Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2006 m. lapkričio 23 d.

Žurnalistas: Skelbiama, kad šiais metais iš valstybės tarnybos jau pasitraukė apie 600 tarnautojų, daug daugiau nei pernai per tokį pat laikotarpį. Pone Ministre Pirmininke, kodėl mažėja valstybės tarnybos patrauklumas? Kaip Jūs vertinate šią situaciją kaip vyriausias valstybės tarnautojas?

Premjeras: Pirmiausia tai yra todėl, kadangi egzistuoja aštri konkurencija su privačia darbo rinka. Privatus sektorius stipriai konkuruoja ir aišku, kadangi valstybės tarnyboje dirba daug kvalifikuotų žmonių, tai juos stengiamasi patraukti didesniais atlyginimais. Tai yra viena priežastis. Kita priežastis, aš pasakyčiau, yra ta, kad gana aštri kritika žiniasklaidoje – valdininkai tapo jau vos ne keiksmažodžiu. Žodžiu, daug priežasčių, bet aš manau, kad pagrindinė vis tik tai yra tai, kad mes dar nesukūrėme tokios, sakyčiau, tinkamos kultūros, požiūrio į valdininką, nes ne visi valdininkai yra korumpuoti, ne visi yra biurokratai, yra ir daug pažangių, modernių, vakaruose užbaigusių mokslus. Prestižo klausimas taip pat yra labai svarbus. Tai yra konkurencija, darbo apmokėjimas, prestižas.

Žurnalistas: Jūs paminėjote, Premjere, tą visuomeninę nuostatą. Žmonės galvoja, na, ir politikai, ir valdininkai labai gerai uždirba, televizija rodo, kaip jų namai dygsta. Ar nebijote Jūs visuomenei pasakyti, kad reikia valdininkams kelti atlyginimus, juk tai skamba labai nepopuliariai, rinkimai artėja, prarasite kylančius reitingus?

Premjeras: Iš tikrųjų aš jau ir vakar sakiau, kad ir socialinių garantijų klausimas yra labai svarbus šitoje srityje. Aišku, mes turime eiti kokybės keliu, o ne kiekybės. Reikalingi aukštesni atlyginimai valdininkams todėl, kad mes turėtume labiau kvalifikuotus valdininkus, labiau  atsakingus ir apskritai geresnių administracinių gebėjimų valstybės aparato tarnautojus. Visos šalys tuo keliu nuėjo. Taip kad šiuo atveju atlyginimų klausimas yra itin svarbus.

Žurnalistas: Bet dauguma valdiškas institucijas palieka eiliniai tarnautojai, vadovybė, viršininkai uždirba nemažai. Gal reikėtų peržiūrėti tas žirkles atlyginimų skirtumus tarp aukštas pareigas einančių žmonių ir žemesnes pareigas?

Premjeras: Tai yra taip pat tam tikra problema. Visiškos lygiavos niekada nebus, nes yra vadovai, jie turi didesnę atsakomybę, bet žirklės kai kuriose, ne visose, tarnybose yra iš tikrųjų per didelės. Todėl mes ir priėmėme sprendimą, mėginame ieškoti išeičių bent jau. Mes panaikinome mažiausiai apmokamas grandis, apskritai joms šiek tiek kilstelėjome.

Žurnalistas: Aš dar noriu grįžti prie to visuomenės suvokimo apie gerą valdininkų gyvenimą. Pažiūrėjus į kai kurių valdininkų deklaracijas ir televizija kartais parodo, kad susidaro įspūdis, jog jie gyvena ne pagal kišenę, auga jų namai. Jeigu tokie įtariamai Lietuvos žmonėms, visuomenei kyla, Ministre Pirmininke, ar nereikėtų įvesti išlaidų deklaravimą? Ar čia ne nauja idėja? 

