Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2007 m gruodžio 27 d.

Žurnalistas: Kaip ir kiekvieną ketvirtadienį apie šalies aktualijas mes kalbamės su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu.

Premjeras:  Sveiki, su praėjusiomis ir artėjančiomis šventėmis visus.

Žurnalistas: Žinau, Premjere, kad mėgstat raudoną vyną. Ar per Kalėdas pakėlėte gero raudono vyno taurę už nacionalinio  investuotojo sandorį ar dar laukiate kitų progų, Naujųjų metų, kitų švenčių?

Premjeras: Pakėliau taurę raudono vyno už šventas Kalėdas kartu su vaikais, su anūkais, su žentais ir marčiom.

Žurnalistas: O už „trigalvį“?

Premjeras: Ne. Mes nepolitikuojame susitikę su giminėmis.

Žurnalistas: Seime bus taisomas įstatymas ir bus kuriama patronuojanti bendrovė. Premjere, kas pasikeitė per pusę metų, kad reikia taisyti įstatymą ir kurti patronuojančią bendrovę, o ne „Lietuvos energijos“ pagrindu statyti naują atominę elektrinę?

Premjeras: Tiesiog pagreitinome procesą, nes jau ir šiame įstatyme yra numatyta kurti tą įmonę, tiktai vėliau, einant ilgesniu keliu. Galvojam, kad tai reikia daryti greičiau,  juo labiau, kad mes kaip galima greičiau turime suformuoti savo nacionalinį investuotoją ir pradėti derybas su Latvijos, Estijos ir Lenkijos įmonėmis. Tiesą sakant, praėjusią savaitę viešint Taline buvau susitikęs su šių šalių Premjerais - Latvijos ir Estijos. Jie taip pat klausia ir nori kaip galima greičiau pradėti bendros įmonės formavimą, projektavimo darbus. Mes taip pat turime interesą kaip galima greičiau pradėti naujos atominės elektrinės ir tiltų statybą. Čia yra esmė.

Žurnalistas: „Trigalvis slibinas“ kuriamas tam, kad pasisavintų valstybės pinigus. Panašių pavyzdžių, kaip socialdemokratų Vyriausybė elgiasi su valstybės turtu, yra ir daugiau. Pavyzdžiui, „Lietuvos dujų“ pardavimas. Todėl aš, kaip atsakingas Lietuvos pilietis negaliu tai toleruoti“, - žinot kam priklauso šitie žodžiai, kokiam politikui?

Premjeras: Ne.

Žurnalistas: Viktoras Uspaskichas  pasakė šituos žodžius šeštadienį per partijos posėdį ir kartu jie sprendė dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Kaip vertinate šitą pareiškimą?

Premjeras: Kaip propagandinį. Niekas čia jokių pinigų nepasisavina, priešingai, valstybės ir privatus kapitalas yra konsoliduojamas į įmonę bendrą tam, kad statyti atminę elektrinę ir tiltus ir tam, kad padidinti Lietuvos energetinį nepriklausomumą. Čia yra esmė. Taip, kad čia nėra privatizacija, kaip dažnai teigiama, priešingai, gal greičiau čia vyksta nacionalizacija, nes jau privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai jau patenka į bendrą įmonę, kurioje kontrolinį paketą turės valstybė.

Žurnalistas: Bet, Premjere, ir kai kurie apžvalgininkai  sako, kad valstybė prieš kelis metus privatizavo Vakarų skirstomuosius tinklus, dabar kuria nacionalinį investuotoją. Ar neatsitiks taip, kad po kelių metų, tarkim, pati valstybė bus priversta supirkti tas akcijas ir verslininkai beveik nieko neįdėję pasidarys keletą milijardų litų.

