Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2008 m. spalio 30 d.

Žurnalistas: Premjere, pradėčiau nuo finansų, ekonomikos. Nemažai valstybių jau rikiuojasi į eilę, į Tarptautinį valiutos fondą prašyti paskolos, stabilizuoti savo finansines sistemas - ir Islandija, Ukraina, Estija, Latvija, Vengrija, Baltarusija. O kaip  dėl Lietuvos, ar toj eilėj neatsiras ir Lietuva?

Premjeras: Na, mūsų ir bankų, ir visi kiti rodikliai  yra kur kas geresni negu visų šitų šalių. Čia ir nėra ko lyginti. Kaip žinote, Vengrija visą laiką turėjo deficitą ir susidarius finansinei krizei tokių šalių padėtis dar pablogėjo. Islandija, aišku, visiškai kitas atvejis, jos finansų rinka kelis kartus viršija jos bendrą vidaus produktą, čia yra atskiras atvejis, aš jau nekalbu apie Ukrainą. Lietuva yra ES šalis ir mes kartu su Europos Sąjunga veikiame šitoje srityje. Aš manau, kad mūsų padėtis yra stabili.

Žurnalistas: O, Premjere, Lietuvoje veikiančių kai kurių bankų analitikai įrašo Lietuvą į nesaugiausių šalių penkioliktukus. Ar yra tokių požymių, kad Lietuva tokioje situacijoje galėtų atsidurti?

Premjeras: Jeigu bus neteisinga politika, tai visaip gali būti, bet aš manau, kad mes nesame tokioje padėtyje. Finansų ekspertai, ypač bankų, jie visuomet suinteresuoti, kad didesnę atsakomybę prisiimtų valstybės biudžetas, negu patys bankai. Štai labai geras pavyzdys yra Vokietija, kur Kanclerė Merkel pasakė, kad teiks pagalbą tik tiems bankams, kurių vadovai susimažins atlyginimus. Tai kai kurie bankai atsisakė tokios pagalbos.

Žurnalistas: Jūs manote, kad Lietuvoje veikiančių bankų pelnai per dideli?

Premjeras: Aš manau, kad bankų pelningumas yra geras dalykas, bet jeigu valstybėje yra tokia situacija, visi vienodai turi prisiimti atsakomybę, net sakyčiau, kad turtingesnieji turi prisiimti didesnę atsakomybę, negu tie, kurie turi mažesnes pajamas.

Žurnalistas: Bet tai yra verslas, jis visuomet juda didžiausio pelno vektoriumi.

Premjeras: Verslas taip pat turi turėti socialinę atsakomybę, tuomet ir visuomenė bus socialiai solidaresnė.

Žurnalistas: Ko laukti, Premjere, artimiausiu metu ekonomikoje Lietuvoje? Jūs palietėte bankus, bankai griežtina kreditavimą, kai kurių rizikingų sektorių visiškai nefinansuoja. Tai kokia ta tikroji Lietuvos ekonomikos padėtis, kaip ji gali keistis artimiausiu metu?

Premjeras: Lietuvos ekonomika yra atvira, mes priklausome nuo visos aplinkos, esame glaudžiai integruoti su ES šalimis, visų pirma taip pat ir su Rytų šalimis, o visose šitose šalyse yra ekonomikos lėtėjimas. Tai reiškia, kad ekonomikos lėtėjimas palies ir Lietuvą. Ir, aišku, jau palietė, todėl reikalinga teisinga politika. Aš manyčiau, kad reikia visokiais būdais skatinti mūsų smulkų, vidutinį verslą, jam padėti ir tuo tikslu Europos Sąjunga taip pat priėmė kai kuriuos sprendimus. Galbūt bus kuriami fondai, galbūt bus teikiamos tam tikros lengvatos. Kaip jau žinote, lapkričio 7 dieną šiuo klausimu kviečiama neeilinė Vadovų Taryba, kur, manau, bus priimti sprendimai, po diskusijų, kurios buvo prieš tai Vadovų Taryboje.

Žurnalistas: Na, Jūs palietėte smulkų ir vidutinį verslą. Tie patys verslininkai sako, kad jiems svarbu, jog konkurencija būtų skatinama, o ne rinkos monopolizavimas kai kurių sričių. Ką Jūs atsakytumėte?

Premjeras: Aš manyčiau, kad tai yra visiškai teisinga. Ar krizės, ar ne krizės atveju, rinkos  konkurencingumas turi būti skatinamas. Mes turime Konkurencijos tarybą ir jos uždavinys ne abstrakčiai, o konkrečiai, jos pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti, kad rinkos kai kurie segmentai nebūtų monopolizuojami. Tą darom.

