Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2008 m. lapkričio 13 d.

Žurnalistas: Svarstomas naujos koalicijos antikrizinis planas. Nuo jo ir pradėkime mūsų pokalbį. Jūs laikėtės, bent jau anksčiau, tokios nuomonės, kad kalbėjimas apie krizę yra per stiprus naujų valdančiųjų, kad kol kas dar aiškių krizės požymių nėra. Ar dabar keičiate nuomonę, Premjere? Ar visgi ta recesija būsto rinkoj, verslui kreditavimas  stoja, ar dar trūksta požymių esant krizei?

Premjeras: Na, visuomet mano kalbos išverčiamos aukštyn kojomis. Aš jokiu būdu neneigiau, kad yra finansų pasaulinė krizė, ES labai skaudžiai palietusi, bet aš visą laiką ginčijuosi su tais, kurie teigia, ypač per rinkimus, tie patys konservatoriai, kad neva šitą krizę sukėlė Vyriausybė. Aš su tuo nesutinku. O tai, kad yra pasaulinė finansų krizė, kuri paliečia ir mūsų bankus, kuri taip pat lėtina ekonomiką visoje Europos Sąjungoje ir aišku tai veikia visus, įskaitant ir Lietuvą, mūsų gamintojus, eksportuotojus. Pavyzdžiui, Lietuvos eksportas šiais metais augo ir toliau, bet jis mažėja todėl, kad neperkamos prekės yra, mažiau vartojama. Tai tuo atveju aš visiškai sutinku su tuo.

Žurnalistas: Aš Lietuvoje krizė yra šiuo metu ar ne?

Premjeras: Manau, kad požymiai yra labai rimti ir lėtėjimas yra rimtas. Dėl to, kad būtent lėtėja pasaulio ekonomika. Mes esame atvira ekonomika. Aišku, kad taip, nes mes esame bendros ekonomikos dalis. Jeigu mes būtume izoliuota ekonomika, tai būtų galima taip kalbėti. Kada yra neva toksai siauras požiūris, kad tai yra Lietuvos Vyriausybės kaltė, veiksmai kažkokie prie to privedė, tai aš su tuo nesutinku.

Žurnalistas: Bet biudžeto deficitas yra Lietuvos Vyriausybės kaltė ar ne?

Premjeras: Manau, kad ne. Kaip žinote, priimant šių metų biudžetą mes buvome mažumos Vyriausybė ir dauguma privertė tokį deficitinį pusės procento biudžetą priimti. Ir būtent tai atsitiko todėl, kad buvo padidinti valdininkams atlyginimai, ko galima buvo nedaryti. Žurnalistas: Bet valdininkams atlyginimai, Jūs kalbate taip jau dramatiškai, tą deficitą taip išpūtė. Valdininkų atlyginimai ar ne? Ir pensijos buvo ir...

Premjeras: Būtent. Pensijos, tai čia jau kitas klausimas. Būtent tas valdininkų atlyginimų pakėlimas ir turi tą pusės milijardo deficitą.

Žurnalistas: Jūs manote, kad nereikėjo valdininkams kelti atlyginimų?

Premjeras: Taip, mes nesiūlėme tuo metu. Mes galvojome, kad pagal Fiskalinės drausmės įstatymą galima buvo subalansuoti biudžetą. Bet paminint visas kitas išmokas, tai vėl gi opozicinė dauguma jas prisiūlė į biudžetą. Jų tikrai buvo galima atsisakyti.

Žurnalistas: O gal Jūs laukėte rinkimų, prieš rinkimus būtumėte pažėrę, o opozicija Jus aplenkė?

Premjeras: Ką reiškia prieš rinkimus? Metų biudžetas veikia visus metus.

Žurnalistas: Bet visos valdžios polinkį į deficitą turi prieš rinkimus. Na, kiek bebuvo - ar konservatoriai, ar socialdemokratai.

Premjeras: Mes praeitais metais per biudžeto priėmimą kaip tik pasiūlėme Seimui ir Seimas pritarė Fiskalinės drausmės įstatymui. Pagal jį jau buvo galima subalansuoti biudžetą, nors aš dar kartą sakau, kad nereikia perdėti biudžeto subalansavimo reikšmės. Tai yra tiktai vienas iš aspektų.