Premjeras: Apskritai mes su deklaravimu nuėjome ne tuo keliu. Reikėjo iš karto pradėti nuo visuotinio deklaravimo pajamų ir išlaidų, o mes pradėjome nuo dalinio. Aš prisimenu labai gerai, dėl ko prieš 10 metų buvo diskusija. Ir pati pradžia buvo ne visiškai teisinga, todėl dabar mes bėgame iš esmės paskui faktus. Kita vertus, net ir be deklaravimo, aš manau, kad kai kuriuos faktus mokesčių inspekcija ir kitos atitinkamos tarnybos galėtų tikrinti, nes taip daroma daugelyje šalių ir matoma akivaizdžiai visuomenės, jog yra gyvenimas ne pagal pajamas, ypatingai valdininkų, biurokratų, politikų, tai tokie patikrinimai daromi ir be ypatingų papildomų deklaravimų.

Žurnalistas: Tai turėtų ir politinės valios atsirasti įvesti išlaidų deklaravimą, tiesa? Jūs tam pritariate?   

Premjeras:  Aišku, nes vien tiktai pajamų deklaravimas kai ką tik parodo, ne viską toli gražu.

Žurnalistas: Šią savaitę buvo daug kalbama, diskutuojama viešoje erdvėje apie vadinamąsias SODROS lubas. Seimas rengiasi priimti sprendimus, tai susiję su užsienio investicijų atėjimu. Pone Premjere, kokio dydžio turėtų, Jūsų nuomone, būti tos SODROS lubos, nuo kiek jos turėtų būti skaičiuojamos? Dėl to kol kas nėra sutarimo.

Premjeras: Taip, nėra sutarimo, yra visokių pasiūlymų ir reikia pagalvoti dėl keleto dalykų, bent jau padaryti pirmą žingsnį. Galbūt tada tos lubos gali būti ir aukštesnės. Pamatysime, koks bus poveikis,  ar iš tikrųjų toks poveikis bus. O kitas kriterijus yra tai, kad mes šiuo požiūriu taptume konkurencingi, pavyzdžiui su Latvija. Jeigu mes žvelgiame į investicijų pritraukimą, tokiu atveju tai galėtų būti maždaug 9 vidutinių atlyginimų dydis, maždaug tokios šiuo metu lubos yra Latvijoje.

Žurnalistas: Ant ko apskritai reikėtų statyti tą mūsų investicinę politiką? Kokius svarbiausius akcentus Jūs įsivaizduojate, kad tai duotų rezultatų? Pigi darbo jėga jau pasenę argumentas.

Premjeras: Na, jau pasenęs ir nelabai kas orientuojasi. Neseniai man teko susitikti su investuotojais iš Danijos ir mokesčių lygis maždaug regione yra panašus, jie rinkosi tarp Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos, pasirinko Lietuvą...

Žurnalistas: Kodėl?

Premjeras: Tai aš jiems tą patį klausimą ir uždaviau.  Jie pasakė, kad čia dėl jų investicijų srities, šitoje srityje lietuviai labiau patyrę, kad jiems jau tekę dirbti čia Lietuvoje, jie vertina lietuvius už darbštumą, kad jiems tinka Klaipėdos uostas, kad jiems tinka geri santykiai su vietos valdžia ir visi kiti kriterijai, kurių į įstatymą neįrašysi, bet mes, ko gero, šiek tiek mažai taikome paskatų įvairių papildomų, nes sakau, mokesčių lygis nėra pagrindinis dalykas. Jeigu mes žiūrėtume į mokesčių lygį, tai Skandinavijos šalys būtų absoliučiai nepatrauklios, yra tų kitų dalykų.

Žurnalistas: Jūs paminėjote Klaipėdos uosto lygį, bet mūsų transportas, uosto infrastruktūros nėra taip gerai išvystyta.

Premjeras: Ji nėra smarkiai modernizuota, bet pakankamai, o Klaipėdos uostas yra konkurencingas. Tai grįžtant prie šito, dar viena iš problemų yra žemės klausimai.  Žemės klausimai pas mus nesutvarkyti, šiuo metu tokie įstatymai yra svarstomi Vyriausybėje ir Seime, tas klausimas ypatingai jaudina, nes jei mes šiandien valstybės rankose turėtume tam tikrą dalį žemės, kuri galėtų suteikti investuotojams nuomos teisę ar kokiais kitais pagrindais, tai mes galėtume žymiai greičiau pritraukti investicijų.