Premjeras: Na matot, konsoliduojant privatų ir valstybės kapitalą, pakyla įmonių vertė – ir „Lietuvos energijos“, ir Rytų skirstomųjų, ir Vakarų skirstomųjų tinklų - todėl, kad jis yra konsoliduojamas į bendrą įmonę. Tai čia mes nieko naujo nesugalvojome, panašiai padaryta kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Aš jau ne kartą minėjau, kad mes esame pasirinkę Čekijos modelį, kur yra sukurta tokia  stipri įmonė, kuri, beje, taip pat domisi ir mūsų projektu. Tai šiuo atveju yra šio projekto oponentai, jie ieško įvairiausių argumentų. Tačiau šiuo atveju yra visiškai kitas tikslas. Tikslas pagrindinis, kurios mes neturime išleisti – mes turime padidinti savo energetinį nepriklausomumą., išsaugoti atominės energetikos kompetenciją, nes priešingu atveju būsime priklausomi nuo dujų, kurių kainos ne mažėja, o kyla. Ir šiuo požiūriu atominės energetikos išsaugojimas Lietuvai svarbus ir aukštųjų technologijų, ir pačios energetikos, nes atominė energetika yra pačios aukščiausios technologijos. Tai taip pat aišku didžiulis projektas, kuris turės, neabejoju, didžiulę reikšmę mūsų apskritai ūkiui. Be to, Lietuvai, kaip augančiai ekonomikai, reikės daugiau vartoti elektros energijos, kadangi plėsis mūsų industrija, plėsis pramonė. Beje, neabejoju, kad elektros energijos naudosime daugiau ir namų apšildymui. Reikės taupiau naudoti, nes būtent atominės energetikos pagaminama energija kol kas artimiausiais dešimtmečiais bus pigesnė, negu gaminama iš dujų, mazuto ar kitų kuro rūšių. Be to, čia dar ne viskas. Nepamirškit, kad Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis įsipareigojo sumažinti savo dujų išmetimą. Ir būtent atominė energetika šiuo požiūriu yra švari ir mes galėsime didinti ir savo elektros energijos gamybą nedidindami savo dujų išmetimo, o dar mažindami jį.

Žurnalistas: Paminėjot dujų kainas, kurios čia mums  jau tuoj turėtų smogti kardu visiems gyventojams. Kaip yra iš tiesų, Premjere, nes, tarkim, užsienio reikalų ministras sako, kad derybos dar nepasibaigę, dar neaišku kokios tos kainos bus. Nuo kada brangs dujos? Nuo naujų metų ar nuo vėliau?

Premjeras: Iš tiesų derybos dar nepasibaigusios. Aš nežinau, kur čia yra tikrosios priežastys. Galbūt dėl to, kad Rusijoje vyko rinkimai, gal būt dėl to. Bet kol kas tų kainų galutinių mes neturime. Bet mes galime spręsti pagal naftos kainų konjunktūrą, nes dujų kaina yra išvestinė ir šiuo požiūriu dujų kainos kils visiems Europos Sąjungos gyventojams, o ypač toms šalims, kurios priklauso nuo vieno vienintelio šaltinio, tai yra nuo dujų iš Rusijos.

Žurnalistas: Tai reiškia Jūsų pasakymas, kad kainų galutinių dar nėra, kad  nuo naujųjų metų  dujos dar nebrangsta?

Premjeras: Įvairiai gali atsitikti. Gali atsitikti, kad mes jas gausim prieš pat Naujus metus, kaip ir buvo praeitais metais.

Žurnalistas: Pone, Premjere, per Kalėdas, po Kalėdų buvo rodoma televizijoje tokia reklama, kurioje teigiama, kad Seimas uždraudė krepšinio transliacijas, nes ten reklamuojamas alus, o Seimas uždraudė alkoholio reklamą radijuje, televizijoje nuo šeštos iki dvidešimt trečios valandos, parodomi sporto žlugdytojai – ponas Matulas, ponia Vėsaitė. Kaip Jūs vertinat tą reklamą, Jūs prieš laidą sakėte, kad matėte tą reklamą, ar sutinkate, kad čia sporto žlugdymas, ar čia gamintojų šantažas reiškiasi norint, kad Seimas pakeistų įstatymą. Kas čia vyksta?

Premjeras: Šiaip jau alkoholio reklama arba pajamos iš alkoholio reklamos daug kur naudojamos sportui paremti arba reklamuoti sveika gyvenimo būdą. Pas mus labai daug kalbama apie alkoholizmo problemą. Iš tikrųjų ji yra ir jinai yra labai skaudi, tačiau aš nemanau, kad kaip nors pertvarkant reklamą galima šitą problemą išspręsti.  Gamintojai taip pat turi turėti interesą, čia ir yra suderinimas  interesas reklamoje.

Tai yra daug gilesnės socialinės šaknys. Reklama kažkokį poveikį turi, tačiau daugybę kartų esu minėjęs, kad sovietmečiu nebuvo jokios reklamos, bet alkoholizmas buvo taip pat didelis. Todėl čia yra gilesnės šaknys,  yra gilios istorinės šaknys. Jos eina per šeimas, per mūsų istoriją ir mes turime eiti kitu keliu. Aš manau, kad kol kas mūsų praktika parodė, kad jokie draudimai žymesnio poveikio nedaro. Čia turi būti daug platesnis kompleksinis požiūris, pradedant nuo mokyklos, nuo požiūrio kas apskritai yra alkoholis, kus jis vartojamas. Manau, kad pavyzdys Vakarų Europos, kur tas vartojimas turi tam tikras kultūrines tradicijas, kurios neveda prie tikrojo alkoholizmo, daug svarbesnis šitas pavyzdys yra negu kokie nors draudimai. Mes šiandien uždrausime vieną kokią nors reklamą, tačiau visi vis tiek žinos, kad tokie gėrimai egzistuoja.

