Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2006 m. lapkričio 16 d.

Žurnalistas: LNK žinios paskelbė vakar apie tai, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) verbuoja žurnalistus ir prašo jų kompromituoti Lietuvos politikus, Seimo narius. Kaip tai, Premjere, derinasi su teisine demokratine valstybe? Poną Matulevičių, Seimo komiteto pirmininką, tai šokiruoja. O Jus?

Premjeras: Aš tikiuosi, kad VSD paaiškins, ar tai yra tiesa. Pirmiausia, reikia sužinoti, ar tai yra tiesa, o po to komentuoti. Nes kai pradedi komentuoti kažkokius neva tikrintus faktus, tai po to labai daug apsivelia istorijų.

Žurnalistas: VSD atrodo atmeta tokius kaltinimus.

Premjeras: Tie, kas paleido tokią žinią, turės įrodyti.

Žurnalistas: Nebijote, kad kitą dieną saugumas bandys verbuoti žurnalistus ir sukompromituoti Jus, šalies Premjerą, tarkime?

Premjeras: Aš jau sakiau, kad jei bijau ko nors šitame poste, tai geriau rinktis paprastesnį darbą.

Žurnalistas: Nesigailite, kad praėjusią savaitę pasižadėjote atsistatydinti, jei korupcija nesumažės per metus?

Premjeras: Ne, kodėl aš turėčiau gailėtis. Aš manau, kad toks yra mūsų tikslas, vienas iš pagrindinių. Kaip žinote, mes siekiame šio tikslo nuosekliai ir visus savo įsipareigojimus mes įvykdėme, pasiūlėme ir pasirašėme partijų susitarimą. Bus imtasi atitinkamų priemonių, Seimas jau dirba.  Bus įkurta darbo grupė. Šiuo metu Seimas kaip tik vieną iš svarbiausių blokų svarsto – tai politinių partijų finansavimo įstatymą. Aš manau, kad mes sustiprinsime atitinkamai ir stebėseną politinių partijų finansavimo. Nežinau, koks čia bus sprendimas priimtas, kokia bus monitoringo struktūra, ar tai bus prie STT, ar kur kitur, žodžiu, visi šie žingsniai bus daromi ir aš tikiuosi, kad jie turi atnešti tam tikrus rezultatus. Todėl aš ir sakau, kad tai yra vienas iš pagrindinių mūsų pasiūlymų, pažadų, tai jei tie pažadai nevykdomi, reikia atsistatydinti. Aš čia nematau kokios.. Labai dabar čia įžvelgia, kad čia koks tai ypatingas žingsnis. Tai tiesiog yra įsipareigojimas ir Premjeras turi to laikytis.                        

Žurnalistas:   Premjere, Jūs vakar prasitarėte, kad kalbant jau apie kitą sritį – energetiką, kad Lietuva galbūt galėtų persiderėti su ES dėl IAE uždarymo datos 2009 metais ir pratęsti atominės elektrinės darbą. Anksčiau valdžia, ypač Prezidentas šio klausimo vengė, nors buvo surinkta ir Seime daug parašų, Jūs tą žinote. Kas dabar pasikeitė?

Premjeras:  Seimo komitetas tokį pasiūlymą yra padaręs. Seimas pats dar spręs. Manau, kad kreipsis į Vyriausybę. Analizuoti mes galime tokią galimybę, nes ES yra demokratiška, visos institucijos yra demokratiškos, tačiau yra mūsų įsipareigojimai, su tokiais pareiškimais ir pozicijomis reikia gana atsargiai. Tačiau šiuo metu, kokios aplinkybės keičiasi? Lietuva yra pasiryžusi statyti naują elektrinę, tam reikės laiko. Geriausiu atveju prie visų projektavimo darbų, sutarimo dėl to, kas finansuos, kas dalyvaus ir t.t. tikimasi, kad elektrinę bus galima pastatyti 2015-2016 metais. Reiškia, nuo 2009 metų, tai bus 6-7 metų pertrauką.  

Žurnalistas: Kas per tą pertrauką gali užtikrinti elektros tiekimą Lietuvai?

Premjeras: Yra planai atnaujinti Elektrėnų elektrinę. Yra kitokie planai. Galbūt būtų galima pateikti, kai mes jau turėsime visus planus ir tikrai žinosime, kad trys Baltijos valstybės plius galbūt dar kažkas stato tokią elektrinę, galbūt tuo metu mes galėtume kreiptis. Dabar, aišku, šiek tiek yra per anksti apie tai kalbėti.

Žurnalistas: Ar yra sutartyse tokia teisinė galimybė, Premjere?