Žurnalistas: Bet deficitas penki ar šeši milijardai nėra problema?

Premjeras: Galiu pasakyti, kad Estija, kuri yra dar blogesnėje padėtyje negu Lietuva, jau dvejus metus turi biudžeto perviršį ir nepaisant to vis tiek atsiduria recesijoje. Todėl tai yra tik vienas iš aspektų. Aišku, yra  labai svarbu kuriuo aspektu - kuo mažesnis deficitas, tuo geriau yra skolintis. Arba jeigu subalansuotas biudžetas tai yra dar geriau. Bet šiuo metu skolinimasis yra brangus dėl kitų priežasčių. Todėl deficitą turi praktiškai visos šalys, euro zonos šalys, aš jau nekalbu  apie ne euro zonos šalis. Bet tai yra tiktai vienas iš aspektų. Didžiausią poveikį daro bankiniai kreditai. Jeigu jūs pasižiūrėsite į sumas, tai bankinių kreditų įvairių ir vartojimo suma yra du kartus didesnė negu šalies biudžetas. Bet dabar bankai, turėdami  rimtą prieigą žiniasklaidos priemonėse, koncentruoja tik į šitą aspektą. Taip yra visur, ne tik Lietuvoj. Todėl, kad jie nori, kad vyriausybės, valstybės iš savo biudžeto dengtų tuos nuostolius, kuriuos iš esmės padarė bankinė veikla, investicinių fondų veikla. Čia yra esmė.

Žurnalistas: Tai bankininkai kalti dėl infliacijos, dėl burbulo išpūsto? Jūs tą norite pasakyti?

Premjeras: Neabejotinai. Kaip buvo dalinami kreditai tada ir kokia yra situacija su kreditais dabar.

Žurnalistas: Premjere, Jūs minėjote Estiją, jog Estijoj makroekonominiai rodikliai yra prastesni negu Lietuvos, bet Estijos skolinimosi reitingas yra didesnis nei Lietuvos. Kodėl?

Premjeras: Todėl, kad Estija šiek tiek anksčiau ėmėsi veiksmų, kadangi  anksčiau pas juos prasidėjo recesija.

Žurnalistas: O čia Vyriausybės veikla nesusikusi su tuo? Nes kredito reitingai yra, kiek Vyriausybė adekvačiai vertina situaciją.

Premjeras: Manau, kad šiuo metu kredito reitingai pas mus daugiau susiję su rinkimais. Ir rinkimų situacija yra vertinama kaip nežinoma, kur pasuks Lietuva ir panašiai. Būtent šis veiksnys daugiausia lemia. Baigėsi rinkimai, bus suformuota nauja Vyriausybė ir tada bus aiškus požiūris į Lietuvą.

Žurnalistas: Premjere, reikia Lietuvai šiandien antikrizinio plano ar ne?

Premjeras: Aš manau, kad bet kuriuo atveju turi būti Vyriausybės programa, kuri turi atitikti šios dienos poreikius ir, aišku, numatymą ateičiai. Vadinti „antikriziniu“ ar „pokriziniu“ – čia jau yra kitas klausimas. Bet aš noriu grįžti prie tų, kurie dabar kuria tą antikrizinį planą. Tai tas, kas buvo padaryta ir sumažinta pirmojoje Kubiliaus Vyriausybėje 1999 – 2000 metais, tai per šituos septynerius metus būtent konservatorių iniciatyva viskas buvo sudėta atgal į biudžetą. Taip, kad šiuo požiūriu visi turi prisiimti kaltę, kad taip darė tuo metu, nors jau buvo ir infliacijos požymių. Buvo galima net ir indėlius „Mažeikių naftos“, kuriuos mes turėjom grąžinti, ir mes tarėmės tuo metu su frakcijomis. Dar kartą sakau, mes buvom mažumoj. Mažumos Vyriausybė turėjo tik 56 vietas, todėl aš tada tariausi su visomis frakcijomis, kad gal tikrai dalį pinigų išmokėkim ne šiuo metu, bet investuokim, pavyzdžiui, į namų modernizavimą. Tada visi tarsi ir sutiko, bet sekančią dieną Seime atsirado projektas grąžinti tuoj pat. Ir teko tai padaryti. Ir tuo, reikia pasakyti atvirai, mes dar labiau paskatinome infliaciją. Ne tik infliaciją, beje, bet ir einamosios sąskaitos deficitą, nes daugiausia už tuos grąžintus indėlius, kurių po kelis tūkstančius gavo žmonės, prisipirko importinių prekių.

