Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2007 m lapkričio 8 d.

Žurnalistas: Pradėkim nuo kraupios nelaimės Skuodo rajone. Automobilis, kurį, kaip įtariama, galėjo vairuoti policininkas, pabėgęs iš įvykio vietos suvažinėjo tris vaikus. Tas automobilis, kaip paaiškėjo, viduryje kaimo, prie mokyklos, lenktyniavo su kitu automobiliu. Pone Premjere, ką Jūs apie tai galvojate? Policininkai lenktyniavo. Koks Jūsų Vyriausybės atsakas į tokius  kraupius dalykus, kurie nestabdomai vyksta mūsų  keliuose?

Premjeras:  Pirmiausia aš noriu pareikšti užuojautą artimiesiems dėl žuvusių vaikų. Tikrai kraupi tragedija. Neabejotinai mes atliksime išsamų tyrimą. Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybė. Ką čia gali pasakyti? Trūksta žodžių...

Žurnalistas: Jūsų Premjere kortežas, rašo „Kauno diena“, važinėja ne visai pagal taisykles. Čia  turbūt visų mūsų vadovų problema. Kai kuriose aukštos kultūros demokratijos  šalyse net karalienė prie raudono šviesoforo sustoja. Ar nemanot, kad taip turėtų būti ir Lietuvoje. Iš politikų, iš Premjero žmonės laukia ne tik įstatymų laikymosi, bet ir pavyzdžio.

Premjeras: Na iš tikrųjų, kuomet mums nereikia labai skubiai važiuoti, mes ir nevažiuojame. Aš prašau, kad važiuotume normaliai, pagal taisykles. Bet aišku būna atvejų, kada važiuojame kitaip. Per mano  pusantrų metų nemačiau, kad mūsų labai  profesionalūs vairuotojai, apsaugos  darbuotojai sukurtų bent vieną avarinę situaciją. To dar nebuvo tikrai. Kitas dalykas - važiuodamas  keliuose tikrai matau, kad pas mus keliuose labai daug menkai paruoštų vairuotojų. Čia yra problema. Aš jaučiu, kad mes turim sugriežtinti įstatymus toms įmonėms, kurios ruošia vairuotojus. Aš galvoju, kad tas laikas, per kurį paruošia vairuotojus, kurie išeina, išvažiuoja į kelius, kurie labai sudėtingi, perkrauti, kur dalyvauja automobiliai labai galingi, važinėja dideliais greičiais, susidaro įspūdis, kad daugelio mūsų vairuotojų paruošimas nepakankamas, jau nekalbant apie visus kitus dalykus.

Žurnalistas: Jūs matote tame pagrindinę priežastį?

Premjeras: Priežastys yra kompleksinės, bet šita priežastis viena iš pagrindinių. Aš manau, kad reikia padaryti analizę, kaip iš tikrųjų yra ruošiami vairuotojai, kokių kompanijų vairuotojai yra paruošti, kokių pridaro daugiausiai avarijų. Būtina analizė. Būtina žinoti, kokia yra tikroji padėtis.

Žurnalistas: Kada bus veiksmai? Jūs sakote analizes darysite...

Premjeras:  Veiksmai daromi visą laiką ir šiuo metu yra pateiktos įstatymų pataisos Seimui. Mes prašome Seimą, kad kuo skubiau jas nagrinėtų, kad kuo skubiau priimtų.

Žurnalistas: Pone Premjere, vakar dalyvavot su jaunaisiais politologais diskusijoje - ar reikia Lietuvai dvipartinės sistemos. Jūs pats norėtumėte, kad Lietuvoje būtų dvipartinė sistema?

Premjeras: Aš nemanau, kad mes kaip nors galėtume nustatyti, net jeigu mes galvosime vienaip ar kitaip. Bet didesnio aiškumo mūsų daugiapartinėje sistemoje, kur aš neabejoju, kad mes eisime Skandinavijos šalių  keliu, kuri susiformuoja iš dalies ir dėl pačios visuomenės atitinkamo susisluoksniavimo, iš dalies dėl rinkimų sistemos, dėl tradicijų, mes turėsime daugiapartinę sistemą. Mūsų Seime visuomet bus kelios partijos - penkios, šešios, septynios, kaip šiuo metu. Bet, matyt, dvi, trys bus stipresnės. Jos atstovaus pagrindinėms europinėms ideologijoms.

