Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2006 m. lapkričio 30 d.

Žurnalistas: Pirmiausia, kas čia tuos stulpus buvo užminavę netoli mūsų sienos su Latvija? Kokia naujausia informacija, Premjere, disponuojate? Ar čia laidų vagys siautėja? Ar kokie kiti tikslai buvo?

Premjeras: Labai abejoju, kad čia laidų vagys siautėja, nelabai yra prasmės tą daryti. Kol kas labai sunku ką nors pasakyti. Versijų yra visokių, tyrimas vyksta. Labai gerai, kad iškart po pirmojo atvejo mūsų bendros policijos, VSD ir kitų tarnybų pajėgos patikrino ir aptiko dar mėginimų. Bet kas darė...

Žurnalistas: Ar užčiuoptas siūlo galas?   

Premjeras: Yra kai kas sulaikytas. Įtariamųjų yra. Kol kas vyksta tyrimas, sunku ką komentuoti ir versijų, aišku, gali būti įvairių.

Žurnalistas: Bet problema, kuri kyla, mes čia dažnai ir laidose diskutuojame ir su jumis apie energetinį saugumą, alternatyvas, o fizine prasme, kiek Lietuvos energetiniai objektai, infrastruktūra šiandien yra saugi?

Premjeras: Vis tiktai reikia pasakyti, kad yra saugi, yra saugoma, yra įvairios priemonės taikomos. Ji yra tiek saugi, kiek mes laiko neturime ypatingų, išskyrus galbūt „Mažeikių naftą“, jeigu čia priskaityti prie tokių energetinių objektų, ypatingų įvykių neturime. Tai galima pasakyti, kad kitas klausimas, jog atskirais atvejais taikoma ir papildomos priemonės ir tas daroma ir šiais metais.

Žurnalistas: Bet elektros stulpai yra tokia pažeidžiamiausia grandinė? Prie kiekvieno stulpo po policininką nepastatysi.

Premjeras: visi energetikos objektai yra labai pavojingi. O ką „Mažeikių naftos“ bokštas nepavojingas? Jis taip pavojingas.

Žurnalistas:   Bet „Mažeikių naftos“ bokštą apsaugoti lengviau.

Premjeras:  Iš tikrųjų tai yra dideli atstumai, net ir šiuo atveju sprogmenys buvo padėti vienas nuo kito 7 km atstumu, taip kad iš tikrųjų tai nėra lengva tai padaryti. Bet yra ir techninės priemonės, yra apžiūrėjimai ir iš viršaus, ir visais kitais būdais.

Žurnalistas: Premjere, vakar paskelbta, kad „PKN Orlen“ pasirašė „Mažeikių naftos“ pirkimo kreditavimo sutartį su 8 bankais, sako sukaupusi pakankamai pinigų sandoriui užbaigti. Lengviau atsikvėpėte tai sužinojęs?

Premjeras: Aišku, kad taip. Galima pasakyti, kad tam tikra įtampa buvo, kaip žinote, buvo daug spekuliacijų šiuo klausimu, tačiau reikia pasakyti, kad mūsų Vyriausybė, manau, kad ir Lenkijos Vyriausybė, mes nė minutės neabejojome, kad sandoris įvyks. Taip pat aš noriu pasakyti, kad nepaisant jau minėtų įvykių, galvoju, kad ir „PKN Orlen“ vadovybė gana nuosekliai laikėsi savo įsipareigojimų ir mes tikimės, kad gruodžio 15 dieną sandoris bus užbaigtas, bus jau naujas etapas „Mažeikių naftai“.

Žurnalistas: Ar tai reiškia, Premjere, kad gruodžio 15 d. Lietuvos kišenėje, Lietuvos sąskaitoje bus pinigai?

Premjeras: Taip.

Žurnalistas: Kas toliau? Kaip jie keliaus į visuomenės kišenes?

Premjeras: Toliau, kaip žinote, yra įstatymai, didelė dalis jų turės būti panaudota kompensacijoms – turto, žemių ir kitiems tikslams. Vyriausybė svarstys, kaip juos panaudoti. Didele dalimi mes tai turėsime naudoti pagal įstatymą, bet iš kitos pusės, kaip žinote, mes turime ir tam tikros griežtos fiskalinės ekonominės disciplinos laikytis, nes tai gana didelis pinigų kiekis gali būti išmestas į rinką, jeigu taip pasakius ekonominiais terminais.

Žurnalistas: Ir sukelti infliaciją?