Žurnalistas: Premjere, bet jei kalbėtume objektyviai apie tą palikimą, kuris mums dabar kabo ant kaklo, tai, matyt, reikėtų pasakyti, kad beveik visas Seimas prie to prisidėjo – prie visų socialinių išmokų, burbulo pūtimo. Čia ne vien opozicija ar pozicija. Bet jeigu pasižiūrėtume balsavimus, ten visų balsų būtų.

Premjeras: Sutinku. Aišku, kad yra visų balsų. Ir populizmo buvo pakankamai, ir neturi mūsų šalis, bent jau neturėjo, tos politinės kultūros lygio, kuris reikalingas tam, kad dirbtų mažumos Vyriausybė. Tai čia, aišku, yra esmė.

Žurnalistas: Ar jūs, būdami opozicijoje, demonstruosite politinę kultūrą?

Premjeras: Aš manau, kad taip. Mes esame pasakę, kad būsime konstruktyvi opozicija ir specialiai tokių sprendimų, kurie blogintų Vyriausybės, biudžeto ar šalies padėtį, tikrai nedarysime.

Žurnalistas: Ar matote dabar naujosios koalicijos sprendimus, kurie blogintų Lietuvos ekonominę situaciją?

Premjeras: Kol kas negaliu pasakyti apie visą antikrizinę programą...

Žurnalistas: Paimkim mokesčius – 20 procentų – teigiamas dalykas ar ne?

Premjeras: Sakiau, kad negaliu pasakyti apie visą...  Pats blogiausias dalykas, kad kol kas koncentruojamasi tik į vieną aspektą. Visiškai beveik nekalbama apie verslo skatinimą, kas, man atrodo, dabar yra svarbiausia. Visiškai beveik nekalbama apie socialines garantijas, apie ką labai daug kalba Europos Sąjungos šalys . Ir penktadienį buvo neeilinė Vadovų Taryba, kur būtent apie tai buvo klabama.

Žurnalistas: Konkrečiai – socialinės garantijos. Kokios garantijos?

Premjeras: Socialinės garantijos krizės metu yra labai svarbios visoms šalims. Nes daugiausia per krizes nukenčia būtent neturtingiausi žmonės, todėl apie juos reikia labai aiškiai kalbėti. Mes dabar kalbam tik apie vieną dalyką – kaip sumažinti biudžetą ir padidinti mokesčių surinkimą, kuris mažėja būtent dėl lėtėjančios ekonomikos.

Žurnalistas: Bet logiška – pirmiausia subalansuoti finansus.

Premjeras: Nemanau, kad vien tiktai. Visi komponentai yra tolygūs – biudžeto subalansavimas, verslo skatinimas ir socialinė apsauga. Visi komponentai svarbūs. Net ir išlaidų mažinimas, mano požiūriu, nėra visiškai apgalvotas. Nes, pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl reikia mažinti Kelių fondą. Tai yra investicijos iš esmės, tai yra darbas su statybininkais...

Žurnalistas: Į betoną, ne į inovacijas...

Premjeras: Aš kaip tik su tuo nesutinku. Jei mes turėsime prastą infrastruktūrą, neturėsime ekonomikos. Yra investuota ir į inovacijas labai daug mūsų Vyriausybės. Mes sukūrėme penkių slėnių programas ir, duok Dieve, kad jos būtų realizuotos.

Žurnalistas: Tie slėniai – kol kas tai pastatai, ne intelektas.