Žurnalistas:  Kaip Jūs įsivaizduojate sektorius? Kokias investicijas Lietuva galėtų sėkmingai pritraukti? Kokių sektorių? Jau turbūt mažai kalbama apie plyno lauko tas vadinamas investicijas. Yra kažkokios sektorinės.

Premjeras: Kodėl? Plyno lauko taip pat. Kadangi jau pradeda stigti darbo jėgos, tai aišku, čia yra tam tikra problema, bet aš manau, kad visų pirma, reikia orientuotis į naujausias technologijas, reikalaujančias, aišku, ir kvalifikuotos darbo jėgos, ir galbūt mažesnį skaičių, mes negalima, matyt, orientuotis į tokias įmones, kur reikia daug darbo rankų, tai neabejotinai, kad vidutinės ir aukštos technologijos yra pagrindinė mūsų orientacijos kryptis.

Žurnalistas: Aš dar norėčiau paklausti, Premjere, grįžtant prie SODROS lubų problemos. Profsąjungos tam prieštarauja, sakydamos, kad tai padidins socialinę nelygybę. Jie sako, kad tai pakankamai socialdemokratiška kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau mokėk. Ką Jūs atsakytumėte?

Premjeras: Na, mes šį klausimą svarstysime Strateginiame komitete, kaip žinote. Po to mes prašysime, kad ir trišalė taryba jį pasvarstytų, kad profsąjungos pasakytų savo nuomonę, bet tiesiogiai socialiniu požiūriu iš tikrųjų tai čia yra tam tikra problema, bet manau, kad ir profsąjungos yra suinteresuotos didesnėmis investicijomis, nes jos skatina ekonomikos augimą, o ekonomikos augimas tuoj pat naudingas socialiai remtiniems žmonėms.  Taip kad negalima taip tiesiogiai, tiesmukiškai žiūrėti į problemą. Investicijų padidėjimas, pačios investicijos skatina darbo užmokesčio padidėjimą visų darbuotojų, todėl lubos yra vienas iš įrankių pritraukti aukštesnių vadovų, kurie dažnai nuvažiuoja ne į Vilnių, o į Rygą, ten stato ofisus ir viešbučius, ir taip toliau. Tai mes tuo nesuinteresuoti. Todėl kaip pažiūrėsi į klausimą, jei pažiūrėsi tiesmukiškai, galbūt iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodys, bet jeigu pažiūrėsi plačiau, tai matysi naudą ir socialiniam teisingumui.

Žurnalistas: tai ne tik darbdaviams, bet ir darbininkams mažiau uždirbantiems tai naudinga. Ar nenukentė, Premjere, SODRA, jos biudžetas?

Premjeras: Tai priklausys nuo lubų aukščio, taip galim išsireikšti, atitinkamas, aišku, bus trūkumas, surinkimo, bet jisai bus užpildytas per didesnį darbo vietų skaičių. Jeigu paskatiname įsteigti daugiau darbo vietų skaičių, tai reiškia ir surinkimas Sodros padidėja. Žodžiui, vien tiesiogiai su tokiais skaičiavimais negalima matyti viso paveikslo.

Žurnalistas: O kaip Jūs įsivaizduojate, aš jau klausiau, tą lubų aukštį? Koks jis turėtų būti?

Premjeras: Mes svarstome. Kaip žinote, šiuo metu Strateginiame komitete jau praeitą savaitę prasidėjo, tai dėl to aukščio yra diskutuojama nuo 6 vidutinių atlyginimų iki 10 maždaug.

Žurnalistas: Premjere, šiandien Seimas turės apsispręsti dėl 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų pinigų skirstymo principų. Ką Jūs galvojate apie tai? Kokiais principais turėtų būti dalijami Europos pinigai? Kokie tie sėkmingo įsisavinimo rodikliai turėtų būti?

