BDAR
Close

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2007 m spalio 25 d.

Data

2007 10 25

Įvertinimas
1

Žurnalistas: Pradėkime, Premjere, nuo etikos ir pirmiausia aš norėčiau Jūsų, Premjere, vertinimo dėl Rymanto Juozaičio elgesio įsigyjant jo vadovaujamos bendrovės „Lietuvos energija“ akcijų daugiau kaip už pusę milijono litų. Vertybinių popierių komisijos pirmininkė sako, jog įmonės vadovas galėjo pasinaudoti tik jam prieinama informacija apie įmonės turtą, būsimą turtą, na, įmonė dalyvauja naujos jėgainės projekte. Koks Jūsų traktavimas šitos situacijos? Jūs smerkiate poną Juozaitį ar toleruojate tokį jo poelgį? Ką apie tai galvojate?


Premjeras:  Aš manau, kad ūkio ministras turės išsiaiškinti, kokios čia buvo aplinkybės  ir Vertybinių popierių komisija taip pat pateiks  informaciją, ar tikrai buvo galima pasinaudoti kokia nors išankstine informacija. Tai, aišku, reikės išsiaiškinti, ar tos lėšos yra uždirbtos ir panašiai. Kada visos aplinkybės bus išaiškintos, tada ir bus įvertinimas. Aš manau, kad šitoj vietoj labai svarbios strateginės įmonės vadovas turėtų duoti visus paaiškinimus ir bus atitinkamai įvertintas.


Žurnalistas: Koks bus Jūsų įvertinimas, jeigu ta informacija pasitvirtintų?


Premjeras: Tai bus blogas įvertinimas, jeigu pasitvirtins informacija, kad buvo pasinaudota tarnybine padėtimi. Bus toks pat, kaip ir visų.


Žurnalistas: Na, Jūs sakot reiktų pasidomėti, ar tos lėšos sukauptos teisėtai. Žmogus, ėjęs valstybines pareigas, štai švaistosi puse milijono litų akcijoms, ar čia nekeista Jums dėl to?


Premjeras:  Aš tikiuosi, kad jos yra deklaruotos, kad jos yra pagrįstos, nes pirkimas tai yra viešas, jis nėra slaptas.


Žurnalistas: Gerai, Premjere, lauksim vertinimo. Praėjusią savaitę buvot Lisabonoje, Portugalijoje. Ką ten įdomaus, ką ten naujo išgirdote ES vadovų neformaliame susitikime? Kokius tikslus šiandien sau kelia Europa?


Premjeras: Svarbiausias dalykas buvo tarpvyriausybinė konferencija, kuri patvirtino Reformų sutartį, kurią ratifikuoti turi visos ES šalys per kitus 2008 metus. Aš manau, kad čia yra svarbiausias rezultatas šitos neformalios tarybos, o kitą dieną, kadangi pirmąją dieną jau buvo sutarta dėl reformų sutarties, gan sunkiai buvo pasiektas susitarimas, reikia pripažinti, bet jis buvo pasiektas ir visi vadovai kalbėjo, kad štai mes pagaliau baigėme kalbas apie institucinę reformą, kiek ES Parlamento turi būti narių, kokia turi būti Europos Komisija ir panašiai, ir dabar mes turime kalbėti, tam buvo paskirta antros dienos neformali vadovų diskusija, apie tai, kaip Europa turi atliepti globalizacijos iššūkiams. O tokių iššūkių yra labai daug. Pirmiausia didėjantis konkurencingumas Europoje. Europos, Europos Sąjungos  ekonomika, aišku, yra viena iš stipriausių pasaulyje, tačiau šalia yra labai dideli konkurentai, auganti Kinijos ekonomika,  Indijos  ekonomika labai sparčiai vystosi, kaip visada Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir, aišku, Europa turi tiems iššūkiams atliepti. Kaip galima jiems atliepti.


Žurnalistas: Kur yra tas atsakymas? Kaip konstruoti savo ūkius, savo ekonomikas, kad mes atlieptume tuos iššūkius?