Premjeras: Nagrinėsime. Tai turi teisininkai nagrinėti, bet aš manyčiau, kad per daug kalbėti apie tai šiandien politiškai yra netikslinga, nes pirmiausia, mums reikia parodyti savo planus, ką mes ruošiamės daryti, kiek jie yra realūs, ir tada galbūt atsiranda tokia galimybė, tai yra labai minimali galimybė, nes tai yra susieta ir su ta visos Ignalinos dviejų blokų uždarymo pagalba, ir visais planais, tie pinigai yra įsisavinami, jie bus naudojami įvairiems tikslams. Todėl nesilaikyti įsipareigojimų, kurie yra mūsų Stojimo sutartyje, aš manau, kad tai yra labai sudėtingas dalykas ir politiškai. Kaip žinote, tai turėtų būti šiuo atveju pritarimas visų ES šalių narių. Nauja yra tai, kad galbūt keičiasi požiūris į atominę energetiką, lyginant su tuo laikotarpiu maždaug prieš 8-10 metų, kuomet Lietuva pradėjo derėtis dėl stojimo į ES.

Žurnalistas: Keičiasi požiūris pačioje Europoje?

Premjeras: Keičiasi. Tuo metu, aš prisimenu labai gerai, tai buvo iki dujų ir naftos pabrangimo, požiūris į atominę energetiką buvo gana negatyvus. Dabar jis keičiasi. Viena iš priežasčių yra ta, kad labai brangsta dujos ir nafta.

Žurnalistas: O ką ten planuojama statyti Elektrėnuose? Naują dujinį energijos reaktorių? Kas ten bus?

Premjeras: Yra keletas projektų, gana įdomių, jie yra iš esmės nauji, iš dalies unikalūs. Aš nesu specialistas, bet projektai yra įdomūs. Jų tikslas yra padengti tą elektros energijos trūkumą tam laikotarpiui arba plius kitu laikotarpiu, kuomet atominiai reaktoriai nedirba.

Žurnalistas: Bet elektra ten bus gaminama dujomis, tiesa? Brangstančiomis?

Premjeras: Kaip aš jau sakiau, yra keli variantai. Tai nėra vien tik dujomis gaminama  elektra, ten yra pakankamai sudėtingas mechanizmas, iš dalies  ir dujomis, ir kitais būdais.

Žurnalistas: Jūs esate prasitaręs, kad naujos atominės elektrinės statybos projekte kažkaip galėtų būti integruoti ir Rytų skirstomieji tinklai. Esate prasitaręs apie tokią galimybę. Kuo tai galėtų padėti projektui? 

Premjeras: Tai yra „Lietuvos energijos“ pasiūlymas Rytų skirstomuosius tinklus turėti kaip mūsų indėlį į tą būsimą kompaniją, kuri statys naują reaktorių. Toks yra pasiūlymas.

Žurnalistas: Ir kas iš to? Kuo tai padėtų projektui?

Premjeras: Tai būtų mūsų įnašas. Yra du variantai – arba turėti finansinį įnašą, arba turėti tokį įnašą. Pirmiausia, jį įvertinti, tuos skirstomuosius tinklus. Galbūt toks įnašas gali būti ir iš kitų – ir iš Latvijos ar Estijos. Taip, kad yra keli variantai, nebūtinai tai turi būti finansinis įnašas, tai gali būti ir toks.

Žurnalistas: Ir tai pakeltų vertę tiesiog ir galėtų kreditavimui prisidėti, tiesa?

Premjeras: Taip, aišku.

Žurnalistas: Premjere, dar kalbant apie IAE pratęsimą, potencialų, bus tikriausiai tą klausimą svarstant labai svarbu, kur mes pasirinksime reaktoriaus gamintoją, Prancūziją, JAV, Rusiją, nes jei pasirinksime ES šalį, tai gali prasidėti lobizmas. Ar ne?

Premjeras: Taip, tai yra viena priežastis. Kita priežastis yra ta, kad būtent nuo to laikotarpio, kuomet pablogėjimo opinija atominės energetikos  atžvilgiu ES, buvo daugiau įmonių, kurios gamina generatorius, tačiau jos dabar yra gerokai susilpnėjusios. Ir iš tikrųjų prancūzai yra vieni svarbiausių gamintojų toje srityje.

Žurnalistas: Tai Jūs linkstate į Prancūziją?

Premjeras: Aš kol kas negaliu šito sakyti, kad mes linkstame į Prancūziją, bet aišku, kad šitoje rinkoje nėra tiek daug žaidėjų, ir vienas iš pagrindinių yra būtent Prancūzija.

Žurnalistas: Premjere, ar Jūs remiate, ar Lietuva remia Lenkijos veto, svarstant ES ir Rusijos partnerystės susitarimus, naujus susitarimus ir blokuojant Energetikos chartijos įgyvendinimą?