Žurnalistas: Partijos yra vienintelė, ir niekas kitaip nesugalvojo kitų politinio organizavimosi formų. Bet kai kurie Lietuvos politikos apžvalgininkai, politikai tvirtai  laikosi nuomonės ir  tą nuomonę skelbia, kad Lietuvą valdo ne partijos, o  kažkokios niekad nerinktų asmenų grupuotės, tinklas žmonių, kurie turi žiniasklaidos užnugarį. Kokia Jūsų nuomonė, ką tai reiškia valstybininkų tinklas, sąmokslas?..

Premjeras: Čia yra kalbos. Mes visą laiką naudojam tokius visiškai nereikalingus sukuriam mitus. Lietuvą valdo partijos, jos laimi rinkimus. Kuo jos remiasi, tai čia kitas klausimas, bet jos stengiasi pasiremti įvairiomis visuomenės grupėmis, piliečių organizacijomis, profsąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijos. Tai normalu Tokia sistema yra ir Vakaruose. Visa kita yra perdėti ir išgalvoti mitai. Apie kažkokių tai asmenų ar grupės asmenų perdėtą įtaką... Šiaip mes jau esame pliuralistinė visuomenė. Lietuvos valdžia pagal Konstituciją išskaidyta pakankamai stipriai. Nė viena institucija - nei Vyriausybė, nei Parlamentas, nei Prezidentas - neturi absoliučios valdžios. Ir tai užtikrina, kad valdžios negalėtų užgrobti jokia grupuotė - menama ar tikra ir panašiai. Man atrodo, tai yra mitai.

Žurnalistas: Manote, kad valstybininkai yra išgalvotas mitas?

Premjeras: Tai tiesiog yra vienų grupių, vienų partijų ar politinių jėgų įrankis kovoje prieš kitus.

Žurnalistas: Šiuo metu, Premjere, kaip tik baigiamas formuoti nacionalinis investuotojas. Kaip Jums ta žiniasklaidoje paviešinta informacija ir energetikos bendrovių turto įvertinimas? Na, jis nepalankus valstybiniams, „Rytų skirstomiesiems tinklams“, palankus privačiai „Vakarų skirstomųjų tinklų“ bendrovei, taip sako ekspertai. Jus tenkina ta informacija, kuri paskelbta žiniasklaidoje? Politikai kai kurie sako, kad ta informacija neturėjo būti paskelbta. Ką Jūs apie tai galvojate?

Premjeras: Aš manau, kad ji neturėjo būti paskelbta. Pirmiausia ji buvo paskelbta netiksli ir dėl to sukėlė labai daug kalbų. Kitas dalykas, kad vertinimas dar nėra baigtas. Vertinimas, pagal mūsų įstatymus ir susitarimus, kad mes viską padarytume skaidriai, yra kontroliuojamas, tam yra sukurta speciali darbo grupė, ten, priminsiu, dalyvauja ir opozicinės partijos. Tai čia kalba apie pirmąjį vertinimą. Dar mes laukiame vertinimo.

Žurnalistas: Bet, pone Premjere, Vyriausybė užsakė tą vertinimą ir jeigu kažkokia informacija nutekėjo, ji turėjo pasekmes ir rinkai, ir politikai. Jūs aiškinsitės, dėl kokių priežasčių tai atsitiko?

Premjeras: Aš nemanau, kad čia būtų įmanoma išsiaiškinti. Aš manau, kad tai yra konkurencinė kova. Mes žinom, kad yra nemažai ekonominių grupių, kurios nepatenkintos šituo projektu. Nepamirškim, kad daug kas nepatenkinti šituo projektu. Ar visi čia yra aplink mus, kurie nori Lietuvai didesnės energetinės nepriklausomybės? Tai aišku, kad ne.

