Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2006 m. lapkričio 9 d.

Žurnalistas: Pradėkime nuo „Mažeikių naftos“ situacijos. Šiandien renkasi įmonės valdyba, Paulas Nelsonas Englishas, rodos, turi įmonės akcininkų palaikymą, tačiau „Jukos“ atstovai valdyboje anksčiau yra prasitarę, žadėjo trauktis, jei liks direktorius. Jei šįvakar jie tesėtų pažadą, Premjere,  pasitrauktų, ar ta nesutrukdytų tolimesniam sandoriui?

Premjeras: Nesutrukdytų. Ir aš tikiuosi, kad sveikas protas paims viršų. Pagalvokime patys, ar likus mėnesiui ar pusantro iki sandorio pabaigos, jeigu mes, tarkim,  ir pakeisime poną Englishą, kuriam dabar visos bėdos yra suverstos, ar pagerės „Mažeikių naftos“ valdymas, ar sugebės per tokį trumpą laiką koks nors naujas direktorius įsigilinti į viską, į tokios didelės įmonės veiklą.

Žurnalistas: Ar tos bėdos suverstos nepagrįstai? Ką Jūs galvojate? Ar Jūs esate susitikęs su valdybos nariais, įsigilinęs į jų argumentus dėl Englisho?

Premjeras: Aš „Mažeikių naftoje“ per pastarąjį mėnesį porą kartų lankiausi. Ir buvau susitikęs ir su ponu Englishu, ir su pavaduotojais. Užvakar ten buvo ūkio ministras, irgi ne pirmą kartą ir susitiko su daugeliu. Mūsų nuomonė yra tokia, kad šiuo metu pakeitimai nereikalingi, net jei ir  iš dalies yra teisybės tose kalbose, nepasitenkinimuose, tai greičiausiai kyla todėl, kadangi keičiasi statusas šios įmonės, keičiasi savininkas, keisis daug vadovų, įtampa, aišku, yra. Taip pat atsitiko avarija, vyksta tyrimas, noras kam nors vienam suversti bėdas. Taigi, šiuo atveju tyrimas baigsis iki gruodžio 1-os, aš tikiuosi, paskelbs savo išvadas, bet dabartinė situacija yra tokia, kad keičiasi savininkai, jie paskirs naują direktorių. Ar dabar yra prasmė keisti? 

Žurnalistas: Jūs sakote, atsakydamas man į pirmą klausimą, pagalvokite, ar likus mėnesiui, na, gal šiek tiek daugiau iki sandorio pabaigos tokios intrigos vadovybėje kilo. Koks Jūsų atsakymas, kodėl dabar? Ar už gali slypėti kažkokios išorinės jėgos, išoriniai žaidimai? Gal tikite, kad „Jukos“ vakarietiška pusė, jie galėtų naudotis, manipuliuoti, gal „Rosneft“?

Premjeras: Nelabai tikiu. Aš jau minėjau šiek tiek, kad keičiasi situacija įmonėje, didėja įtampa ir, matyt, čia yra tikrosios priežastys. Aišku, šiek tiek keista, kad ta pati valdyba, kuri prieš pora mėnesių tik tai gerus žodžius kalbėjo apie įmonės  vadovą, dabar staiga greitai pakeitė nuomonę, visiškai radikaliai, čia yra daug keistų dalykų. Aš nemėgstu sąmokslo teorijų, bet galėčiau įtarti, kad galbūt ne visiems patinka, jog įmonės vadovas ponas Englishas gan intensyviai pastaruoju metu ieškojo alternatyvaus naftos tiekimo. Tai, matyt, ne visiems patinka. Galbūt ir čia yra priežastys. Iš tikrųjų jie nesako. Kalbama visą laiką apie kokias kitokias priežastis.

Žurnalistas: Tai dėl kelionės į Venesuelą?

Premjeras: Matyt, ir tas turėjo įtakos.

Žurnalistas:  Premjere, „Mažeikių nafta“ šiandien jau, na, būkime teisingi, neturi tos vertės, kurią turėjo sutarties sudarymo metu - tiekimo krizė, gaisras įmonėje. Po EK leidimo prasidės kreditų gavimo etapas. Orlen eis į bankus ir prašys, kad kredituotų sandorį. Ar bankai negalėtų spausti peržiūrėti kainą, kritus vertei?

