Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2007 m gruodžio 6 d.

Žurnalistas: Šiandien Vyriausybei ir Jums svarbi diena Seimas planuoja tvirtinti biudžetą. Prieš tai centrinio banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas yra pasakęs, kad biudžetas yra kartu ir įrankis infliacijai valdyti. Na, infliaciją labiau didina deficitiniai biudžetai. Ar sutiktumėt, Premjere, kad toks biudžetas tam tikra prasme pila vandenį ir ant infliacijos malūno ?

Premjeras:  Šiek tiek taip. Šiuo atveju pusė procento BVP biudžeto deficitas atitinka maždaug 0,1 procento infliacijos, tai nėra tiek daug, bet, aišku, tai vienas iš veiksnių, todėl mes ir priėmėme Fiskalinės drausmės įstatymą. Tai čia yra daug svarbiau, koks yra planas, o planas yra mažinti biudžeto deficitą, mes jį ir mažiname, neperskirstome viršplaninių lėšų, būtent jomis ir bus dengiamas deficitas ir kitais metais. Ir jeigu, sakysim, biudžeto planas bus vykdomas gerai, tai praktiškai kitų metų pabaigoje, ko gero, bus galima šitą deficitą ir uždengti. Tai yra vienas dalykas, kitas dalykas yra tai, kad 2009 metais planuojamas subalansuotas biudžetas. Tokį planą mes esame pristatę ir Europos Komisijai, aš buvau praėjusią savaitę susitikęs su komisaru Almunia, jisai teigiamai vertina šitą planą, jisai sako, kad tos prognozės, kad kitais metais infliacija maždaug  iki 6,5 procentų padidės, o po to turėtų mažėti, jis su tuo planu sutinka.

Žurnalistas: Bet, Premjere, Jūsų Vyriausybė natūraliai darbą baigia iki 2009 metų. 2008 metais Seimo rinkimai, Jūs sakot, kad 2009 m. bus nedeficitinis biudžetas. Tai čia jau kitos Vyriausybės klausimas.

Premjeras: Planą biudžeto dar ruoš šita Vyriausybė.

Žurnalistas: Ir priiminės dar Seimas šis?

Premjeras: Aš manau, kad turi galimybių priimti ir šis Seimas

Žurnalistas: Premjere, jei Seimas šiandien nepatvirtintų biudžeto, na, tarkim, jam turi kritinių pastabų ir darbiečiai, ir Tėvynės sąjunga,  ir Tvarka ir teisingumas, ir įvairios opozicinės frakcijos, kaip tada Lietuva gyventų? Kai kuriose šalyse biudžeto nepatvirtinimas traktuojamas kaip nepasitikėjimo Vyriausybe ženklas. Ką Jūs į tai, jeigu biudžeto šiandien nepatvirtina Seimas?

Premjeras:  Na, jeigu Seimas nepatvirtintų biudžeto, tai reikštų, jog kitais metais mes turėtume gyventi viena dvyliktąja - tai  pirma, o antra, visa eilė programų, kurios yra įtrauktos į šitą biudžetą, kurios yra labai svarbios Lietuvos žmonėms, pirmiausia socialinės programos - atlyginimų didinimas mokytojams, dėstytojams, biudžetinių įstaigų tarnautojams - nebūtų įvykdomas. Be to, kaip žinote, Seimas  priėmė visą eilę sprendimų, pavyzdžiui, parama šeimoms auginančioms vaikus, tai visi šitie planai nebūtų vykdomi. Tai būtų pats svarbiausias dalykas, o kaip elgtųsi Vyriausybė, tai mes spręstume, kaip elgtis šitoje situacijoje.

Žurnalistas: Na, o ar neturite kokio varianto, Premjere?

Premjeras: Aš tikiuosi, kad biudžetas bus priimtas, nes nėra galimybių paruošti geresnį biudžetą, niekas jo neparuoš. Biudžetas, mano požiūriu, yra geras ir tai, galima sakyti nėra net Vyriausybės biudžetas. Kartu su Seimu, nes praktiškai į visų Seimo narių pasiūlymus atsižvelgta. Be to, nepamirškit, kad šis biudžetas kartu numato  kofinansavimą Europos Sąjungos struktūrinei paramai įsisavinti. Aišku, tokios paramos įsisavinimas sulėtėtų tuo atveju.