Žurnalistas: Vienas svarbesnių iššūkių - žmonės. Kaip visa ta situacija  gali atsiliepti Lietuvos žmonėms, darbo rinkai, bedarbystei. Štai Darbo birža susilaukė jau 8 tūkstančių bedarbių daugiau, nei prognozuota šiemet, nors metai dar nesibaigė. Vilniuje nedarbo lygis 4,11 procentų. Premjere, dėl bedarbystės kaip situacija gali keistis?

Premjeras: Taip, deja, bedarbystė gali didėti, jeigu nebus imtasi teisingų žingsnių, nes, suprantama, įvairios įmonės mėgina mažinti išlaidas ir visų pirma tai jos daro darbuotojų sąskaita. Todėl, kad atskiros pramonės įmonės parduoda mažiau produkcijos. Tokie dalykai, tokie procesai bus ir kitose šalyse.

Žurnalistas: Na, biudžetas – svarbus ir Vyriausybės darbas, dabar kaip tik jis buvo pateiktas Seimui Kiek kitų metų biudžetas, Premjere, yra orientuotas į ekonominį sunkmetį, į taupymą? Na daug kas kaltina ir dėl biudžeto deficito, ir dėl per didelio išlaidavimo. Koks Jūsų komentaras?

Premjeras: Na, nežinau, ką čia kaltina, bet, kaip žinote, biudžetą tvirtina Seimas. Ir praėjusiais metais, tuomet, kai buvo tvirtinamas biudžetas, mes buvome mažumos Vyriausybė. Deja, opozicinė dauguma tuo metu, manyčiau, iš dalies sąmoningai, norėdama pabloginti situaciją, įdėjo į biudžetą labai daug visiškai nereikalingų išlaidų, pavyzdžiui, valdininkų atlyginimų padidinimas – tam prieštaravo Vyriausybė. Beje, per tą laiką buvo sugrąžintos visos neišmokėtos pensijos, atlyginimai, teisėjų atlyginimai, štai visi tie dalykai dabar labiausiai ir slegia mūsų biudžetą. Politikos logika yra tokia, kad visam tam populizmui, kuriuo pasižymėjo konservatoriai, tvarkiečiai, darbiečiai – dabar yra atitinkama situacija, mums tenka ir perimt tą situaciją. Čia yra didžiausia problema. Niekada nereikia, net jei opozicijoj būdamas turi daugumą, žaisti valstybės interesais.  

Žurnalistas: Na, bet jeigu tų įgaliojimų, kuriuos priėmė Seimas, Vyriausybė nepaveža, ji galėjo pasitraukti.

Premjeras: Ji galėjo pasitraukti, bet kas būtų ėmęsis atsakomybės?

Žurnalistas: Jūs manot, teisinga buvo vykdyti tuos įsipareigojimus, kurių dabar ir SODROS biudžetas ne visai paveža?

Premjeras: Aš manau, kad visuomet reikia kažkam imtis atsakomybės, ypatingai, kai dalis politikų elgiasi  labai neatsakingai.

Žurnalistas: Ką darysit su SODROS biudžetu?

Premjeras: Aš manau, kad yra du variantai – arba didinti SODROS įmokas, nežinau, kodėl tokia kyla banga – galbūt tai buvo prieš rinkimus, bet apskritai aš dabar girdžiu idėjas mažinti mokesčius – mano požiūriu, jis yra visiškai absurdiškas. Mes ir taip labai mažą dalį bendro vidaus produkto perskirstom, o SODROS įmokos yra skirtos žmonėms, o ne kokioms kitoms išlaidoms. Todėl šiuo metu, kai mes turim tikrai didelius įsipareigojimus, ir nepaisant to, mūsų pensijos, socialinė apsauga tikrai nėra didelė, aš nemanyčiau, kad vieno procento SODROS įmokos didinimas būtų didelė problema. Galima, aišku, su profsąjungom, su darbdaviais susitarti, kad galbūt tą vieną procentą pasiskirstyt per pusę po lygiai, bet aš manyčiau, kad SODROS įmokas reikėtų padidinti.

Žurnalistas: O mažinti PVM lengvatas įmanoma?

Premjeras: Na, pirmiausia, kaip aš girdžiu, ką dabar ir toliau diskutuoja ir būsimoji koalicija, ir ekspertai – vadovaujamasi neteisingais skaičiais. Kažkodėl sakoma, kad ten milijardas, pusantro, du milijardai. Galiu pasakyti aiškiai, yra oficialūs skaičiai – visų PVM lengvatų sumažinimas sudaro tik 690 milijonų, tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas – visos jos turi labai aiškią socialinę prasmę – tai yra lengvatos vaistams, iš karto vaistai pabrangtų, tai yra lengvatos šilumai, šiluma ir taip pabrango ir dar pabrangtų trylika procentų, tai yra lengvatos žemdirbiams, jos, beje, yra visoje Europos Sąjungoje, ne tik Lietuvoje, todėl tų lengvatų mažinimas iš esmės neišspręstų klausimo.  