Žurnalistas: Tarkim, „Gazpromas“.

Premjeras: Tarkim, „Gazpromas“. Tai, kad kova čia vyksta aplink mūsų nacionalinį investuotoją, tačiau vertinimus vykdo nepriklausomos kompanijos, kaip sakau, bus dvigubas vertinimas, dar nėra galutinių rezultatų. Tada mes galėsime kalbėti. Bet, kiek aš žinau, tas vertinimas nebus toks, kaip buvo čia pradžioje rašoma, kad čia kažkieno naudai, ir labai stipriai pervertinta. Kompanijos abi, kurios vertina, nepriklausomos, tarptautinės ir labai galingos. Tai aš nežinau, jeigu jomis nepasitikėti, tai kuo tada pasitikėti?...

Žurnalistas: O valstybinės institucijos negalėjo nutekinti tos informacijos?

Premjeras: Galbūt, aš sakau, šiuo atveju negaliu kalbėti apie tai, ko nežinau.

Žurnalistas: Pone Premjere, galbūt „Maxima“ kaip tik ir mažina kainas už tuos 39% akcijų, kurios norėtų gauti nacionaliniam investuotojui už Vyriausybės palankumą tam? Jums nesusidaro toks įspūdis?

Premjeras: Dar kartą sakau, jog ne Vyriausybė vertina kompanijas. Kompanijas vertina garbingos tarptautinės kompanijos, tai yra mūsų nacionaliniam investuotojui dalyvaujančios kompanijos. Tarp jų ir Rytų Bankas HSBS, kuris dar atsiųs savo įvertinimų, ir jie tikrai nuo mūsų nepriklauso.

Žurnalistas: Ir Jūs jais pasitikėsite ir priimsite sprendimą, priklausomai nuo jų įvertinimo?

Premjeras: Aš manau, kad nėra kodėl nepasitikėti. O dėl to, kad „Mašimos“ tinklai mažina kainas, aš sveikinu. Aš buvau susitikęs ir su „Rimi“, ir su „IKI“ vadovais. Ir jiems sakiau. Jie puikiai žino, jog Vyriausybė svertų reguliuoti kainas neturi, tačiau daugelyje šalių yra normalūs susitarimai tarp valdžios, verslo, profsąjungų. Ir ne tiktai valdžia turi suprasti infliacijos grėsmes, bet ir tie patys verslininkai, vartotojai, politikai. Tiktai tokiomis pastangomis mes galime suvaldyti infliaciją, nuo kurios nukentėtume visi. Jeigu „Maxima“ pirmoji į tai atsiliepė, tai aš tai sveikinu.

Žurnalistas: Pone Premjere, pasigirsta įvairių abejonių, ar tikrai tos bendrovės, kurios dabar formuoja nacionalinį investuotoją, būtent ir statys branduolinę jėgainę. Turi pagrindą tokios abejonės?

Premjeras: Branduolinę jėgainę statys keturių valstybių bendrovės.

Žurnalistas: Bet kalbant apie Lietuvos pusę?

Premjeras: Lietuvos pusėje dalyvaus šitos bendrovės, jos spręs, bus skelbiami konkursai dėl reaktoriaus, dėl statybos, dėl daugelio kitų dalykų. Todėl bent jau šiuo aspektu čia tikrai nėra jokio pavojaus.... Šiaip jau Lietuvos nacionalinis investuotojas atsiduria aštrioje konkurencijoje -  su „Latvijos energija“, „Estijos energija“ bei Lenkijos energijos tinklais. Taigi mūsų interesas – suformuoti stiprų investuotoją.

Žurnalistas: Aš suprantu valstybės interesą. Valstybės interesas – kad tas investuotojas būtų stiprus, kad jis statytų tą jėgainę, bet galbūt kai kurios bendrovės nori tiesiog pakelti akcijų kainas tokiais dalykais?