Žurnalistas:  Premjere, vakar šalies Vyriausybė nenusprendė nenaikinti apskričių, kuriomis jau seniai siūlo atsikratyti šalies Prezidentas. Na, pagal vieną iš versijų todėl, kad koalicijos partneriams nėra kur padėti dabartinių apskričių vadovų, ar sutiktumėt su tokia interpretacija?

Premjeras: Nesutikčiau. Mes vakar svarstėm du variantus ir tam, kad panaikinti apskritis ir visiškai perduoti funkcijas savivaldybėms, o dalį galbūt funkcijų palikti regionams, na, tarkim, regioninėms taryboms, kurios šiuo metu turi vis didesnes teises skirstyti Europos Sąjungos struktūrinę paramą, tam reikia keisti Konstituciją ir kelis jos straipsnius. Tam, kad keisti Konstituciją reikalinga  didelė dauguma, tai yra tam tikra procedūra ir jinai užimtų laiko. Aš, pavyzdžiui, nesu įsitikinęs, kad dabartinis Seimas turi tokią politinę valią.

Žurnalistas:  Tačiau Jūs nežinote, neinicijavote to klausimo dar.

Premjeras: Tačiau mes tokias konsultacijas tikrai pradėsime, jeigu jos yra, jeigu mums užteks laiko, kaip žinote, tokia procedūra užima daugiau kaip pusę metų, jeigu politinės partijos sutartų dėl to, tai tokią procedūrą būtų galima pradėti. Tačiau, nepaisant to, mes pasisakėme už tą alternatyvą, kuri ir toliau perduoda funkcijas savivaldybėm. Net ir vakar Vyriausybėj mes iš dalies priėmėme tokį sprendimą ir žemėtvarkos institucijos kai kurios, kurios sudaro gana didelę dalį apskričių, dalį valdymo funkcijų mes perduodam savivaldybėms.

Žurnalistas: Premjere, dar dėl tų apskričių ir dėl Vyriausybės atstovo apskrityse. Rusijos Prezidentas, kuris iš esmės yra ir vykdomosios valdžios dalis, yra paskyręs gubernatorius, Prezidento atstovus regionuose, kad stiprintų tą valdžios vertikalę. Jie yra, tarkim, Prezidento vietininkai tuose regionuose. Ar čia nėra tam tikra paralelė su Lietuvos Vyriausybe, su tomis apskritimis, Vyriausybės atstovais apskrityse, vietininkais. Ar čia nepanašu į Rusiją?

Premjeras: Ne, čia visai nepanašu į Rusiją, kadangi mes vakar nagrinėjome beveik visų Europos Sąjungos šalių esamus modelius ir visose šalyse yra arba prefektai, arba Prezidento skiriami, arba karaliaus prefektai, įvairios yra situacijos ir visur yra tokie atstovai arba gubernatoriai. Klausimas, ar jie gali būti renkami – jie gali būti renkami. Tačiau, dar kartą sakau – tam, kad tokią reformą padaryti turi būti pakeista institucija, nes bet koks sprendimas greičiausiai būtų apskųstas teismui. 

Žurnalistas: Bet Jūs už tai , kad apskričių viršininkai būtų renkami, kad jie nebūtų skiriami, ir tuomet demokratijos ir pilietinės visuomenės bus daugiau?

Premjeras: Aš manau, kad tai būtų visai kitoks valdymo modelis. Iš kitos pusės, jis taip pat sukeltų kitokius prieštaravimus, nes apskrityje yra keletas savivaldybių, ten galėtų būti vienos partijos valdžia, apskrityje – kitos ir tai sukeltų galbūt tam tikrą konkurencinę trintį, kas atsitiko iš dalies Lenkijoje. Tobulų valdymo modelių nėra, aš manau, jog mes per daug koncentruojamės į modelius. Bet, mūsų požiūriu, mes pasirinkome teisingesnį kelią, kaip palaipsniui perduoti daugiau funkcijų savivaldybėms. Duok Dieve, kad jos jas įsisavintų.

Žurnalistas: Esminis klausimas, Premjere, man iki galo jis neaiškus. Kokį vaidmenį tame demokratiniame procese vaidina apskritys? Kaip jos stiprina savivaldą, piliečių visuomenę, kurios mes siekiame. Ar jos kaip tik neuzurpuoja tos valdžios iš piliečių, iš savivaldybės?

