žurnalistė: Tačiau paramos skirstytojų sąmonę veikia veiksniai kaip referendumų rezultatai?
Premjeras: Be abejo, veikia, bet nesakyčiau, kad užgožia visą tą darbą, kuris nori nenori turi vykti. Birželio mėnesį turėtų būti priimti politiniai sprendimai dėl šio finansinio periodo. Ką tai reiškia, tai reiškia, kokie bus atskaitymai valstybių į šį bendrą Europos fondą. Tai bus 1 proc. nuo BVP ar 1,05 – daug yra įvairių variantų, dėl kurių dabar ginčijamasi. Parama Lietuvai, mes turime preliminarius skaičius, yra gera. Mes norime dar geresnių – toks yra mūsų tikslas.
Žurnalistė: Tai, grįžus iš Liuksemburgo, jūsų nuomone, ko Lietuva realiai gali tikėtis, kokios paramos?
Premjeras: Manau, kad bus vidurkis, viena dešimtoji yra dešimtis milijardu eurų.