Premjeras: Bet kurios bendrovės: ir privačios, ypač privačios, ir valstybinės – jos siekia pelno. Čia nieko nuostabaus nėra. Mes dėl to ir esame rinkos ekonomika, mes dėl to ją ir atkūrėm arba įkūrėm. Todėl, kad vienintelė paskata kiekvienai bendrovei veikti yra pelno siekimas. Tai čia aš tuo nesistebiu.

Žurnalistas: O valstybės tikslas nėra pelno siekimas?

Premjeras: Valstybė turi pakankamai apriboti ir kontroliuoti, kad tai nebūtų viršpelniai, kad tai nebūtų kokie nors nepagrįsti pelnai, ką mes kai kur ir darome, kaip matote, būtent mėgindami analizuoti tikrąsias labai spartaus kainų didėjimo priežastis. Dėl to įtraukta yra ir Konkurencijos taryba, ir kitos institucijos. Ir dabar tam tikra pradinė medžiaga jau yra.

Žurnalistas: Jus tenkina Konkurencijos tarybos darbas?

Premjeras: Aš manau, jog jeigu Konkurencijos taryba principingai pažvelgs į dabar susiklosčiusią situaciją, priims atitinkamus sprendimus, kuriuos leidžia įstatymas, o įstatymas leidžia daug, ypatingai aiškinantis netiesėtus susitarimus, gali būti paskirtos gana didelės bausmės. Ir aš tikiuosi, kad taip ir bus. Nes, man atrodo, kad vis tik tikrai kai kurių mūsų įmonių pelnai šiek tiek per dideli. Bent jau neįprasti tokiom įmonėm, ypač gamybinėm, kurių pelnai siekia vos ne bankų pelnus arba nekilnojamo turto pelnus.

Žurnalistas: Pone Premjere, kodėl tai atsiranda?

Premjeras: Na, tai atsiranda dėl daugelio priežasčių. Dėl to, kad rinkoje daugiau pinigų, sparčiau auga atlyginimai, žmonės daugiau vartoja, ir, aišku, įvairūs mūsų ir gamybininkai, ir prekybininkai stengiasi tuo pasinaudoti.

Žurnalistas: Pone Premjere, dar kalbant apie naujos jėgainės statybą. Andrius Kubilius siūlo kurti specialų branduolinės energetikos departamentą ar tai prie Vyriausybės, ar tai atskirą departamentą, kuriam būtų suteiktos reikalingos galios. Savotišką kažkada buvusį Europos reikalų departamentą, kuris rūpinosi mūsų integracija į Europos Sąjungą. Reikėtų tokio departamento atskiro, ar ne?

Premjeras: Galbūt reikėtų pagalvoti ir apie tokį valdymą. Tai būtų tiktai valdymo sprendimas. Šiuo metu yra kelios struktūros: Ūkio ministerija, mes turim ir VATESI, kuri iš dalies atsakinga, mes taip pat kalbame su aukštosiomis mokyklomis, kad būtų ruošiami specialistai, nes mums jų prireiks. Bet ar reikėtų įkurti atskirą valdymo grandį, kuri galbūt kontroliuotų visus šituos reikalus, - pasiūlymas svarstytinas.

Žurnalistas: Nes ir technologinių iššūkių labai daug.

Premjeras: Labai daug, iš tikrųjų, labai daug technologinių iššūkių. Juo labiau, kad mes statysime patį moderniausią reaktorių, kuris šiuo metu yra.

Žurnalistas: Pone Premjere, gal yra iš Lenkijos naujų žinių po rinkimų? Gal minkštėja lenkų tonas dėl trečdalio energijos?

