Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui 2005 m. balandžio 12 d.

Žurnalistė: Premjere, prieš savaitę kalbėjome apie medikų atlyginimus. Tuomet Jūs Lietuvos radijui pateikėte Sodros duomenis apie gydytojų darbo užmokestį. Jūsų žodžiai sukėlė tikrą audrą. Gydytojų sąjungos vadovas L.Labanauskas teigė, kad tie duomenys neteisingi ir kad gydytojo vidutinis atlyginimas yra 1600 litų, slaugytojų – kiek daugiau nei tūkstantis, o vidutinis medikų atlyginimas 20 proc. atsilieka nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Premjere, Sodra skaičiuoja atlyginimą už kelis etatus, arba gydytojo atlyginimą keliose darbovietėse, tuomet pervargęs gydytojas eina pas ligonius. Tai gal šiandien vis dėl to galite pasakyti, kad medikų reikalavimai yra teisėti?

Premjeras: Aš tą puikiai suprantu. Mano šeimoje daug gydytojų ir jie taip pat dirba po 2, po 1,5 etato. Tie duomenys, kuriuos pasakiau yra faktiniai, jie nėra išgalvoti. Iš tikrųjų tiek uždirba, bet tas darbas yra įtemptas – ir naktiniai budėjimai, ir tai galima suprasti, tai nėra naujiena, ir aš nenorėjau nieko pasakyti ne taip. Bet iš kitos pusės, reikia iš tikrųjų sakyti, kiek uždirba žmogus. Na taip, jis intensyviai dirba, bet jis uždirba tokius pinigus. O paimti etatų skaičių ir mechaniškai padalinti, tai, žinoma, neatspindi tikros padėties. Ir, man atrodo, kad manipuliacija šitais skaičiais visiškai nieko neduoda. Mes visi puikiausiai žinome, kokia yra situacija, ir todėl Vyriausybė jau pernai, kada gavo pirmuosius signalus, ėmėsi šito. Ir jau praėjusių metų biudžete buvo numatytos lėšos- apie 70 mln. – medikų atlyginimų padidinimui.

Žurnalistė: Gydytojams ir slaugytojams...

Premjeras: Visiems, kurie dirba ligoninėje. Yra ligoninių administracijų, ministerijos sprendimai, kaip racionaliausiai panaudoti mokos fondo lėšas. Šiais metais yra numatyta apie 170 milijonų atlyginimams, kitų metų biudžete mes numatome dar 200 mln. Galiu pasakyti, kad nė vienai kitai biudžetiniai sričiai – ar tai būtų švietimo darbuotojai, ar kultūros, mokslo – ten irgi didėja, palaipsniui, maždaug apie 10 proc. numatyta dar šiais metais... Bet dabar, kad išaugtų viena sritis, mes konsultavomės, tie reikalavimai, kurie yra keliami yra apie 350 mln. litų. Jeigu dabar, patvirtinus biudžetą... Gruodžio mėnesį mes tokių reikalavimų kažkodėl negirdėjome. Ar tiksliau rudenį – spalio mėnesį, lapkritį... Po naujų metų aštriai iškilo šitie klausimai. Ir, žinoma, mes numatėme šiais metais biudžete geroką padidinimą. Medikams iš viso plius 340 mln. Ir šitos lėšos leidžia didinti atlyginimus 24 procentais.

Žurnalistė: O kita pusė?

Premjeras: O kita pusė numatyta kitais metais – 200 mln. Matote, valstybė negali šitokių dalykų daryti, ji gali tai daryti ir numatyti tik kitų sąskaita. Aš tiesiog nežinau, kam kils ranka nuimti nuo švietimo ar studijų pinigus. Tokios drastiškos kategoriškos priemonės, man atrodo, nėra mūsų visuomenėje priimtinos, ir daryti tokią revoliuciją mes tiesiog nematome pagrindo. Todėl ieškosime racionaliausių būdų, kaip tuos pinigus, kurie yra numatyti, panaudoti, kad tikrai žmonės pajustų, jos jiems tikrai palaipsniui didėja atlyginimai.