Premjeras: Kaip žinote, mes labiausiai akcentuojame mokslo technologijų vystimąsi, tam yra skirtas dešimtadalis, švietimą, smulkų, vidutinį verslą, regionų plėtrą, tai ypatingai svarbus dalykas. Aš sakyčiau, kad šiandien paskirstymas, mano požiūriu, jau daug kartų svarstytas ir Seime, ir Vyriausybėje, ir Vyriausybė dar kartą grąžino, proporcijos, kurios yra, jos yra iš esmės teisingos. Pagrindinis klausimas šiandien yra tas, kad ypatingai regionai sugebėtų tą paramą įsisavinti, efektyviai, teisingai. Aišku, skirstymas, programos, konkursai, atranka, turi būti maksimaliai skaidrūs. Aš sutinku su tuo, kad čia turėtų būti ir visuomenė priežiūra, nevyriausybinių organizacijų priežiūra. Tai mes esame atviri, beje, ir dabar labai daug medžiagos yra paskelbta Vyriausybės įvairiose svetainėse, galima susipažinti. Aš nevisiškai sutinku su tais, kurie čia sako, kad neva tai kažkas yra užslaptinta. Taip nėra užslaptinta. Aš manau, kad reikėtų skelbti ir visų atrankoje dalyvaujančių, konkuruojančių kompanijų ir pavadinimus, ir kas laimėjo, yra daug galimybių, kaip dar pagerinti viešumą ir visuomenės pasitikėjimą.

Žurnalistas: Viena pusės – valdžios pusė, sako, kad viskas tvarkoje, viskas skaidru, kita pusė – antikorupcinių organizacijų žmonės sako, kad trūksta skaidrumo. Taip kaip visuomenei susigaudyti, kokie tie skaidrumo kriterijai turėtų būti?

Premjeras: Tiesiog viešai, eteryje dabar sakau, kad kviečiame visas antikorupcines, su korupcija kovojančias nevyriausybines organizacijas dalyvauti šitame procese. Aš ir anksčiau esu juos pakvietęs. Man tai keista, kad jie nenori dalyvauti, nenori skirti savo atstovų į įvairias komisijas ir tiesiogiai dalyvauti, konkrečiai darbe. Galbūt kai kurie mūsų nevyriausybinių organizacijų atstovai iš tikrųjų išsigando Vyriausybės atvirumo ir nepasiruošę jam yra. Tai aš juos kviečiu dalyvauti. 

Žurnalistas: Na, dar yra kritikos iš verslininkų, iš verslo subjektų pusės, kad vieši projektai turės pirmenybę prieš privačius. Koks Jūsų atsakymas, Premjere?

Premjeras: Aš nežinau, kodėl tokia nuomonė yra. Ką reiškia vieši projektai prieš privačius turės pirmenybę?

Žurnalistas: Viešų institucijų projektai, taip skelbiama Seimo Europos reikalų komiteto nutarime, turėtų turėti pirmenybę prieš privačius.

Premjeras: Čia vienas iš kriterijų, jų bus daugiau. Galima aišku, ir taip kalbėti, bet aš manau, kad tikroji situacija  paaiškės ir priklausys nuo pačių verslo atstovų, asociacijų aktyvumo. Jeigu jie bus aktyvūs, teiks gerus projektus, tai niekas jiems netrukdys veikti.

Žurnalistas: Aš dar pabaigai noriu paklausti dėl analizės 2004-2006 metų                 įsisavinimo. Ką parodė? Kokios svarbiausios pamokos? Kokios klaidos galbūt?

Premjeras: Mes dar iki šiol analizuojame. Kaip žinote, periodiškai Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai aptaria, manau, kad mes metų pabaigoje jau turėsime visas išvadas, dabar dar sunku pasakyti... Aišku, viena iš pamokų, kuri yra labai akivaizdi ir žurnalistams, ir visuomenei, kad visą tvarką reikia supaprastinti, to viešumo taip pat stinga, per mažai skelbiame, bet pagrindinis dalykas yra tai, kad mes turime supaprastinti tvarką ir tuo pačiu, aišku, neprarasti kontrolės.  Vyriausybei teks priimti sprendimus, kaip tai padaryti, dabar įvairūs projektai yra svarstomi.

Žurnalistas: Ačiū Jums, Premjere, už pokalbį.