Žurnalistas: Na, dar yra vienas priekaištas – dėl šešių tūkstančių laisvų etatų valstybės tarnyboje, kurie laikomi tušti, nors pinigai, matyt, eina ir valdininkai gali išsimokėti įvairius tryliktus atlyginimus. Premjere, kokia tikroji padėtis su tais laisvais etatais?

Premjeras: Na, jų tiek nėra, dabar mes juos sumažinome maksimaliai. Dabar ministerijoms yra duotas nurodymas susimažinti išlaidas penkiais procentais, jos gali laisvai elgtis, tačiau kiekviena žinyba turi savo specifinių poreikių. Pavyzdžiui, jau dabar į valstybės tarnybą yra sunku pakviesti kvalifikuotus teisininkus, kurie yra ypač reikalingi, nes privačiam sektoriuje jie gauna didesnius atlyginimus. Todėl čia nėra tokia paprasta problema. Niekas sąmoningai dėl to tų etatų nelaiko.

Žurnalistas: Tai kiek tų etatų yra?

Premjeras: Dabar yra apie tūkstantį.

Žurnalistas: Tiktai? Ne šeši. Gerai, Premjere, dar klausimas susijęs su valstybės tarnyba. „Lietuvos rytas“ šiandien rašo, jog norintis dirbti Vilniaus rajono savivaldybėje privalo mokėti vietos lenkų kalbą, ir ši sąlyga yra įtraukta net į oficialiuose konkursui laisvas pareigybės skelbimuose. Ar tokia padėtis yra normali?

Premjeras:  Mes pasižiūrėsime, ar tai tikrai atitinka įstatymus. Reikės išanalizuoti šį reikalą.ir priimti sprendimus. Jei neatitinka, aišku, tai būtų įstatymo pažeidimas. Bet aš negaliu šiandien tvirtai pasakyti, ar tikrai neatitinka. Galbūt yra kokie nors specifiniai reikalavimai atskiriems regionams.

Žurnalistas: Na, bet žiūrint ne vien įstatymų, o Jūsų įspūdis – kai lietuviai turi būtinai mokėt lenkų kalbą, kad įsidarbintų Lietuvos valstybės tarnyboje.

Premjeras: Sakau, reikia žiūrėt tiktai pagal įstatymus. Labai jautri sritis ir, aišku, tuose rajonuose dirbantys pareigūnai turi komunikuoti  su vietos bendruomene. Bet tai nereiškia, kad tai turi būti privalomas reikalavimas konkursams. Šiuo atveju reikia tikrai pasižiūrėti, ar tai atitinka įstatymus.

Žurnalistas: Lietuva savaitgalį išsirinko naująjį Seimą. Keturios partijos jau dalijasi valdžios portfelius. Kaip Jūs vertinate, iš šono dabar jau stebėdamas, vykstančias šias valdžios dalybas.

Premjeras: Na, man kol kas atrodo viskas šiek tiek apgailėtinai. Nes jau dabar yra keičiamos pozicijos. Buvo kalbama, kad bus mažinamas biurokratinis aparatas, dabar jau kalbama apie naujų ministerijų steigimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nesilaikoma savo pažadų, antra, kad koalicija nesugeba sutilpti į esamų ministerijų skaičių. Ką reikėtų daryt? Aš nežinau, ar ambicijos čia nepaims viršaus. Iš tikrųjų šios partijos dabar gavo daugiausia, jos turi imtis atsakomybės ir labai atsakingai derėtis. Kol kas aš tos atsakomybės nematau.

Žurnalistas: Jūs paminėjot prieštaringą dalyką – naujų ministerijų kūrimąsi, o deklaruotas etatų mažinimas ir taupymas. Vis dėl to naujieji būsimieji valdantieji, jei jiems pavyks susiderėti, sako naikinsią apskritis. Kaip Jūs tai vertinate, paremsite gal?