Žurnalistas: Bet, pone Premjere, matyt, verslas, verslininkai taip pat nėra kvaili ir jie neinvestuotų milijonų, jei ta reklama neturėtų jokio poveikio.

Premjeras: Pažiūrėkim, juk pilstukas išvis nereklamuojamas. Tačiau labai gerai realizuojamas yra atitinkamuose sluoksniuose. Taip kad aš nemanau, kad reklama šiuo atveju yra kalta.

Žurnalistas: Jūs manote, kad pilstukas yra didžiausia Lietuvos problema kalbant apie alkoholizmą.

Premjeras: Jo poveikis, aišku, yra daug blogesnis negu silpnųjų alkoholinių gėrimų, tai akivaizdu.

Žurnalistas: Pone Premjere, baigiasi metai, matyt, kažkaip vertėtų prisiminti, kas padaryta, kas planuojama daryti ateinančiais metais. Pusantrų metų jau vadovaujate mažumos Vyriausybei. Kas per šiuos metus reikšmingiausio, Jūsų nuomone, padaryta Lietuvos piliečiams, visuomenei? Kuo šie metai reikšmingi Jums?

Premjeras: Neabejoju, kad šie metai įeis į mūsų šalies istoriją kaip Šengeno metai. Tai yra labai svarbu todėl, kad pirmiausia Šengeno plėtra nebuvo atidėta didele dalimi Lietuvos Vyriausybės dėka. Būtent Lietuva kartu su kitomis šalimis iniciavo neatidėti, nors buvo mėginama keleriems metams atidėti. Lietuvai tai dar labai svarbu todėl, kad mes vienintelė ES valstybė turime prisėmę atsakomybę Rusijos ir ES derybose už Kaliningrado tranzitą. Ir todėl mums šitas klausimas galbūt daug jautresnis negu kitiems. Todėl prisijungimas prie Šengeno lygintinas su mūsų prisijungimu prie ES ir NATO, nemažiau svarbus, kaip toks prisijungimas bus prie euro.

Žurnalistas: Žmonių gerovei, ekonomikai, socialiniai dalykai – šitam lauke kas padaryta, Premjere?

Premjeras: Metai mūsų ekonomikai tikrai buvo labai sėkmingi. 10 proc. augimas taip pat įeis į mūsų naująją istoriją kaip vienas iš sparčiausių...

Žurnalistas: Čia kieno – BVP ar kainų?

Premjeras: Vis tik BVP augimas buvo greitesnis negu kainų – tai yra labai svarbu. Greitesnis maždaug 2 kartus negu infliacija. Tai šiuo požiūriu Lietuva skiriasi nuo kitų Baltijos valstybių. Tačiau, aišku, mes esam toj situacijoj, kuomet būdami ES anksčiau ar vėliau, vienokiais ar kitokiais tempais turėsime susilyginti ir kainomis, ir algomis. Tai štai tas procesas ir vyksta. BVP augimas skatina atlyginimų augimą, tuo pačiu ir kainų iš dalies. Didelė dalis infliacijos ateina per ta pačią ES, nes mes esame pririšti prie euro, o vidurkis infliacijos šiais metais ES buvo, deja, taip pat virš 3 proc., Lietuvoje jis bus virš 5 proc. Tai klausimas pagrindinis Vyriausybei yra sugebėti suderinti šiuos augimus – ir gerovės augimą, ir kainų susilyginimą, kuris vienaip ar kitaip per kažkurį laiką yra neišvengiamas.

Žurnalistas: Jūsų Vyriausybė susilaukė nemažai kritikos ir pylos ne tik iš opozicijos, bet ir iš Europos pareigūnų, komisarų dėl infliacijos nevaldymo.

Premjeras: Ne visai taip. Prieš mėnesį buvau susitikęs su Europos komisaru Almunia, kuris atsakingas už šiuos klausimus EK, ir jie teigiamai vertina mūsų žingsnius, tuos, kuriuos gali daryti Vyriausybė, - ir konvergencijos planą, ir Fiskalinės drausmės įstatymą, kuris yra priimtas. Tai yra tos galimybės, kurias turi Vyriausybė reguliuojant kainas, infliaciją, kartu su centriniu banku, kuris turi šiek tiek daugiau svertų. Tai kiekvienai vyriausybei, kiekvienai valstybės institucijai iškyla – tokiu metu, kai yra didelis augimas, priklausantis nuo daugelio priežasčių – tuo pačiu metu kontroliuoti ir kainų augimą, kuris iš dalies yra skatinamas todėl, kad žmonės turi didesnes pajamas. Vyriausybei labai svarbu padėti tiems žmonėms, kurie neturi taip greitai augančių pajamų, tai yra socialiai remtiniems sluoksniams. Ir tuo požiūriu, aišku, kitų metų biudžete yra numatyta labai daug įvairių ir išmokų, ir pensijų didinimas, ir minimalaus atlyginimo, apskritai atlyginimų didinimas įvairioms struktūroms, įvairioms socialinėms grupėms. Tai tą mes ir darom.