Premjeras:. Na kol kas, kaip žinote, tiktai šį pirmadienį susirinko naujasis Lenkų parlamentas, patvirtino parlamento vadovybę. Aš tikiuosi, kad greitai bus patvirtinta ir Vyriausybė. Kaip žinote, aš jau žiniasklaidai tikriausiai esu sakęs, jog iš karto po rinkimų kalbėjausi su galimu premjeru, ponu Donaldu Tusku, kurį pažįstu iš futbolo aikštės. Prieš keletą metų Lietuvos – Lenkijos Seime jis žaidė, jis yra futbolininkas, beje, kaip tik mums įmušęs įvartį. Mes kalbėjomės labai trumpai ir, aišku, yra toks pažadas, kad vienas iš pirmų, gal net ir pirmasis vizitas, apart Briuselio, sakysim, dvišalis, galėtų būti į Lietuvą. Ir neabejotina, jog mūsų darbotvarkėje bus visi energetikos ir infrastruktūros klausimai, kurie mus dabar sieja.

Žurnalistas: Lietuvoje šią savaitę vyko keli organizuoti streikai. Vienas iš streikų, na, galbūt ir nereikėtų jo taip vadinti, tai buvo taikesnis piketas, buvo mokytojų. Tenkinsite mokytojų reikalavimus kelti atlyginimus tučtuojau 20%, o vėliau, po Naujų, 30%?

Premjeras: Galima pakelti mokytojams atlyginimus, ir mes juos kėlėme, ir be streikų planuojame. Mes kalbamės ir su kitomis profsąjungomis, ir nemažai. Tai yra viena, tiktai viena iš profsąjungų, kuri pono Bružo vadovaujama, neaišku, ar ji yra legali. Šiuo metu ginčijamasi dėl vadovybės. Ir aš manau, kad būtent tie ginčai dėl švietimo profsąjungų vadovybės skatina poną Bružą elgtis taip, kaip jis dabar elgiasi. Nes streikuoti galima, jeigu atlyginimai mažinami, arba jie užšaldomi. Šiuo metu mes atlyginimus didiname ir didiname tiek, kiek biudžetas gali.

Žurnalistas: Kada ir kiek?

Premjeras: Mes didinsime 15 % nuo kitų metų. Ir jokių kitų papildomų galimybių, ar bus streikai, ar ne, jų nebus. Bet, dar kartą sakau, atlyginimai yra didinami - ir šiais metai jie buvo padidinti, ir kitais metais jie bus didinami. Taigi, nežinau, dėl ko yra streikuojama. Dėl visų kitų dalykų, kuriuos kelia švietimo profsąjungos, tai su tomis profsąjungomis, kurios sėdasi už stalo ir derasi, mes kalbamės. Yra įvairių pasiūlymų, galbūt keisti darbo apmokėjimo tvarką ir panašiai, tai dėl to mes turime ne mitinguose kalbėtis, o už derybų stalo.

Žurnalistas: Jaunos motinos, jų reikalavimai mokėti motinystės pašalpas bent dvejus metus, kai kurie Seimo nariai siūlo netgi trejus metus. Pirmus 100 %, antrus 85 %. Remiate tokius reikalavimus ar ne?

Premjeras: Aš manau, kad tokius sprendimus reikia visada labai gerai apgalvoti. Pirmas punktas yra biudžeto galimybės, antras dalykas – Lietuvos darbo rinkos situacija. Jeigu mes dar labiau prailginsime atostogas, iki to, ko dabar reikalauja Seimo nariai, ko, mano žiniomis, nėra nei vienoje Europos Sąjungos šalyje, net tokiose labai socialiai apsaugotose šalyse, kaip Švedija ar Suomija, tai, aš manau, jog mes dar labiau apsunkinsime situaciją šalies darbo rinkoje. Reikia viską labai gerai paskaičiuoti ir apgalvoti. Tai negali būti stichiški sprendimai. Tai, kad reikia remti jaunąsias mūsų šeimas, skatinti gimstamumą – taip. Bet ar tai reikia daryti visiškai neracionaliu terminu, tai čia jau kitas klausimas.

Žurnalistas: Na o koks yra racionalus? Dveji metai yra racionalus terminas ar ne? Treji galbūt per ilgas.

Premjeras: Aš manau, kad dveji matai galbūt ir racionalus.

Žurnalistas: Ačiū už pokalbį.