Žurnalistė: Galbūt būtų galima valdininkų atlyginimų sąskaita sutaupyti biudžeto pinigus?

Premjeras: Manoma, kad valdininkų sąskaita galima viską padaryti. Noriu pasakyti, kad centrinio aparato valstybės valdininkai biudžete kainuoja tik apie 4 proc. Tai yra tokia maža dalelė...

Žurnalistė: Žmonės įsivaizduoja, kad jų atlyginimai išpūsti...

Premjeras: Valdininkų yra labai nedaug. Nes jei kalbame apie 50 – 60 tūkst. medikų, tai tų valdininkų yra keletas tūkstančių.. Tai galvoti, kad jų sąskaita... Kas priims tuos 8 milijardus Europos Sąjungos pinigų? Tai mes iš viso ubagėliai pasidarysime. Šitas lėšas reikia kvalifikuotai panaudoti, jei nepanaudosime – iš viso kils triukšmas. Ir čia mūsų atsakomybė, todėl be valdininkų, be tarnautojų mes šito negalime padaryti.

Žurnalistė: Jei Vyriausybė nesuras galimybių, kaip reikalaujama, padidinti medikų atlyginimų 50 procentų, bus streikas. Už jį pasisako absoliuti dauguma medikų ir net jau numatyta streiko diena gegužės mėnesį. Ar jūs neketinate derėtis su medikais iki streiko?

Premjeras: Yra deramasi, sudaryta derybinė grupė. Yra ir streikininkų iniciatorių pasirašytas susitarimas. Jie visi pasirašė ant vieno popieriaus lapo. Manau, būtų gerai spaudoje paviešinti šitą susitarimą. Ten yra pasirašęs ir gydytojas Labanauskas taip pat. Iš tikrųjų mes ieškojome, kaip padaryti, kad tuos per trejus metus, aš viską suskaičiavau, 430 mln. litų atlyginimams, tai čia yra labai daug, mūsų ekonomikai tai yra labai daug... Ir aš manau, kad reikia tik racionaliai panaudoti šitas lėšas. Žinoma, ir ateityje didės tas atlyginimas – 2007, 2008-ais ir toliau.

Žurnalistė: Ir vis dėlto medikai teigia, kad tu lėšų yra, tikrai yra.

Premjeras: Na, aš nemanau, kad medikai paaiškins finansų ministrui, kur yra tos lėšos. Streikas yra gydytojų. Yra tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių žmonių, kurie ateina ir prašo medikų pagalbos. Jeigu bus toks chaosas ir neaišku, kiek jis tęsis ligoninėse ir poliklinikose – aš nežinau, ar padėkos žmonės ir pacientai. Kai kurie iš jų, deja, gauna po 800 litų, ir mūsų valstybė, deja, šiandien dar tokia yra, kad mes negalime... Mes gi matome, kiek, pavyzdžiui, gauna bibliotekininkai, aktoriai, mokytojai, profesūra... Mes suprantame situaciją, reikia finansavimą didinti, tą mes dabar darome jau dveji metai iš eilės; ir trečiais metais numatome padidinimą – ryškų, su tam tikrais prioritetais. Mes numatėme ir ES lėšų – ligoninių sąlygų pagerinimui, remontams, įsigijimams ir pan. Man nesuprantamas toks kategoriškumas. Jokio rezervo valstybėje nėra. Reikėtų iš kažko paimti pinigus. Kadangi patvirtintas biudžetas, asignavimų valdytojai yra, visiems tie pinigai išdalinti įstatymu. Tai dabar įstatymo pataisa reikėtų kažkam nuiminėti pinigus.

Žurnalistė: Premjere, šiandien Prezidentas V.Adamkus Seime skaito metinį pranešimą, o ketvirtadienį Jūs pateiksite Seime 2004 m. Vyriausybės darbo ataskaitą. Vienas iš svarbiausių dalykų, į kuriuos atkreipiamas dėmesys Jūsų ataskaitoje yra valstybės saugumas. Apie pavojus valstybės saugumui rašo spauda. Antradienio „Respublikoje“ atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvą jau valdo Rusijos oligarchai ir kad Lietuva per “Mažeikių naftą“ , per „Klaipėdos naftą“, per kitus svarbiausius objektus yra valdoma Rusijos.