Premjeras:  Pirmiausia, aš nesutinku, kad krito vertė. Ji tikrai nekrito.

Žurnalistas: Pelningumas krito tikrai.

Premjeras: Tai dėl pelningumo dar pakalbėsime. Vertė pirmiausia. Avarijos tokiose įmonėse atsitinka, tam yra numatytas draudimas, jis bus išmokėtas. Beje, galiu pasakyti, kad jau gruodžio viduryje pradės veikti buvęs užkonservuotas atsarginis bokštas. Yra planas, kaip įsigyti naują. Tai gana įprastas dalykas tokioms įmonėms, nes technika visur dėl įvairių priežasčių sugenda  ir yra pataisoma. Tas yra numatyta planuose, todėl šiuo atveju įmonės vertė tikrai nekrito. Dėl tiekimo, kaip žinote, „Mažeikių nafta“ yra pajėgi gauti naftą iš jūros, ir tą jau jie įrodė šiuo metu. Pats PKN Orlen turi planų, kaip toliau plėsti, net jie apskritai galvoja, kad įmonė gali dirbti tik iš jūros...

Žurnalistas: Nesutinkate, kad vertė krito?

Premjeras: Ne, nesutinku. Sandoris yra padarytas, jo finalizavimas užtruko dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, buvo reikalingas Europos Komisijos leidimas dėl konkurencijos, kuris, kaip žinote, yra ką tik gautas. 

Žurnalistas: Bankai neturėtų kelti kainos klausimo?

Premjeras: Ne.

Žurnalistas: Premjere, Seimas po svarstymo pritarė „Alitos“ komisijos išvadoms. Ten kalbama apie 36 milijonų žalą, padarytą valstybei po šio sandorio. Ko vertos šio išvados?

Premjeras: Aš jau sakiau, Seimas turi teisę padaryti visokias išvadas, tačiau tai yra visiškai hipotetiniai paskaičiavimai, kurie remiais tik tai vienu dalyku, kad neva vienas iš pirkėjų tokią kainą tarsi siūlė, po to jis tame sandoryje nedalyvavo dėl įvairių priežasčių, tai aš nežinau, tai galima kokią kitą hipotetinę kainą iškelti, po to išminusuoti tai, kas buvo realiai sumokėta privatizuojant. Iš tikrųjų tai pradinė kaina privatizuojant buvo 48 milijonai, berods, o privatizuota buvo už 50 milijonų, tai tomis aplinkybėmis, kurios ten buvo, kai keletas dalyvių pasitraukė, kai vienas buvo daugiau ar mažiaus neaiškus iki šiol, tai mano požiūrių, žala čia tikrai nėra padaryta.

Žurnalistas: Dėl paties privatizavimo skaidrumo, Ministre Pirmininke. Ar valstybei su tokia aukšta korupcine kultūra, aukštais indeksais stambių objektų privatizavimas gali vykti skaidriai? Iš kur tuomet tie indeksai atsiranda?

Premjeras: Manau, kad geriausia, ką Seimas galėtų padaryti toje vietoje, tiriant įvairius tokius atvejus, tai būtent pasiūlyti kaip galima daugiau įstatymo pataisų, kurios dar labiau kontroliuotų tokią privatizaciją, tokius pirkimus. Netobulumų iš tikrųjų yra daug, dėl to kartais ir bylos yra pralaimimos, pavyzdžiui, kaip naudoti įvairią informaciją apie tuos dalyvius ir pan.

Žurnalistas: Bet Transparency International sako, kad antikorupcinių įstatymų bazė pas mus pakankamai tvarkinga, tik problema yra ta, kad tų įstatymų ne visada yra laikomasi.

Premjeras: Žinote, Seimas beveik kiekvienu atveju kreipiasi dėl antikorupcinės ekspertizės, tai yra daroma.  Bet kas įstatymus vykdo? Įstatymus vykdo žmonės. Ir kaip matote, iš tų pačių apklausų, kurias Transparency International skelbia, matosi, kad dar riekės laiko pakeisti tam tikra prasme ir mentalitetą, ir mūsų verslo, ir šiaip mūsų žmonių. Daugelis mūsų žmonių galvoja, kad jis geriau susimokės, kaip sakoma tautoje, ir taip išspręs greičiau savo problemas. Tai Vyriausybės reikalas šitą mazgą nukirsti.

