Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2007 m gruodžio 20 d.

Žurnalistas: Premjere, „trigalvis slibinas“ perkrikštytas į „liūtą“, vakar Vyriausybė pritarė derybų rezultatams, daugiau nei 38 procentai akcijų tenka privačiai bendrovei, likusieji lieka valstybei. Kaip Jūs manot, ar pritars  parlamentas šiam susitarimui, ar ne?

Premjeras:  Na, derybos įvyko pagal priimtą atominės elektrinės įstatymą, kuriame, kaip žinote, yra nubrėžta aiškiai, kad valstybė turi turėti ne mažiau kaip 51 procentą akcijų. Šiuo atveju valstybė turės  daugiau kaip 10 procentų daugiau, derybos vyko, mano požiūriu, skaidriai, dalyvaujant ne tik Vyriausybės, bet ir  specialiųjų tarnybų atstovams, opozicijai, prezidentūrai, prižiūrint Valstybės kontrolei. Taip pat, aišku, svarbiausia, kad vertinimus atliko nepriklausomos užsienio kompanijos ir patį sandorį vakar įvertino HSBC Londono banko atstovas, kuris pasakė, kad sąžiningas sandoris ir aš manau, kad rezultatai yra geri. Įvertinimai yra sudėtingi, įvairiais rakursais padaryti, ir aš manau, kad Seimas, mes jau ruošiamės iš karto turėti Seimo patvirtinimą, nes šis projektas yra visos Lietuvos projektas, aš tikiuosi, kad Seimas pritars. Derybose nepavyko susitarti iki galo dėl vieno dalyko, dėl to reikės kreiptis į Seimą su tam tikrom įstatymo  pataisom, tai yra dėl patronuojančios įmonės įkūrimo, nors tai jau yra numatyta dabartiniame įstatyme, tik tai siūlomas greitesnis kelias – iš karto  pradėti kurti įmonę, patronuojančią įmonę ne „Lietuvos energijos“ pagrindu, bet visos įmonės, kurios dalyvauja - tai yra „Lietuvos energija“, Vakarų skirstomieji tinklai, Rytų skirstomieji tinklai savo akcijomis įneš ir sudarys tos įmonės turtą.

Žurnalistas: Na, Premjere, Jūs sakot, kas Seimui teks apsispręsti, ar tai turėtų būti ta patronuojanti bendrovė, o jeigu Seimas nepritartų. Yra kai kurių ekspertų nuomonės, kad ir valstybinio kapitalo pagrindu būtų galima šitą projektą vykdyti. Tarkim, Seimo Europos reikalų komiteto nariai grįžę iš Rumunijos, Bulgarijos, kur taip pat inicijuojamos tokių jėgainių statybos, sako, kad ten nekuriami tokie trigalviai milžinai, slibinai, na, ten taip pat pritraukiamas ir privatus kapitalas, bet kitom priemonėm – per tarptautinius aukcionus, akcijų pardavimus kaip Lietuvoje. Būtinai ta patronuojanti?

Premjeras: Rumunijos, Bulgarijos modeliai yra vieni. Bulgarija, kaip žinote, stato kartu su Rusija atominę elektrinę. Lietuvoje yra paimtas  Čekijos modelis - tai yra privataus ir valstybinio kapitalo elektros sektoriuje konsolidavimas. Tai šitą modelį mes pagal įstatymą ir kuriame. O modelių yra įvairių. Aišku, įvairios yra situacijos tose šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra griežti euroatlantinės integracijos apribojimai ir todėl mūsų situacija yra šiek tiek kitokia. Tai jeigu Seimas nuspręstų kaip nors kitaip, tai būtų kuriama kitokia įmonė. Dabar, dar kartą sakau, mes vykdėme įstatymą ir atnaujintą Lietuvos energetikos strategiją. Tai pagal šią strategiją ir pagal šį įstatymą yra įvykdytos derybos ir jų rezultatas bus pateiktas Seimui. Ir Seimas pritars arba nepritars.

Žurnalistas: Bet Jūs labai kategoriškas. Sakot, jeigu nepritars – nebus jokių tiltų, jokios jėgainės. Ar tikrai?