Premjeras: Supainiojome laikus ir supainiojome sąvokas. Mūsų toje plačioje ataskaitoje, kuri yra virš 100 puslapių, pagal veikiančią metodiką mes turime nurodyti galimas grėsmes. Tai tokios galimos grėsmės jos visuomet buvo. Todėl, kad visus energetinius išteklius gauname iš Rusijos. Tai galima grėsmė, jei mes nustotumėme visa tai gauti. Pirmas dalykas – dujos, antras – nafta. Na, dėl naftos klausimą mes dabar keliame, apskritai dėl Mažeikių įmonės veiklos. Tai yra galima grėsmė, bet šiandien tos grėsmės nėra. Todėl nereikėtų neteisingai kalbėti ir aiškinti žmonėms. Kiekviena valstybė turi matyti ir jausti, kur gali būti grėsmės, bet šiandien jokie oligarchai nevaldo Lietuvos. Lietuvos ūkį valdo mūsų institucijos arba Lietuvos verslininkai, jokio spaudimo mes nematome, nei privatizavimo eigoje. Na, Mažeikių klausimą reikės spręsti. Čia yra viena, sakyčiau, galima grėsmė ir tokia grėsmė, kuri bus likviduota, kai ateis kiti, nusipirks akcijų paketą ir įmonė dirbs. Dėl atominės elektrinės uždarymo. Tai apie tai mes visą laiką garsiai kalbame, ir nėra čia jokios paslapties. Todėl, kad ryšys su Vakarais, kuris buvo numatytas uždarymo sąmatoje, neišsisprendžia. Keletą kartu apie tai kalbėjau. Todėl, kad lenkų pusė mūsų nepalaiko, mes vieni šito klausimo išspręsti negalime, gali kaltinti kas nori mus. Ir, be abejo, šiandien ryšys, kuris buvo visus tuos 15 metų ir daug metų iki nepriklausomybės – buvo su Rusija. Ir mes turime šitą ryšį su Rusija. Mūsų energetinės sistemos – trijų Baltijos valstybių, Rusijos ir Baltarusijos turi sutartį, kuri yra vykdoma jau keletą metų ir mes šiandien nejaučiame jokio diskomforto.

Žurnalistė: Jūs vis dėlto pripažįstate, kad Lietuva per energetinius šaltinius yra... pernelyg didelė ta priklausomybė nuo Rusijos energetikos?

Premjeras: Liko ta priklausomybė, reikėtų taip formuluoti. Liko. Todėl, kad mes buvome Tarybų Sąjungos sudėtinė dalis ir energetinė sistema buvo bendra. Kada mes atkūrėme savo valstybę, tie energetiniai fiziniai ryšiai, turiu galvoje aukštos įtampos galingas linijas, jos liko. Ir per tas linijas vyksta momentinis rezervavimas, pavyzdžiui, jeigu sustotų IAE. Rezervavimą mes gautume iš Rusijos. Galima sakyti, tai yra problemos – mūsų energetinių, infrastruktūrinių visų ryšių nebuvimas su Europa. Tuos klausimus mes keliame visais lygiais. Ir todėl mūsų ataskaitoje tai įrašyta.

Žurnalistė: Kaip Vyriausybė stengiasi sumažinti Rusijos įtaką Lietuvos ūkiui?

Premjeras: Pirmiausia šiandien nematau didelės įtakos. Todėl, kad privatizavimo procese Rusija labai mažai dalyvauja, yra vienas kitas objektas. Pagrindinė privatizavimo dalis baigta. Ir aš šiandien nematai realiame gyvenime šitokio reiškinio – kad būtų daroma įtaka mūsų sprendimų priėmimui dėl mūsų ekonomikos plėtros ar regioninės plėtros.. Visiškai aš nematau čia tokios didelės įtakos.