Žurnalistas: Ką Vyriausybė padarė, kad žmonės taip negalvotų?

Premjeras: Mes tikrai įkursime vieno langelio principą, pervesime daugelį biurokratinių operacijų į elektroninį variantą, jeigu taip galima pasakyti, kitaip sakant, minimalizuosime biurokratų prieigą. Bendras duomenų centras, kurį mes kuriame, kur bus paimtos visos valstybėje esančios duomenų bazės, ir tai kaip tik iš dalies spręs šią problemą. Mes taip pat šiuo metu baigiame sudaryti Saulėlydžio komisiją, kuri kaip tik analizuos kiekvieną korupciškai rizikingą biurokratinį mazgą ir jį stengsis supaprastinti. Ir dar numatyta įvairių priemonių, bet mano nuomone, šiai dienai pagrindinė problema yra politinių partijų ir kampanijų finansavimas. Ar galite viešai įsipareigoti visuomenei, kad kitais metais korupcijos indeksas bus

Žurnalistas: Ar galite viešai įsipareigoti visuomenei, kad kitais metais Lietuvos korupcijos indeksas bus mažesnis?                                                                                           

Premjeras: Aš neabejoju, kad jis bus mažesnis jau vien tik dėl tos priežasties, kad pati Vyriausybė dirbs skaidriai.

Žurnalistas: Ar atsistatydintumėte, jei jis nepasikeis?

Premjeras: Aišku, manau, kad tai yra garbės reikalas sumažinti, šiuo atveju ten kitaip skaičiuojama, atvirkščiai daugiau balų surinkti, bet sumažinti, sakysime, korupcijos indeksą ir suvokimą. Tiesą sakant, suvokimas ir realus dalyvavimas irgi gerokai skiriasi pagal tuos duomenis. Tai tas faktas, kad mūsų visuomenėje yra labai negatyvi nuomonė  apie valdžią, kurią patys, beje, žmonės ir išsirenka, tai čia irgi, paklausk, ar valdžia korumpuota, tai visi pasakys vos nevienareikšmiškai taip. Bet paklausk, kas realiai dalyvavo, tai paaiškėjo, kad yra tik 7 proc.

Žurnalistas: Šiandien „Lietuvos rytas“ rašo, nežinau, Premjere, ar turėjote laiko paskaityti, apie tai, kad ES milijardai bus dalinami kišeninėje institucijoje, bus įsteigta prie finansų ministerijos Veiksmų programavimo ir valdymo agentūra, kurios vadovas skiriamas be konkurso 7 metams. Kokios Jūsų, Premjere, reakcijos į šitą naujieną?

Premjeras: Kol kas toks sprendimas nėra priimtas, tai yra tik idėjų lygyje, kažkoks sprendimas tikrai turi būti priimtas, nes apimtys kontroliuojančiai institucijai – finansų ministerijai iš tikrųjų yra didelės. Kokį valdymo sprendimą reikia priimti, mes svarstysime, jie siūlo tokią idėją. Man irgi atrodo, kad šitoje situacijoje ji nėra itin tinkama. Bet ją reikia, aišku, svarstyti.  

Žurnalistas: Ar tos idėjos ne per daug svarstomos ir kuriamos uždaruose kabinetuose? Toks įspūdis susidaro iš to straipsnio „Lietuvos ryte“?

Premjeras: O ką reiškia uždaruose kabinetuose? Viešai taip pat nepasvarstysi atsistojęs kokioje nors aikštėje ir nepaklausi visų nuomonių.

Žurnalistas: Na, bet darbo grupės nariai nežino šios idėjos, Seimo nariai, Europos reikalų komiteto nariai nežino, tai jau viešumo nėra labai didelio?