Premjeras: Pirmiausia vykdyti Lisabonos strategiją. Buvo konstatuota, kad vis tik Lisabonos strategija nevystoma, nevykdoma. Jinai aišku davė daug Europos konkurencingumui, bet vis dėlto nepasiekta tų norimų rezultatų. Na, pavyzdžiui - nepasiekta rezultatų finansuojant mokslo technologijas. Buvo siekis pasiekti 3 procentus nuo bendrojo vidaus produkto, tai čia yra ir valstybinis finansavimas, ir verslo. Europa kol kas neturi nė 2 procentų. Čia vidurkis. Lietuva, kaip žinote, turi dar mažiau. Ypač verslas mažai investuoja. Tai čia yra problema. O sakysim, ta pati Japonija daugiau kaip 3 procentus, Kinija, JAV beveik 3 procentus investuoja, todėl šios šalys yra labai konkurencingos.


Žurnalistas: O kas čia atsitiko su mūsų verslu, jis užmigo ant Europos Sąjungos milijardų?


Premjeras: Mūsų atveju, aš manau, problema yra ta, kad mūsų verslas, mūsų ūkis daugiau bazuojasi ant vadinamųjų žemų  ir vidutinių technologijų. Ir tik nedidelė dalis, nors turim gana sėkmingų biotechnologijų įmonių, kurios dirba sėkmingai. Bet tai yra maža dalis. Todėl mūsų problema pereiti prie, pasukti ūkį link aukštesnių, aukštųjų technologijų, kaip tai padarė Skandinavijos šalys. Ypatingai geras, svarbus pavyzdys yra Suomija, jos visa sistema, kaip įvyksta ta valstybinio finansavimo ir verslo investicijos į mokslą ir technologijas energija. Čia yra svarbu ir mes, kaip žinote, esame patvirtinę slėnių koncepciją. Šiuo metu vyksta vizijų pateikimas, jos jau yra penkios. Tai yra du slėniai Vilniuje, du Kaune, vienas Klaipėdoje. Kuomet vizijos bus atrinktos, vizijų autoriai per du, tris mėnesius turės pateikti  programas. Kitaip sakant, aš tikiuosi, kad kitų metų pradžioje mes turėsime galimybę, vaizdžiai pasakysiu, perkirpti tokio slėnio juostelę. Tam jau yra numatytos lėšos. Tai maždaug 320 milijonų  lėšų, kurias valdo Švietimo ir mokslo ministerija ir apie 200 milijonų - Ūkio ministerija.


Žurnalistas: Na, slėniai yra gerai, ir kaip Jūs sakote, Premjere, kad  svarbus, vienas svarbiausių uždavinių - sukti ūkį link aukštų technologijų, bet tam reikia intelekto, intelekto, kuris iš dalies yra nutekėjęs dabar iš Lietuvos. Turit planą, kaip jį susigrąžinti atgal?


Premjeras: Slėniai ir bus tos vietos, kur, mes tikimės, ir bus sudarytos sąlygos mokslininkams sugrįžti ir veikti. Beje, vienas iš pasiūlymų jau mūsų minėtoje Europos Sąjungos neformalioje Vadovų Taryboje yra tas, kad mokslas, žinios, mokslininkai turi judėti laisvai, turi keistis žiniomis. Kalbama apie tam tikrų mokslo centrų inovacijų kūrimą pačioje Europoje. Aišku, čia yra mums ir iššūkis, nes tokie centrai gali sutraukti mūsų talentingiausius mokslininkus. Todėl ir mes atitinkamai turime tam ruoštis. Slėniai, kur bus universitetai, verslas, mokslas, idėjos ir yra ta vieta, kuri, mes tikimės, turi paskatinti mūsų mokslininkus grįžti.


Žurnalistas: Na, Jūs dėl to sukimo Lietuvos ūkio link informacinės visuomenės, link aukštųjų technologijų, tačiau šią savaitę, man atrodo, buvo paskelbta, kad pagal elektroninės valdžios įgyvendinimą čia mes rimtai atsiliekame.


Premjeras: Na. mes neatsiliekame vis tik, mes nevisai  sutinkame su tais vertinimais, nes buvo paimtas tiktai vienas kriterijus – ministerijų. Elektroninės valdžios atskirų segmentų pavyzdžiais mes tikrai esame pasistūmėję į priekį. Ypač atskiros žinybos, turiu omenyje mūsų Mokesčių inspekciją, Finansų ministeriją, muitinę, Sodrą...Sodra šiandien, kiek aš žinau, Infobalt‘e pateiks savo pasiekimus. Ir mes dar ginčijome tuos kriterijus, tokią medžiagą pateiks Vyriausybės informacinės plėtros komitetas. Aš manau, jog čia mes esame tikrai geresni. Bet esmė ne rodikliuose, esmė ne šitame lenktyniavime, esmė, kad iš tikrųjų ta elektroninė valdžia veiktų, kad, na, sakyčiau, visos žinybos būtų. Nes pradžia šito kūrimosi buvo tokia – visi kūrė skirtingas sistemas. Dabar tikslas yra jas apvienyti.