Premjeras: Reikės galvoti, kad planas būtų toks, jog infliacija nebūtų sukelta, aišku. Iš dalies pakils net ne dėl šitų priežasčių. Kaip žinote, pirmiausia dėl dujų, naftos  kainų pakilimo per pastaruosius metus, net per pastarąjį laiką, galima taip pasakyti.

Žurnalistas: Tai Jūs, Lietuvos Premjeras, nė truputį neabejojate, jog sandoris su lenkais pasibaigs sėkmingai?

Premjeras: Aš tuo niekada neabejojau, tvirtai laikiausi šitos pozicijos. Aš manau, kad šiandien mažai turbūt kas abejoja, aišku, yra tų, kurie apskritai tam sandoriui nepritarė niekada ir galvoja, kad gali būti koks nors kitas variantas, dėl to ir buvo tiek daug spekuliacijų žiniasklaidoje.

Žurnalistas: Ministre Pirmininke, gal turite kokių naujienų dėl naujų reaktorių statybos Ignalinoje? Kiek čia stumiasi į priekį procesas?

Premjeras: Procesas stumiasi, ruošiami yra planai, įvairūs variantai yra svarstomi ir kaip žinote, kitą savaitę Baltijos ministrų taryboje, kadangi iniciatorius yra Lietuva, Latvija, Estija, premjerai visų trijų valstybių šį klausimą aptars. Ir tai bus jau rimtas postūmis. Tarsimės dėl to, koks turi būti, kokio galingumo turi būti, kiek reaktorių turi būti, kokios turi būti dalys, kokie gali būti kiti partneriai...

Žurnalistas: Bet tų partnerių čia daug suka ratus, ne vien latviai ir estai, vokiečiai, prancūzai, švedai, net ispanai. Kaip čia rasti kompromisą?  

Premjeras: Tas tiktai parodo, kad projektas yra pelningas, visų pirma. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas, kad jis yra svarbus. O trečias dalykas, kaip jau reikės paskirstyti, tai čia manau, kad trys šalys, kurios iniciavo projektą, Lietuva, Latvija, Estija, turi tartis.

Žurnalistas: Bet žaidėjų gausa destabilizuoja situaciją?

Premjeras: Manau, kad galima rasti sprendimą, kur tie kiti žaidėja, kurie prisijungs, priklausomai nuo jų indėlio, nuo jų reikšmės. Pavyzdžiui, įsivaizduoju, kad lenkai yra labai svarbūs, švedai svarbūs partneriai, tuo labiau ruošiasi investuoti ir į elektros kabelį, į kitus projektus. Taip kad reikės spręsti pagal  kitų partnerių svarbą, indėlį ir jų planus.

Žurnalistas: Kokius kriterijus kelsite potencialiems investuotojams į atominės projektą?

Premjeras: Šiandien, aš manau, dar anksti kalbėti apie kriterijus, mes aišku, savo mąstymą turime...

Žurnalistas: Kažkoks bendras, svarbiausias yra?  

Premjeras: Kai kurie kriterijai, kaip žinote, yra numatyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Aišku yra euroatlantinis kriterijus, jis išlieka, mes čia pakeisti negalime, kiti kriterijai yra Lietuvos energetinės strategijos projekte, kuris vakar kaip tik patvirtintas Vyriausybėje.

Žurnalistas: Paminėjote apie vakar patvirtintą, aprobuotą Nacionalinę energetikos strategiją, ji jau keliauja į Seimą. Toje strategijoje prirašyta daug ir konkrečių projektų, ir bendrų tikslų dėl valstybės energetinės ateities, dėl saugumo. Svarbiausia, Premjere, ar bus tinkamas finansavimas šiai strategijai?

Premjeras: Neabejotinai. Aš manau, kad tada nereikia priimti strategijų, ne vien tik popieriuje. Aš manau, kad ši strategija didele dalimi nulems mūsų energetikos ateitį. Dėl to neabejoju. Juo labiau, kad  ši strategija paruošta remiantis plačiu politiniu susitarimu. Joje dalyvavo įvairios, kiek maksimaliai įmanoma šiandien, politinės jėgos, ir valdančioji mažuma, ir konservatoriai, ir specialistai įvairių sričių, todėl..

Žurnalistas: Tai jau darbo grupėje jie dalyvavo, tai gal Seime bus mažiau ginčų ir diskusijų?

Premjeras: Mūsų Vyriausybė apskritai siekia priimti sprendimus kaip galima dažniau būtent konsensuso, sutarimo pagrindu. Aš sakiau, kad mažumos Vyriausybė lems Lietuvoje konsensuso demokratijos atėjimą,  pirmiausia, aišku, Parlamente, Vyriausybėje. Ateityje, aš tikiuosi, kad ir visuomenėje daugiau įsigalės konsensuso negu jo yra dabar. Jo reikia, beje, ir versle reikia daugiau konsensuso.