Premjeras: Matot, jei mes nepriimsim šito sprendimo, ten yra labai daug numatyta kaip tik tam, kad būtų investicijos į pačią naujausią įrangą. Nebus tos įrangos, nebus mokslininkams pagrindo, kaip dirbti, kaip įdiegti inovacijas ir panašiai. Toks žingsnis turi būti. Mes galime labai daug kalbėti apie inovacijas. Yra dvi pozicijos – arba inovacijos iš kažkur ateis, mes jas pirksim, arba mes patys jas iš dalies gaminsim. Tai čia yra tikslas – kad Lietuva taip pat būtų inovatyvi šalis, tada ateis ir kitos.

Žurnalistas: Gerai, bet čia toks ilgalaikis tikslas, o trumpalaikis tikslas yra dabar kažkaip pakelt tą verslą. Žmonės skundžiasi, kad kreditavimas sustojęs, ką daryti?

Premjeras: Atsakau į jūsų klausimą. Pirmiausia aš nemanau, kad šiuo metu reikėtų kelti pelno mokestį. Kaip tik mūsų Vyriausybė pasiūlė mokesčio lengvatą tai pelno daliai, kuri bus investuojama į naujas technologijas. Tai reikia skatinti.

Žurnalistas: Bet mažinamas gyventojų pajamų mokestis.

Premjeras: Mes jį sumažinome labai radikaliai – per dvejus metus devyniais punktais. Nemanau, kad čia yra teisinga pozicija. Beje, ją kritikavo ir komisaras Almunia. Nes gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra vis tiktai infliacijos skatinimas, tai yra labai akivaizdu.

Žurnalistas: Tai Jūs prieš, kad pelno mokestis būtų didinamas. Kokias tai turės pasekmes?

Premjeras:. Aš manau, kad apskritai ne mokesčių peržiūrėjimas šiuo metu yra esminis klausimas.

Žurnalistas: O kas?

Premjeras: Kas šiuo metu esminis klausimas? Šiuo metu reikia galvoti, kaip galima skatinti mūsų gamybą, mūsų verslą. Namų modernizavimas, net statybos šiuo atveju daug svarbesnės net ir tuo aspektu, kadangi eksporto galimybės mažėja, čia vis tik yra vidaus vartojimas. Nes su statyba, keliais susijusios ne tik statybinės kompanijos, bet ir jas aptarnaujančios, ir darbo vietos, ir panašiai.

Žurnalistas: Premjere, o kaip skatinti, jei kreditavimas sustoja? Verslas neišgyvens...

Premjeras: Vyriausybė turi dirbti kartu su banku...

Žurnalistas: Bankui duoti pinigų?

Premjeras: Ne tik. Manau, kad dideles galimybes atveria šiuo metu Europos Sąjunga. Ji steigia smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo fondą, Tarptautinis valiutos fondas tam veiks, reikia dirbti su ES. Ir mes šiuo atveju nesame tokioje dramatiškoje tragiškoje padėtyje, kaip, sakysim, galbūt likęs pasaulis už ES ribų. Todėl, kad ES imasi labai daug priemonių, ir jas reikia išnaudoti.

Žurnalistas: O gal kaip tik bankai stabdo tą kreditavimą, laukia, kol Vyriausybės įmes pigesnių pinigų?

Premjeras: Taip, akivaizdu, kad taip yra, aš ir sakau, bankai norėtų, čia ir vyksta šiuo metu konkurencija, kam bus perkelti didžiausi kaštai krizės.

Žurnalistas: Premjere, dar kelios minutės, noriu Jūsų aiškumo dėl suskystintų dujų kuriamo terminalo – kieno tai idėja, koks tai projektas?

Premjeras: Čia ne idėja, čia pozicija ir nuostata mūsų atnaujintos energetikos strategijoje, ir mes ilgai svarstėm įvairius variantus ir galvojom, jog visiškai tikslinga būtų investuoti – ne parduoti, ne atiduoti, bet investuoti „Lietuvos dujų“ akcijas į šitą terminalą, pritraukiant ir privatų investuotoją – vieną iš tų, kuris dirba dujų sektoriuje. Tai čia pasirinkimas nėra labai didelis ir „Achema“ šiuo atveju pasisiūlė. Bet čia bus Vyriausybės kontroliuojamas terminalas, 80 procentų Vyriausybei priklauso, valstybei, visiems mums. Ir šitos akcijos vietoj to, kad gulėtų šiaip jau pasyviai, jos turi galimybę veikti dabar aktyviai ir pastatyti šitą terminalą, kuris yra, mano požiūriu, vienintelė alternatyva. Kodėl - mes svarstėme ir kitas... 