Žurnalistas: Bet Jūs senai apie tai kalbate. Ar šiemet jos bus apvienytos, ar šiemet mes turėsime „vieną langelį“, Premjere?


Premjeras: Mes tikimės, kad turėsime ir „vieną langelį“, ir tarpžinybinę duomenų bazę. Čia ir bus tas suvienijimas visos informacijos, kuri cirkuliuoja valstybėje.


Žurnalistas: Kada tai bus?


Premjeras: Na mes tikimės iki šių metų pabaigos tą padaryti.


Žurnalistas: Pone Premjere, biudžetas šiuo metu turbūt yra vienas didžiausių Jūsų galvos skausmų. Ar tie politikų šimtų milijonų paremti pasiūlymai, prašymai, ar jie neišsprogdins biudžeto projekto? Ir kaip Jūs, būdamas mažumoje, bandysite suvaldyti šita politikų apetitą?


Premjeras: Pirmiausia, aišku, yra tiktai vienas kelias – kalbėti su visomis frakcijomis, visiems paaiškinti mūsų biudžeto pagrindinius tikslus. Mes, atrodo, visiem jau pristatėm, aš pats kelis kartus buvau susitikęs ir su visų frakcijų seniūnais, ir atskirai su atskirų frakcijų vadovais. Man susidarė įspūdis, jog dauguma supranta. Aišku, pasiūlymų yra ir jų dar gauna ir finansų, ir biudžeto komitetas. Aš manau, jog mes tikrai turime šansą patvirtinti šį biudžetą, kuris, man atrodo, tikrai yra realus. Realus, bet labai įtemptas dėl kelių priežasčių. Todėl, kad mes toliau mažiname pajamų mokestį, kaip žinote, šiais metais pasibaigė vadinamo socialinio mokesčio, tai yra iš esmės pelno mokesčio dalis, galiojimas. Ir, aišku, mes planuojame surinkti didesnius mokesčius atskirose srityse. Todėl biudžetas yra įtemptas. Dabar jisai didėja, lyginant su praėjusiais metais, milijardu. Bet mes taip pat turime „įsisprausti“, jeigu taip galima pasakyti, pagal fiskalinės drausmės įstatymą į pusės procento deficitą, kad 2009 metais biudžetas būtų subalansuotas. Tai reikalinga tam, kad valdytume infliaciją, tam, kad mūsų finansai būtų stabilūs, kad tai nepaveiktų nei lito, nei gyventojų pajamų ir panašiai. Todėl, tas kas yra dabar pasiūlyta, man atrodo, yra optimalu. Nebent Seimo nariai norėtų kažkaip perskirstyti tai, kas yra pasiūlyta. Esamo biudžeto rėmuose iš tikrųjų tą galima daryti, bet kol kas tokių realių pasiūlymų, išskyrus dar papildomai įtraukti į biudžetą išlaidų, kol kas aš nematau.


Žurnalistas: Na, Jūs girdite Premjere, ir kai kurie politikai galvoja ir kartais prasitaria – ir ponas Kubilius, ir ponas Kęstutis Daukšys, - kad Jūs kaip tik laukiate dabar gero momento pasitraukti ir atsistatydinti. Mano klausimas, toks, į kurį tikrai norėčiau gauti nuoširdų atsakymą, nes Jūsų atsakymas turi pasekmes ne tik vidaus bet ir Lietuvos užsienio politikai. Ar ši Vyriausybė padarys viską, kad išsilaikytų iki Seimo rinkimų po metų? Nebėgsite pamatęs, kad klimpstame čia ar tai su biudžetu, ar su infliacija, ar su ekonominio augimo sulėtėjimu?


Premjeras: Aš atsakingai žvelgiu į savo pareigas ir kol kas aš nematau galimybės šiame Seime sudaryti kitą Vyriausybę. Kaip žinote, paleisti jį taip pat nėra galimybių. Aš manau, kad ne tik aš, bet ir visas mūsų kabinetas, visa mūsų mažumos koalicija atsakingai žiūri į šią situaciją ir iššūkių mes nebijome. Ir mes turime galimybę, esant supratimui Seimo ir Prezidento, ir patvirtinti biudžetą, ir dirbti iki sekančių rinkimų, nes kol kas kitos alternatyvos nėra.