Premjeras: Nepriimsi tokio sprendimo, kurio niekas nežinotų. Tai čia tikrai taip nebus. Bet pradinė idėja visada gimsta kieno nors galvoje, galbūt kelių žmonių galvose, kabinetuose kaip mes sakome. Bet Jūs gi matote, visi Vyriausybės posėdžiai vieši, visi Vyriausybės projektai vieši ir, beje, Seimo projektai taip pat. Paslapčia niekas nesukurs tokios struktūros, ypatingai tokos valdymo struktūros, net neįsivaizduoju, kad būtų galima tai padaryti. Tiesą sakant, šis straipsnis liudija, kad nepavyko, jei kas ir norėjo nuslėpti.

Žurnalistas: Ministre Pirmininke, aš dar noriu grįžti prie Seimo reikalų. Jūs esate ne tik Premjeras, bet dar turite reikalų, pareigų Seime – esate Seimo narys. Kaip socdemai šiandien ringiais balsuoti dėl Juro Abromavičiaus laikinosios komisijos kūrimo?

Premjeras: Frakcija, kiek aš žinau, ryte rinksis ir svarstys. Aš nežinau visų detalių, nes šios komisijos subjektas visą laiką keitėsi, aš manau, kad frakcija nutars, kaip daryti. Šiaip aš ne kartą sakiau, kad  aš šiek tiek skeptiškai galvoju apie tų komisijų gausą. Kodėl? Kodėl Seimo nariams staiga parūpo ir dėl tiek klausimų mes kuriame komisijas? Beje, Seime yra daug nuolat veikiančių komitetų. Taigi ir dabartinis VSD komisijos atvejis, tai galų gale buvo perduota komitetui. Aš nežinau, kodėl būtina kiekvienu atveju... Yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, galbūt jam reikia pavesti. Būtent šitie komitetai yra  atsakingi už parlamentinę kontrolę, tai tas komisijų kūrimas sąlygojamas, man atrodo, kai kurių Seimo narių norų pasireikšti. Nes Komisija visada turi šiek tiek daugiau dėmesio žurnalistų, kai kam labai parūpo ankstesnių komisijų laurai, man taip atrodo, ir dėl to taip puolama tas komisijas kurti.

Žurnalistas: Kiekviena stambesnė partija turi save kompromituojančią komisiją: soclibai – VSD, „Alita“ – socialdemokratus šiek tiek kompromituoja, konservatorius – Abromavičiaus...

Premjeras: Grįžtant prie „Alitos“, taigi yra antikorupcinė komisija... Tai kodėl yra pastovios komisijos arba komitetai? Jie visada turi didesnę kompetenciją, jie yra įsigilinę į klausimus, kodėl mes jiems nepavedame, kodėl kuriame šalia komisijas. Komisijų kūrimas yra ekstra atvejis.

Žurnalistas: Žinote, kur atsakymas – artėja rinkimai.

Premjeras: Taip, rinkimai taip pat, aš su Jumis sutinku, bet, kita vertus, aš manau, kad reikia Seimo darbą sutvarkyti pagal statutą ir mažiau dramatizuoti atskirus atvejus. Juos galima ištirti, tam yra galimybės, Seimas turi parlamentinės kontrolės teisę. Vėl grįžkime prie VSD. Tai kur buvo anksčiau Nacionalinio saugumo komitetas, kuris periodiškai pastoviai išklausydavo VSD ataskaitas, nieko ligi tol nepastebėjo? Kur Operatyvinės veiklos komisija, kuri ligi tol irgi nieko nepastebėjo?

Žurnalistas: Koks Jūsų atsakymas, kodėl dabar tos aistros?

Premjeras: Atsakymas.., aš gi sakau dar kartą, komisijose žmonės, Seimo nariai šiuo atveju, labai nori susireikšminti ir pademonstruoti savo žinias, perskaitę kokį popierėlį su kokia nors pavarde iškart lekia pas žurnalistus, neįsigilinę į reikalo esmę, nematydami dažnai visumos.

Žurnalistas: Tai kodėl tada VSD užkliuvo, o ne kokia STT ar kita žinyba?

Premjeras: Kokios bus VSD komisijos išvados, aš nežinau, bet kas galėjo užkliūti, čia atsitiktinumo reikalas.. Kokios bebūtų komiteto išvados, tai vieną savikritišką  išvadą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sau turėtų įsirašyti, kad prastai vykdė parlamentinę VSD kontrolę.