Žurnalistas: Tai palaukit, kodėl viena iš tų, kuri veikia dujų sektoriuje, neskelbti viešo konkurso, galbūt ateitų koks investuotojas?

Premjeras: Vyriausybė turi teisę pasirinkti, bet kokie dabar investuotojai...

Žurnalistas: Tai pasirinkt skaidriai galima...

Premjeras: Kokie investuotojai, Jūs man pasakykit, dabar ateis šiuo metu? Šiuo metu niekas niekur neinvestuoja, tokia dabar yra situacija. Ir tas ir paskatino, pasirodžius būtent finansinės krizės požymiams, pasirinkti šitą variantą.

Žurnalistas: Bet kodėl Jūs toks tikras, kad niekas tikrai nesidomės tokio objekto statyba?

Premjeras: Todėl, kad dabar užsienio investuotojai, lygiai kaip ir Lietuvos investuotojai, neinvestuoja, jie laukia, kol pasibaigs šita krizė.

Žurnalistas: Opozicija kaltina, kad tai yra didelis skubėjimas dėl to terminalo, slaptumas, spaudoj šis projektas jau pakrikštytas yra LEO duetu..

Premjeras: Tai labai juokinga, žinot, vėl tie patys argumentai, kaip galima kažkokioj paslapty išlaikyt tai, kas svarstoma jau daugiau nei metai. Tas buvo svarstoma ir Strateginiam komitete, kuriame dalyvauja daugybė žmonių, kai už durų stovi žurnalistai, čia nieko naujo nėra, jokio čia slaptumo nėra. Tačiau mes atsižvelgėm į galimos Vyriausybės prašymą ir mes sutikom su jų argumentais, todėl davėm laiko dar kartą įvertinti ir „Lietuvos dujų“ akcijų kainą, nes iš tikrųjų ji keičiasi, tai yra faktas, kad tą padarytų nepriklausomi vertintojai, ir būsima Vyriausybė galės užbaigti šitą darbą.

Žurnalistas: Bet, Premjere, klausimų labai daug neatsakytų – ir dėl to, kas naudos tą terminalą, kiek kainuos dujos... 

Premjeras: Valstybė valdys šį terminalą ir kai atsiras alternatyva dabar vieninteliam dujų tiekėjui kainos iškart taps šiek tiek bent jau konkurencingos. Mes turėsim bent jau alternatyvą ir galėsim sakyt – štai čia yra... kainos bus pasaulinės, kainos bus tokios, kokios dabar yra šitam būtent sektoriuj.

Žurnalistas: Tai jau pats „Gaspromas“ lyg muša dujų kainą.

Premjeras: Aišku, jisai ir muš, jeigu tik atsiras dujų terminalas...

Žurnalistas: Tai net neatsiradus...

Premjeras: Čia labai panašu yra kaip ir Būtingės terminalas, jeigu nebūtų šito terminalo, tai mes būtume visiškai priklausomi nuo to vienintelio vamzdžio, ir tada mums pasakytų – neparduokit akcijų „PKN Orlenui“, nes mes uždarysim „Družbą“, bet mes galėjom pasakyt – žinot, mes parduosim tam, kam mes norim, kadangi mes turim alternatyvą.

Žurnalistas: Jūs manot, pritrūktų Lietuva kuro, benzino, jeigu neturėtumėm Būtingės?

Premjeras: Ne benzino, o stovėtų „Mažeikių naftos“ gamykla.

Žurnalistas: O „Mažeikių nafta“ yra labai svarbi Lietuvai? dėl...

Premjeras: „Mažeikių naftos“ gamykla yra vienas iš pagrindinių mūsų eksportuotojų ir mokesčių mokėtojų šiuo metu.

Žurnalistas: Dėkui. Tai buvo Premjero Gedimino Kirkilo interviu „Žinių radijui“.