Žurnalistas: Jūs paminėjote BVP augimą. Bet ir tyrimai įvairūs rodo, kad valdant socialdemokratams didėja atskirtis tarp turtingų ir vargingiau gyvenančių žmonių. Ir kažkaip nesimato to vidurinio sluoksnio tvirtesnio formavimosi. Sutinkate su šita kritika?

Premjeras: Valdant socialdemokratams, apskritai pakilo,  pasikeitė pragyvenimo lygis iš esmės. Tačiau visada verslas arba tie žmonės, kurie yra versle, jų pajamos daug greičiau auga. Vienas iš būdų kaip išlyginti pajamas yra progresiniai mokesčiai. Kurių, deja, socialdemokratai, neturėdami daugumos (nors mes iš tikrųjų, Jūs esate teisus, esame valdančioji partija įvairiose koalicijose), mes jų negalėjome įvesti. Ir aš manau, kad tai vis tiek išliks darbotvarkėje, nes kitų būdų, kaip išlyginti socialines neteisybes, ES šalys, ypač Skandinavijos šalys čia geras pavyzdys, nesugalvoja. Ten progresiniai mokesčiai būtent yra tas įrankis, kuris padeda išlyginti pajamas tarp tų žmonių, kurie gauna mažesnes pajamas arba tiesiog neturi galimybių gauti didesnes pajamas, ir tų, kurie gauna dideles pajamas. Tai yra ten, kurie gauna dideles pajamas, moka daug didesnius mokesčius.

Žurnalistas: Premjere, žiūrėdamas į pačias šviežiausias apklausas, matau, kad didėja Lietuvoje pesimistų skaičius. Žmonių, kurie pesimistiškai žvelgia į ateitį, galvoja, kad ateitis jiems gali atnešti kažkokių liūdnų dalykų, jų gerovei liūdnų dalykų. Kalbos ir apie tą patį lito devalvavimą ir kainų didėjimas. Kaip Jūs žiūrite į ateinančius metus? Ar liūdni laikai laukia Lietuvos ūkio, ar nieko čia blogo neatsitiks?

Premjeras: Jeigu prisiminsite praėjusių metų kalbas, tai jos taip pat buvo panašios. Nors galbūt žmonių lūkesčiai buvo didesni, tačiau šiemet nemažai buvo įvairiausių iššūkių.

Žurnalistas: Beje, kiti metai – rinkimų metai. Čia, matyt, irgi bus jautrumo.

Premjeras: Aišku, jautrumo bus daug. Bet aš manau, kad kaip 2006 m., taip ir 2007 m., ir 2008 m. bus Lietuvos ekonomikai sėkmingi. Kitaip sakant, mes bet kuriuo atveju eisime į priekį daug greičiau, negu bus įvairių iššūkių. Ne tik Lietuvai, kainų kilimas yra ir Vokietijoje, senose ES šalyse. Jau minėjau, kad infliacijos vidurkis yra daugiau negu 3 proc. Čia nėra vien tik mūsų. O kodėl tos kainos kyla? Todėl, kad, deja, kol kas laikos labai aukštos naftos kainos, iš kurių yra išvedamos ir dujų, ir kitų energetikos gamintojų kainos. Todėl mes čia nesame vieninteliai išskirtiniai. Bet iš esmės  mes ir toliau sparčiai vysimės ES šalis, bent jau vidurkį. Mes investuosime labai daug į įvairius objektus – nuo kultūros iki sporto. Mes investuosime labai daug į mokslą. Mes jau kitais metais turėsime mokslo, technologijų ir verslo slėnius, kur bus panaudota labai didelės milijardinės ES struktūrinės paramos sumos. Aš tikiuosi, kad verslo slėniai padės mums atkurti Lietuvos mokslą, o gabių žmonių mes turime daug. Ir būtent tuo aspektu Lietuva buvo labai pozityviai įvertinta. Lietuva, Estija, Čekija ir Slovėnija – kaip tos 4 šalys, kurios gali artimiausiu metu pasivyti ES vidurkį.