Žurnalistas: Bet vidinės nuostatos lygmenyje, Jūs pasirengęs toliau dirbti?


Premjeras: Taip, aš pasirengęs toliau dirbti. Ir aš manau, kad mes turime dirbti. Tai, ką aš pasakiau tuo metu, kai buvo absoliučiai nerealistiniai pasiūlymai Seime, tai buvo teisybė. Juk mes negalime prisiimti tokių įsipareigojimų, kurių negalime įvykdyti. To niekas negali padaryti. Kad tuo metu Seimą buvo apėmusios populistinės mintys ir idėjos yra faktas, bet, ačiū Dievui, pavyko šiek tiek atšaldyti Seimo narių pasiūlymus. Manau, kad dalis jų suprato, mes dabar išdėstom grąžinamų pensijų keletui metų šitą sumą, tai tą mes galime padaryti, bet ne daugiau. Todėl atsakomybę turi jausti ne tik Vyriausybė, ne tik jos vadovas, ne tik kabineto nariai, bet Seimas taip pat, nepaisant to, kad artėja rinkimai.


Žurnalistas: Jūs paminėjote pensijų grąžinimą per tam tikrą laikotarpį. Kokios Jūsų mintys apie pensijų indeksavimą, atsižvelgiant į infliaciją?


Premjeras: Pensijos yra grąžinamos, bet susieti pensijas su indeksavimu ir indeksuoti jas paskui infliaciją, tai reiškia tiesiogiai pilti vandenį ant infliacijos malūno. Tą iš dalies padarė kai kurie mūsų kaimynai ir dabar dėl to turi dar didesnę, beveik dvigubai didesnę  infliaciją negu Lietuva. Tokių klaidų nereikėtų kartoti.


Žurnalistas: Jūs paminėjote mūsų kaimynus. Latvija dabar turi labai didelių ne tik ekonominių, bet ir politinių problemų. Nors premjeras Kalvitis sako, kad krizės nėra, bet įvairūs vertinimai sako, kad Latvijoje yra problemų ir su korupcija, ir su lato devalvavimu, ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė pažėrė rimtų pareiškimų dėl politikos ir pinigų ryšių. Mes esame Latvijos kaimynai: ilga siena, dideli, stambūs prekybiniai ryšiai su Latvija. Mums ta krizė Latvijoje turi kokias nors pasekmes, Premjere, ar ne?


Premjeras: Na, pirmiausia noriu pasakyti, jog nuo gruodžio vidurio sienos jau nebeturėsime, nes gruodžio 17 d. tampame Šengeno nariais kartu su Latvija, Estija, Lenkija. Ir tų sienų jau nebus, ačiū Dievui. Atsiras visiškai kitos galimybės laisvai judėti po Šengeno teritoriją. Aš manau, kad tai yra labai svarbu visoms valstybėms. Aišku, mums rūpi Latvijos situacija, bet aš tikiuosi, jog Latvijos Vyriausybė pajėgi ją suvaldyti. Mes apie tai prieš dvi savaites kalbėjome Baltijos Ministrų Taryboje. Aš tikiuosi, kad Latvijos Vyriausybė, jos parlamentas, naujasis Prezidentas įsivaizduoja, ką reikia daryti ir šiokią tokią krizę, kuri yra dabar susidariusi, tikrai įveiks.


Žurnalistas: Premjere, šiandien susitinkate su „Gazprom“ atstovais, šnekėsitės dėl dujų kainų. Ko tikitės iš šių derybų?


Premjeras: Derybos yra derybos – jos visada yra sudėtingos. Mūsų derybas apsunkina, bent jau nepalengvina tai tikrai, vadinamas dujų kainų reguliavimo įstatymas. Jis, iš esmės, mūsų pozicijos tikrai nesustiprina, bent jau taip pasakysiu. Aišku, kainos bus pasiūlytos, mūsų žiniomis, didesnės, bet tai yra tiktai derybų pradžia. Mes, aišku, ieškosime sprendimų. Mes turime savų argumentų, apie kuriuos aš dar nenorėčiau kalbėti, nes derybos yra derybos.