Premjeras: Jeigu nepritars, tai reiškia, kad procesas prasideda iš naujo. O ką tai reiškia? Reiškia, kad vėl iš naujo reikia keisti įstatymą, reikia keisti žaidimo taisykles ir vėl grįžti prie tų pačių diskusijų, kurios jau buvo. Jeigu kurti tiktai valstybinių įmonių pagrindu, tai jau ne kartą buvo atsakyta, kad šitos įmonės neturi pakankamai kapitalo, kad sugeneruotų tuos finansinius srautus, kurie reikalingi Lietuvos daliai. Nes ne tik Lietuva statys. Statys  Lietuva, Estija, Latvija ir  Lenkija. Šitų šalių kompanijos yra labai stiprios dėl to mes ir konsolidavome, kad mes turėtume lygiavertę  kompaniją. Tuo atveju, jeigu būtu tiktai valstybės kapitalas, neabejotinai tam, kad gauti kreditus atominės elektrinės  statybai, tada reikėtų teikti valstybės garantijas.

Žurnalistas:  Jūs manytumėt, kad rimtos vakarietiškos kompanijos nepanorėtų investuoti į šį projektą, prisidėti akcijomis?

Premjeras: Mes gi kuriame nacionalinį investuotoją, ne tarptautinį. Visi kiti  taip pat  yra  mūsų konkurentai. Rumunija ir Bulgarija, jos tiktai pačios stato ir mažesnės galios. Lietuva stato regioninę atominę elektrinę ir Lietuva tarp keturių valstybių turės tiktai dalį. Tai taip numatyta įstatyme. Todėl mes ir kuriame nacionalinį investuotoją, ne tarptautinį.

Žurnalistas:  O, pone Premjere, tikimybė, kad „Maxima“ gali nestatyti šios elektrinės ir ilgainiui pasitraukti iš šio projekto, ji taip pat išlieka reali, nes dabar yra tik saugiklis 24 mėnesių,  na, kad nebūtų galima parduoti akcijų 24 mėnesius. Ar ne per trumpas laikas?

Premjeras: Aš manau, kad pati „Maxima“ ir ši kompanija jau dalyvauja šiame versle ir be atominės elektrinės jų verslas  tie patys tinklai be  elektros energijos taip pat tampa mažiau verti. Akivaizdu, tai būtų nuostolis jų verslui. O be to, visas šitas projektas yra pelningas visoms šalims. Kodėl? Todėl, kad atominė energetika, kitaip sakant, elektros energija, gaminama iš atomo visą laiką bus du kartus, pustrečio karto pigesnė už energiją, gaminamą iš dujų, mazuto arba kitais būdais. Todėl projektas yra pelningas ir  tiesiog nėra jokios prasmės išeiti iš šio projekto. Kaip tik priešingai. Jūs matot, kad vyksta didžiulė konkurencija ir noras kitų kompanijų čia dalyvauti. Tai būtų keista, jeigu to nebūtų. O saugikliai tokie yra. Valstybė galės išpirkti šitas akcijas ir parduoti kitoms kompanijoms, galbūt ir kitų šalių kompanijom arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Čia kaip viena iš opcijų. Bankas tokiuose projektuose dalyvauja.

Žurnalistas Pone Premjere, vakar Jūs pareiškėte, kad parlamentas trukdo Vyriausybei dirbti, trukdo Jums dirbti. Socialdemokratų vadovybė pritaria pirmalaikių Seimo rinkimų rengimui. Kažkada Jūs sakėte, kad kalbos apie pirmalaikius Seimo rinkimus kelia juoką, gal dabar klostantis politinei situacijai ir didėjant politinių jėgų skaičiui, kurios pritartų pirmalaikiams rinkimams, keičiat savo nuomonę. Ar realūs tie rinkimai, kaip Jums atrodo?

Premjeras: Pirmiausia aš nesakau, kad  parlamentas man trukdo dirbti. Jokiu būdu. Parlamentas, Vyriausybė, Prezidento institucija – visos reikalingos demokratinei valstybei institucijos. Klausimas, kaip atskiros frakcijos, šiuo atveju opozicinėje daugumoje esančios frakcijos, dirba su mažumos Vyriausybe. Jeigu jie visą laiką iškreipia mūsų siūlymus arba juos atmeta, tai aišku dirbti yra sudėtinga, nes mes esame mažumos Vyriausybė, ne daugumos. Visose šalyse, kur yra mažumos Vyriausybė, yra tam tikros žaidimo taisyklės. Mūsų vos ne kiekvienas projektas, kuris ateina į Seimą, dėl įvairiausių politinių motyvų yra iškreipiamas, Jeigu mes siūlome vieną sprendimą, tai Seimo nariai  nubalsuoja ir kelis kartus išplečia kokias nors išlaidas. Tai ryškus pavyzdys - valdininkų atlyginimai. Po to tie patys Seimo nariai kritikuoja, kad plečiamos valdymo išlaidos. Tai aš ir ne tik aš, mūsų frakcija, mes matome šitą situaciją. Iš tikrųjų Vyriausybei dirbti yra sunku. Kodėl kitose šalyse dirba? Todėl, kad ten yra kitokia politinė kultūra. Ir jeigu opozicinė dauguma nesugeba sudaryti Vyriausybės, ir nėra galimybių paleisti parlamentą, tai reiškia, kad jie turi dirbti su mažumos Vyriausybe, kaip šiuo metu ir vyksta. Su visais sunkumais, bet vyksta. Bet pastaruoju metu artėjant rinkimams destrukcija iš  šitų partijų tiesiog pasiekė, man atrodo, visiškai nepriimtinus mastus.