Premjeras: Aš nemanau. Aš manau, kad šiuo metu savivaldybės turi tikrai nemažai funkcijų, tų, kurių, beje, labai dažnai kratosi savivaldybės. Iš esmės, kas yra apskritys? Apskritys, vaizdžiai šnekant, yra prailginta Vyriausybės ranka. Nes, jeigu mes šiandien atimsime tas funkcijas, tai jos vėl sugrįš į Vilnių. Juk idėja buvo iš Vilniaus perduoti į apskritis dalį funkcijų. Tas buvo padaryta.

Žurnalistas: Bet demokratijos būtų daugiau, jeigu tie žmonės būtų renkami.

Premjeras: Vyriausybė yra išrinkto parlamento darinys. Todėl ši diskusija yra šiek tiek, kaip čia pasakius, spekuliatyvinė ir ji paprastai iškyla prieš rinkimus. Bet dar kartą sakau - turi būti politinių partijų konsensusas arba keisti Konstituciją Seime, kam yra mažai laiko, arba sutarti ir siūlyti tokias pataisas referendumui kartu su rinkimais, tiesa, gali būti ir kitų pataisų, beje. Na, sakysim, dėl dvigubos pilietybės. Todėl tai iš tikrųjų galbūt būtų ir geras sprendimas, nes lyg šiol šiuo klausimu yra lyg spekuliuojama.

Žurnalistas: Tai jūs linkęs lyg ir atsiklausti piliečių.

Premjeras: Aš manau, kad tai būtų visiškai geras variantas, nes, kaip žinote, per pastarąsias dvi Seimo kadencijas, nors egzistavo konstitucinė komisija Seime, bet vis tik konstitucinių pataisų nepavyko padaryti.

Žurnalistas: Pone Premjere, Andrius Kubilius vakar parašė atvirą laišką Prezidentui, kuriame konservatoriai siūlo eiti į pirmalaikius Seimo rinkimus. Ką galvojate apie šį laišką, kaip jį vertinate ir ar parems pirmalaikių Seimo rinkimų idėją socialdemokratai?

Premjeras: Na, atvirai klabant, man šitas laiškas kelia juoką ir šypseną. Nes, kaip žinote, socialdemokratai balandžio mėnesį pasiūlė. Balandžio mėnesį tai buvo dar maždaug pusantrų metų iki rinkimų ir tai turėjo tam tikros prasmės. Ir tada niekas nepalaikė, niekas nepalaikė ir tai žinote gerai. Dabar vėl tai yra siūloma. Aš atsakyčiau Prezidento žodžiais: jeigu Seimo opozicinė dauguma nori save paleisti, tegul tą padaro. Jiems šiandien pakanka balsų. Tai aš kviečiu tai padaryti ir netraukti Prezidento į šitą reikalą, nes visiškai nieko bendro tai neturi.

Žurnalistas: O ko tada siekia konservatoriai?

Premjeras: Manau, kad šis pareiškimas yra padarytas ryšium su tuo, kokia dabar yra konservatorių savijauta. Tokia yra jų savijauta. Todėl jie daro tokius propagandinius pareiškimus. Pirmiausia tam, kad parodytų, kad jie yra aktyvi opozicija, kad jie neva nebijo rinkimų. O iš kitos pusės, iš tikrųjų, jeigu konservatoriai norėtų tą daryti, tai jie turėtų tą daryti. Jie turėtų ieškoti sąjungininkų Seime, ir jie dažnai jų suranda, ir skelbti priešlaikinius rinkimus.

Žurnalistas: Bet pone Premjere, o socialdemokratams dabar nebūtų palankiau eiti į pirmalaikius rinkimus, nes reitingai krenta ir jie gali nukristi dar labiau. Ir politiniai nuostoliai gali būti dar didesni.

Premjeras: Vakar „Baltijos tyrimai“ parodė, kad socialdemokratų reitingai  yra vėl pakilę. Mes pirmaujame ir tai, matyt, vėl nervuoja mūsų opozicionierius konservatorius. Nes reitingai, kaip žinote, yra toks dalykas – jie kinta. Žmonių nuomonė apie politinių partijų veiklą kinta. Šiandien socialdemokratai kartu su savo koaliciniais partneriais, mes turime atsakomybę už Vyriausybę ir mes turime daryti tuos projektus, kurie reikalingi Lietuvai. Ką gali dar pridėti mūsų esamoje situacijoje, kuomet vykdomi strateginiai energetikos projektai, kuomet reikia suvaldyti infliaciją, kokia nors dar politinė krizė. Nieko, tiktai dar pabloginti šitą situaciją. Šitas pareiškimas yra propagandinis ir nesavalaikis. Be to, labai neatsakingas.