Premjeras: Matot, kiekviena valdymo reorganizacija vis vien kainuoja. Na, gerai – naikinsime apskritis, kaip žinote, jos turi daug specifinių uždavinių. Pavyzdžiui, šiuo metu apskritims perduota dalis ES struktūrinės paramos, tai yra suteiktas didesnis savarankiškumas regionams. Aš manau, kad tai yra labai svarbus dalykas. Kam bus atiduota šita funkcija? Ir daugelis kitų funkcijų... Be to, panaikinimas visada yra susijęs su išeitinėmis pašalpomis ir pan. Bent jau iš pradžių toks sprendimas turėtų labai skaudžių finansinių pasekmių šalies biudžetui. Kitas dalykas – kuo pakeisti, kam perduoti? Tai nėra trumpalaikis procesas. Yra realios, aiškios funkcijos, vieną iš jų paminėjau, kuri, man atrodo, kaip tik pasiteisino. Nes priešingu atveju visa struktūrinė parama būtų skirstoma Vilniuje. Mes kaip tik stengiamės decentralizuoti, ir mūsų regionai jau įprato. Jie tikrai gana neblogai paruošė ir verslo planus, ir įsisavina struktūrinę paramą. Dabar visa ši sistema būtų keičiama, Aš manau, kad greičiausia tokie pareiškimai yra populistinė pobūdžio, norint apginti tą tezę, kad bus kuriamos naujos ministerijos.

Žurnalistas: Premjere, kaip jūs vertintumėte naująją Tautos prisikėlimo partiją? Tai partija ar projektas?

Premjeras: Sunku vertinti, kol kas jokių veiksmų nebuvo, išskyrus tai, kad rinkėjai jiems suteikė didelį pasitikėjimą. Kada jie pradės veikti – Seime, Vyriausybėje ar kitur – galėsime ir vertinti. Dabar nelabai matau ką vertinti. Tokių projektų buvo nemažai ir ankstesniuos rinkimuose.

Žurnalistas: Tai lauksite darbų?

Premjeras: Spręsiu pagal tai, aš niekada neturiu jokio išankstinio nusistatymo.

Žurnalistas: Ar duosite būdami opozicijoje 100 dienų naujai valdžiai pradėti dirbti, ar ne? Ar kritikuosite silpnas vietas?

Premjeras: Visada laikomės demokratiškų europietiškų tradicijų. Visada laikomės. Ir aš dar kartą sakau – šiandien ne tas laikas, kada galima ilgai peštis dėl postų. O panašu, kad tai vyksta.

Žurnalistas: Dabar, kaip rašo spauda, yra susikibta dėl Seimo pirmininko posto. Jūsų nuomone, kas tinkamesnis Seimo pirmininkas – A. Valinskas ar E. Masiulis?

Premjeras: Matot, yra tam tikra nusistovėjusi tradicija Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje. Pagrindinės koalicijos partijos užima atitinkamas pozicijas. Jeigu šiuo metu didžiausia Konservatorių partija pretenduoja į Ministro Pirmininko postą, tai antroji partija, šiuo atveju Tautos prisikėlimo partija, jai pagrįstai priklausytų Seimo Pirmininko pozicija. Tačiau, iš kitos pusės, Seimo pirmininko pozicija irgi yra labai specifinė, Seimo Pirmininko kandidatūra turi turėti didelį pasitikėjimą – ir valdančiojoje koalicijoje, ir visame Seime. Balsavimas slaptas, todėl čia nėra toks paprastas uždavinys.

Žurnalistas: O pati personalija pono Valinsko? Nes daug kas sako, kad tai neturintis politinės patirties žmogus. Ką jūs apie tai galvojate?

Premjeras: Kad neturi politinės patirties, tai yra visiems akivaizdu. Tačiau žmonių veiksmai visada priklauso nuo jų gebėjimų, nuo jų gabumų. Tai dar kartą sakau – mes kol kas nematėme, kaip realiai jis veiktų politikoje. Kai pamatysim, galėsim vertint.

Žurnalistas: Na, ir pabaigai. Druskininkų – Lazdijų apygardoje Tėvynės sąjunga žada siekti peržiūrėti rezultatus. Nebijo socialdemokratai prarasti dar vieną mandatą?

Premjeras: Socialdemokratai niekada neužsiminėjo rinkimų klastojimu. Niekada. Nuo 1990 m. mes to nedarėme. Dažniausiai kažkokie dalykai atsitikdavo prieš mus. Deja, Tėvynės Sąjungos, šiuo atveju krikščionių demokratų, vadovai turi pripažinti, kad jų atstovai rinkimų komisijose labai dažnai tą daro. Tai akivaizdu buvo Šeškinės apygardoje, buvo pažeistas įstatymas, nebuvo užplombuota patalpa, kurioje buvo laikomi rinkimų biuleteniai. Ir, aišku, todėl po nakties ir pasikeitė rezultatai.

Žurnalistas: O įstatymai reikalauja plombuoti patalpas?

Premjeras:  Šiandien pagal įstatymus galima reikalauti perskaičiuoti balsus ten, kur reikia. Jei Vyriausioji rinkimų komisija laikys, kad to reikia, tai tą padarys.