Žurnalistas: O ką duos energetinė strategija Lietuvai?   

Premjeras: Kaip aš jau sakiau, energetinė strategija visų pirma nulems šalies energetinę ateitį, diversifikuos, kas mums yra ypatingai svarbu, na ir nė kiek nemažiau svarbu..

Žurnalistas:  Ką diversifikuos, Premjere? Patikslinkite, ar šaltinių įvairovę, geografinę įvairovę.

Premjeras: Taip, šaltinių įvairovę, ir aišku, tiekimo yra numatyta taip pat lygiai. Bet svarbiausias dalykas, kas yra numatyta strategijoje, tai, kad mes pasiverčiame iš tos vadinamos energetinės izoliacijos ir prisijungsime prie ES, kas yra, mano požiūriu, šiuo metu tikrai svarbiausia.

Žurnalistas: Aš norėčiau dar trumpai paklausti dėl „Gazpromo“, rusiško ekspansinės politikos Europoje. ES kyla daug įvairių kalbų, diskusijų. Lietuva irgi savo energetinėje strategijoje nenori, kad tiekėjai kontroliuotų ir tiekimą, ir infrastruktūrą. Tiesa, Premjere? Ar taip bus parašyta?

Premjeras: Taip, aišku, tas yra. Kol kas Lietuvos situacija su dujomis yra kol kas ypatinga šitame regione, kadangi mes turime bendrą įmonę Lietuvos – Vokietijos ir Rusijos, šiuo atveju „Gazpromas“ yra dalininkai. Ir tai yra šiek tiek geresnė situacija negu su kitomis valstybėmis, kurios tik tiekimą turi, daugiau nieko.  

Žurnalistas: Bet tai yra pavojinga situacija, kai valstybinis kapitalas, čia juk ne privatus kapitalas valdo Lietuvos įmonę?

Premjeras: Žinote, jeigu tas valstybinis kapitalas arba ta įmonė būtent naudojama tokiai ekspansijai, tai yra pavojinga, bet jeigu nenaudojama, tai kodėl. „PKN Orlen“ taip pat valstybinė kompanija tam tikra prasme, didele dalimi.

Žurnalistas: Tik keletą procentų...

Premjeras: Ne keletą procentų, o iš esmės ji valdoma valstybės. Tai valstybė turi didžiausia dalį. Valstybinė kompanija pats  savaime nėra blogis,  klausimas, kam ji naudoja, kokia ji yra, ar ji pakankamai skaidri, ar valdoma demokratiškai.

Žurnalistas: O ką Jūs galvojate apie „Gazpromo“ vadovybės pareiškimus apie politinę įtaką, apie politinį Rusijos įrankį – dujas?

Premjeras: Aš manau, kad tai yra visiškai neteisingi pareiškimai, ir jie dabar jau padarė daug žalos Rusijoje, ir ypatingai Rusijos santykiams su ES. Juk jeigu tokių pareiškimų nebūtų, viena iš priežasčių, aišku, tai dabar svarstant naująjį Rusijos ir ES susitarimą nebūtų taip aštriai, ko gero, keliamas energetinio saugumo klausimas. Ne tik pareiškimai, aišku, ir veiksmai ypatingai su Ukraina būtent iškėlė ir paaštrino šį klausimą.

Žurnalistas: Premjere, dar dėl situacijos Lietuvos – Latvijos pasienyje. Jūs tikriausiai nuolat gaunate informaciją. Kaip ji keičiasi?

Premjeras: Atrodo, kad bus vykdomi Latvijos premjero įsipareigojimai ir pasibaigus NATO susitikimui Rygoje eilės mažėjo, kai kur jų beveik visiškai nėra, kai kuriuose iš mūsų tų keturių punktų. Mes tikimės, kad vis tiktai Latvija laikysis ne tik įsipareigojimų mūsų Prezidentui Valdui Adamkui, kurie buvo duoti vakar Latvijos premjero, bet apskritai tų įsipareigojimų, kurie yra mums įstojus kartu į ES. Tai yra svarbiausia.

Žurnalistas: Tai Jūs optimistas, kad viskas turėtų greitai pasibaigti?