Žurnalistas: Tai pajėgi Vyriausybė dirbti ar ne?

Premjeras: Aš manau, kad Vyriausybė pajėgi dirbti ir Seimas yra pajėgus dirbti. Tačiau nereikia skubėti – rinkimai dar ateis, visi suspėsim pasireikšti. Bet yra gana juokinga, kai 5 ar 7 žmonių frakcija inicijuoja priešlaikinius rinkimus, neturėdama tiek balsų. O kam ji tai daro? Ji tai daro tik tam, kad pasireikštų viešojoj erdvėj, sudomintų žurnalistus, kurie pradės jų klaust. Nes kitokių pasiūlymų jie neturi.

Žurnalistas: Jums atrodo juokinga, kai partija pagal apklausas neperžengia 5 proc., bet štai šoka į pirmalaikių rinkimų traukinį.

Premjeras: Taip, tai yra noras save sureikšminti. Ir tai,. aišku, sukelia tam tikrą ažiotažą pačiame parlamente ir destrukciją svarstant kitus klausimus. Aš manau, kad tai yra nepriimtina, ir mūsų frakcija svarstys šiandien šitą klausimą.

Žurnalistas: Bet jūsų vadovybė tam pritaria.

Premjeras: Mūsų vadovybė siūlo frakcijai visas opcijas.

Žurnalistas: Nėra tvirtos nuomonės dar?

Premjeras: Tai yra frakcijos pirmiausia apsisprendimo reikalas, jei reikės atsiklausime ir partijos tarybos. Mes esame demokratiška partija ir visos partijos institucijos turi pasisakyti. Šitos opcijos yra visą laiką, juo labiau – mes siūlėme priešlaikinius rinkimus. Kada mes siūlėm, tai niekas jų nepalaikė. O iš tikrųjų pasiūlymas buvo racionalus, jau ir rinkimai, ko gero, būtų įvykę rudenį. Tuomet nepritarė. Kada lieka iki rinkimų 10 mėnesių, čia šiuo atveju palaikau Prezidentą, staiga atsiranda tokie pasiūlymai. Ir mūsų frakcijai taip pat reikia apsispręsti, nes mus kaltina, kad mes neva bijom rinkimų. Mes rinkimų nebijom. Mes rinkimų nebijom, Vyriausybė yra pajėgi dirbti. Tačiau negalima taikstytis su tokia destrukcija, kuri dabar vyksta Seime.

Žurnalistas: Pone Premjere, ar vis dėl to tie pirmalaikiai rinkimai galėtų stabilizuoti bent kiek Seimo darbą? Ar Jūs nors vieną argumentą turėtumėte už tokius rinkimus?

Premjeras: Bent jau, kiek man teko dalyvauti įvairiose laidose, kuriose buvo klausiama rinkėjų, pirmadienį berods tokia laida buvo, tai aš prisimenu, kad televizijos žiūrovai, kurie skambino,  atsakė į klausimą labai paprastai. Jiems atrodo, kad nauji rinkimai nepakeistų iš esmės situacijos.  Aš manau, kad tai yra arti tiesos.

Žurnalistas:  O dėl, tarkim, to paties biudžeto. Ruduo, biudžeto metas, vėl bus sunku suvaldyti tokį mišrų Seimą. Galbūt pavasaris būtų geriau?