Žurnalistas: O kokia Jūsų, Premjere, savijauta? Kaip dirbti neturint palaikymo Seime?

Premjeras: Labai sunku. Aš manau, kad mažumos Vyriausybė yra labai sudėtingas precedentas Lietuvos demokratijoje, bet jis yra ir svarbus Lietuvos demokratijai. Mažumos vyriausybės gana efektyviai veikia Skandinavijos šalyse, kaip mes žinome. Kodėl? Todėl, kad mažumos Vyriausybė, tai yra konsensuso siekimas, siekimas sutarimo. O jų kaip tik Lietuvai trūksta, mano požiūriu. O kaip tik tai mes šiuo metu kuriame strateginių sprendimų iššūkius, panašius kaip mes turėjome prieš stojant į ES ir NATO, tik tai dar nevisai suprantame šiandien. O tas pagrindinis iššūkis yra mūsų energetinės nepriklausomybės didinimas.

Žurnalistas: Kas tam gresia labiausiai? Kas jį daro iššūkiu?

Premjeras: Na, buvo daug lengviau suprasti strateginius tikslus - Europos Sąjungą ir NATO. Daug sunkiau suprasti apskritai ir visuomenei energetinės nepriklausomybės iššūkius. Nes šviesa yra, elektra teka, dujos teka kol kas, na, tiesa, kainos kyla, bet priimti sprendimus sudėtingus įvairiais aspektais - ir politiškai, ir finansiškai, kurie ateityje užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Ir ne tik tai nepriklausomybę, mes turime ir kitus iššūkius. Lietuvai reikės mažinti, ryšium su klimato kaita, dabar tai yra pagrindinis klausimas ne tik tai Europos Sąjungoje, bet ir pasaulio darbotvarkėje. Todėl atominės elektrinės pastatymas yra esminis klausimas Lietuvai. Tai bus ne vienos Vyriausybės reikalas.

Žurnalistas: Dar, pone Premjere, Andrius Kubilius savo atvirame ališke dėsto, kad jam neramu pagalvoti apie 2009 metus, kuomet Lietuva turės uždaryti atominę jėgainę ir viešojoje erdvėje pasigirsta kai kurių teisininkų pasiūlymų, kad gal reikėtų tuo klausimu rengti referendumą, kuris galėtų galbūt pakeisti situaciją ir neuždaryti jėgainės. Ką apie tai galvojate ir ar tam pritartumėte?

Premjeras: Aš manau, kad riekia ne politikuoti, o daryti realius žingsnius. Mes tokius žingsnius ir darome.

Žurnalistas: Kokie Jūsų žingsniai?

Premjeras: Mes darome studiją pasekmių energetiniam Lietuvos saugumui. Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės.. Ir tokia studija bus pateikta Europos Komisijai. Šiuo metu situacija yra gerokai pasikeitusi, lyginant su tais laikais, kuomet buvo deramasi dėl atominės elektrinės, Černobylio tipo reaktoriaus, uždarymo. Dabar vyksta savotiškas atominės energetikos renesansas, kaip žinote atitinkamus sprendimus yra priėmusi Europos Komisija. Bet svarbiausia, kad Europos Komisija ir Europos Sąjunga imasi atsakomybės už savo šalis nares ir naujas šalis, aišku, kurios, ypači kaip Lietuva ir kiti Baltijos kraštai, yra energetinės izoliuotos salos, kaip mes jas vadiname. Šiuo atveju situacija yra kitokia ir pasekmių studija, detali, kruopšti ir įvairiais aspektais, aš manau, iš tikrųjų gali turėti poveikį kiek kitaip pažiūrėti į šią problemą. 

Žurnalistas: Bet, Premjere, ta studija, kiek pamenu, ji tik 2008 metų viduryje gali būti pristatyta, atlikta.

Premjeras:. Ne, jinai bus greitai padaryta ir aš manau, jog kitų metų pradžioje mes tą studiją turėsime ir pavasarį ją tikrai galėsime pristatyti Europos Komisijai.

Žurnalistas: Dėkoju.