Premjeras: Aš manau, kad nėra jokių argumentų ir net tie argumentai, kurie buvo iškelti, jie nepasiteisino, ypatingai dėl neva blogų klimato sąlygų. Vienintelis argumentas realus buvo iš tikrųjų NATO susitikimas ir saugumo priemonės, kurios buvo taikomos šiuo atveju. O visa kita... Mes esame Sąjungos nariai, o vienas iš Sąjungos principų, apskritai dėl ko Sąjunga atsirado, tai laisvas žmonių, prekių judėjimas. Tai vieno iš pagrindinių principų, dėl kurio valstybės susijungė, turi laikytis. Kitas dalykas, kad iš tiesų Latvijos Rusijos pasienyje infrastruktūra yra prasta, aš nežinau, kodėl latviai iki šiol neinvestavo, galbūt čia reikia ir bendrų pastangų, nes tai yra bendras mūsų interesas. Bet aišku, tokia situacija neturi kartotis, tai nedaro garbės, kaip jau čia galima išsireikšti.

Žurnalistas: O kaip, Premjere, Jums ta interpretacija, kad latviai nori mus iš rinkos išstumti? Jaučia grėsmę mūsų, lenkų vežėjų.

Premjeras: Galbūt kas nors ir turi tokių minčių, bet aš netikėčiau, kad tokių minčių turi ir Latvijos Vyriausybė.

Žurnalistas: Ką parodė bendrai šitas konfliktas? Kokias jis turės pasekmes Latvijos įvaizdžiui tiek Europoje, tiek čia?

Premjeras: Jis neturės tikrai teigiamų pasekmių. Ir akivaizdu, kad įtampos tam tikros yra. Aišku, yra ir objektyvūs veiksniai, tai pirmiausia, didelis srautas. Visų šitų šalių – trijų Baltijos plius Lenkija – ekonomika auga labai sparčiai. Vienas iš pirmųjų spartaus ekonomikos augimo rodiklių tai didžiulis transporto ir krovinių judėjimas, ji ir yra. Aišku, šalys turi prisitaikyti, turi įvertinti, turi iš anksto priimti sprendimus, nes ar kas nors nežinojo, kad ekonomika toje pačioje Latvijoje šiais metais apie 10 proc. šiais metais išaugs. Tai reiškia, kad ir visi kiti dalykai atitinkamai. Didėja bendradarbiavimas tarp ES ir Rusijos. Ir mes visada turėsime būti pasiruošę priimti didelius srautus. Net ir Lietuvoje, kur keliai yra patys geriausi, matyt, šitame regione...

Žurnalistas: Tai latvių sprendimai su infrastruktūros gerinimu vėluoja?

Premjeras: Matyt, taip. Aš manyčiau, kad dabar ne ta situacija, kuomet stinga investicijų ar kas nors panašaus. Juo labiau, kad čia ir ES struktūriniai fondai gali būti panaudojami. Taip kad manau, jog šita problema turėtų būti išspręsta.

Žurnalistas: Jūs jau trumpai kalbėjote apie konsensusą. Aš pabaigai dar noriu paklausti, vakar buvo atnaujintos derybos su Jūsų politiniais partneriais Tėvynės Sąjunga dėl paramos mažumos Vyriausybei. Kaip sekasi šios derybos? Kokios yra galbūt sąlygos?

Premjeras: Na, vakar buvo daug sprendimų priimta. Pritarta ir šalie biudžetui, ir ES struktūrinių fondų finansavimo strategijai, kaip minėjau, ir energetikos strategijai. Pirmą raundą derybų mes turėjome tokį, kuriame sutarėme, koks turėtų būti turinys ir kas bus naujo šitame susitarime. Aišku, turi būti įvykdyti dar neįvykdyti punktai. Pavyzdžiui, nepataisytas Seimo statutas, kuriame turėtų būti įteisinta opozicijos vadovaujami komitetai jau statute, nes šiaip ne tik dėl  mūsų susitarimo, ir kai kurie kiti. Taip pat mes galvojame, kad naujame susitarime būtų, apie turinį kalbėjome, kas turi būti, aukštojo mokslo reforma, mes galvojome, kad turi būti antiemingracinė programa, kurią mes jau ruošėme, taip pat turi būti realizuotas jau priimtas partijų susitarimas dėl kovos su korupcija, kai kurie kiti dalykai. 

Žurnalistas: Gal kokių naujų postelių užsiprašė partneriai? Ne?  

Premjeras: Ne, tikrai ne, aš manau, kad šiuo metu situacija yra... iš esmės, kiek aš žinau, Seime yra vienintelė pozicija, kuri dar neužimta, tai Etikos komisijos pirmininko.

Žurnalistas: Ačiū, Premjere.