Premjeras: Visokių yra skaičiavimų. Aš dar kartą sakau – jokio nusistatymo neturiu. Tiek, kiek reikės šitai Vyriausybei dirbti, ji tiek dirbs. Ir mes dirbame, sprendimus priimame. Sprendimų yra labai daug, teigiamų Lietuvai. Pirmiausia, aišku, biudžetas,  su visom socialinėmis garantijomis, atlyginimų pakėlimu. Lietuva įstojo į Šengeno erdvę, Lietuvos vystymosi tempai yra vieni greičiausių Europoje ir bus. Bet, aišku, kaip jūs žinote,  tam tikra politinė sumaištis ir rinkimai daug ką sustabdo, daug dalykų paskęs rinkimų kampanijoje, galbūt kai kurių projektų vykdymas net sustos  apskritai. Aš neatmetu, kad tie, kurie iš esmės yra prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę, galbūt jiems šita sumaištis yra ir naudinga. Aš nesakau, kad tai daro pono Auštrevičiaus partija, kuri inicijavo šitą idėją, bet kiti galbūt ir nesupranta, kurie dalyvauja...

Žurnalistas: Jūs siejate šituos dalykus – nacionalinį investuotoją ir rinkimus?

Premjeras:  Neabejoju, aišku. Tai yra paskutinis argumentas norint sužlugdyti šį projektą.

Žurnalistas: Gal nereikėtų taip sieti. Žmonės prieštarauja prieš pasirinktą modelį daugiausia, o ne prieš pačios jėgainės statybą.

Premjeras: Tai vėlgi diskusija ne laiku. Kaip žinote, įstatymas priimtas birželio mėnesį. Prieš tai tris mėnesius buvo diskutuojama.  Visi šie variantai, visos opcijos, kurios dabar vėl iš naujo nagrinėjamos, buvo išnagrinėtos ir buvo pasirinktas šitas variantas. Taigi mes negalime kas pusmetį priimt įstatymą, jį keist, vėl iš naujo imtis kito modelio Tai mes tada nieko nenuspręsim. Nepamirškim, kad projektas nėra tik Lietuvos, jis yra tarptautinis. Mūsų partneriai – latviai, estai ir lenkai – įdėmiai žiūri, kaip mes formuojame nacionalinį investuotoją. Jie tokias kompanijas turi. „Latvijos energija“, „Estijos energija“ ir Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ – tai yra labai stiprios kompanijos, ir mums reikia lygiavertės labai stiprios kompanijos, valstybinio ir privataus kapitalo, mes jį konsolidavom. Aš galvoju, kad kompanija iš tikrųjų bus stipri, jis bus pajėgi pasiskolinti tuos pinigus, kurių reikės statybai. Beje, skolinantis šituos pinigus, aš neabejoju, kad visi iš tikrųjų bus suinteresuoti dalyvauti šiame labai svarbiame projekte. Nes atominė energetika turi labai didelę perspektyvą. Apie tai dabar jau kalbama ir Europoje, ir vyksta diskusija. Mes jau esame pakviesti gegužės mėnesį į Prahą.  Ir ekspertai, ir politikai diskutuos šiuo klausimu. Aš pasakyčiau taip – atominės energetikos renesansas Europoje yra akivaizdus. Visų pirma tai daryti verčia energetikos žaliavų konjunktūra.  Tuo metu, kai mes derėjomės dėl antrojo bloko uždarymo, naftos kainos (iš jų taip pat išvedamos ir dujų kainos, ir kitų. energetikos resursų) buvo penkis kartus žemesnės negu šiandien.  Ir taip bus ilgai, ekspertų vertinimu – iki 2030 – 2050 metų – atominės energetikos gaminama elektros energija visada bus pigesnė ir patrauklesnė. Ir mes turėsime galimybę ne tik būti priklausomi nuo vieno vienintelio dujų šaltinio, bet ir turėti savo nepriklausomą dalį elektros energijos ir ne tik ją gaminti, bet ir eksportuoti, ją naudoti įvairiems kitiems dalykams. Juo labiau, kad mūsų pramonė plėsis. Yra dar vienas svarbus argumentas. Aš manau, kad Lietuvai svarbu išsaugoti atominę kompetenciją

Žurnalistas: Tikslai tikrai geri, niekas dėl to nesiginčija. Ginčai vyksta dėl priemonių, būdų.

Premjeras: Matot, lietuviams yra būdinga pamesti strateginius tikslu ir koncentruotis ties smulkmenomis. Nėra tokio sprendimo, kuris patenkintų absoliučiai visus. Nėra tokio sprendimo. Tai visada, ypatingai Vyriausybei, reikia pasirinkti tokį, kuris jai atrodo optimaliausias.