Premjeras:. Aš tikiuosi, kad šį klausimą svarstysiu šeštadienį susitikime su Lenkijos Premjeru ponu Kaczynskiu, tačiau jų pareikšt pozicija dėl to, kad Rusija turi laikytis įsipareigojimų ir, pavyzdžiui, pasirašyti Energetikos chartiją, tai čia yra mūsų pozicija. Apie ją mes kalbėjome ir aš kalbėjau neseniai Helsinkyje, ir mūsų Prezidentas. Tai palaiko ir kitos šalys, kurios suinteresuotos civilizuotais santykiais su Rusija, ir kurios galbūt nukentėjo nuo tų įvairių tiesioginių ar netiesioginių blokadų. Aš manau, kad mes šią poziciją derinsime su Lenkija.

Žurnalistas: O kuo mums tai naudinga?

Premjeras: Ne tik mums. Aš manau, kad tai naudinga visai ES, tai naudinga ir pačiai Rusijai, nes juk kalbama apie naują sutartį, strateginės partnerystės sutartį tarp ES ir Rusijos. Aš manau, kad sutartyje abi pusės turi laikytis būtent civilizuotų normų, ypatingai tokioje jautrioje srityje kaip energetika. Rusija turi didelę dalį tiekimo ES, ypatingai dujų, ir aš manau, kad visa ES yra suinteresuota, kad tie santykiai būtų normalūs, patikimi, kad visos pusės laikytųsi savo įsipareigojimų, tačiau toks paaštrintas klausimo iškėlimas iš Lenkijos pusės, aš manau jis paskatins diskusiją ir turės teigiamų pasekmių. Kitas dalykas, kad sutartis taip pat reikalinga, ir Rusija yra svarbi ES įvairiais aspektais, ne tik energetikos, taip pat ir prekybos. Pagaliau mums taip pat svarbu, kad Rusija ir prekiaudama, ir bendraudama, ir kooperuodamasi su ES, taip pat laikytųsi tų normų, tų vertybių, kurios yra svarbios visai Europai.

Žurnalistas: Premjere, aš dar noriu Jūsų paklausti dėl situacijos aplink garsųjį Baltijos dujotiekį „Šiaurės srovė“. Neseniai švedų ekspertai, atilikę galimybių studijas, sako, kad Rusijos karinė įtaka, jos karinė reikšmė Baltijos jūroje žymiai padidės, jei būtų įgyvendintas šitas projektas, Rusija įgis galimybę šnipinėti laivus, patruliuoti aplink dujotiekį, fiksuoti, kas kur plaukia. Ką mes galvojame apie tai? Anksčiau kėlėme tik tai aplinkosaugines problemas, aplinkosauginius aspektus, dabar atsiranda kažkoks gynybinis aspektas. Ar negrįžtame prie Šaltojo karo?

Premjeras: Aš tikiuosi, kad ne. Ir aš manau, kad vėl grįžtame prie tos būsimos sutarties, ir ji reikalinga tam, kaip aš jau sakiau, tiems civilizuotiems santykiams. Tas faktas, kad Rusija paskelbė, jog dujotiekio tiesimui reikalingas mokslinis žvalgymas, aš manau, kad tai yra normalu, jei tai yra tikrai tik mokslinis žvalgymas. Tačiau aš manau, kad Švedija, iš dalies turėdama Šaltojo karo patirtį, pareiškė savo nerimą, jei Rusija laikysis to, ką ji pasakė, ir žvalgys tik tai moksliniais tikslais, tai bus normalu. Ir kiekviena šalis turi tiesę tokį nerimą išreikšti, juo labiau, kad tie darbai vyks gana arti Švedijos krantų. 

Žurnalistas: O kaip mes reaguojame į tokį nerimą? Ne vien Švedijai tai tikriausiai aktualu?

Premjeras: Mes kol kas tokių požymių, kad kažkur arti mūsų krantų tai vyks, nėra, jei bus, aišku, mes reaguosime.

Žurnalistas: Premjere, aš dar noriu pabaigai dėl saugaus eismo paklausti. Vyriausybė vakar nusprendė gerokai griežtinti bausmes už kelių taisyklių pažeidimus, vos tik kilo visuomenėje, žiniasklaidoje diskusija, iš karto staigiai pasiūlymai traukiami iš stalčiaus, jie atsiranda. Kodėl anksčiau nebuvo to galima padaryti? Kodėl anksčiau viskas buvo stalčiuose?

Premjeras: Kaip žinote, tai buvo svarstoma gana seniai ir buvo įvairių mėginimų, ir Seime taip pat dirbo įvairios darbo grupės, ir atskiri Seimo nariai siūlė, vyriausybiniame lygmenyje buvo kelios darbo grupės, tiesiog nebuvo iki tol ryžtasi galbūt. Ir šitas savotiškas postūmis šito baisaus savaitgalio, tai buvo iš tikrųjų postūmis.. Tą vakarą, kai man paskambino Generalinis komisaras, kai jis pasakė, čia yra baisu, jau 12 žuvusiųjų yra, apie 40 sužeistų, tai aš sakau, gerai, mes iš karto nutraukiame tas diskusijas, nes jos gali tęstis be galo, ir turime imtis ryžtingų priemonių, ir tai mes padarysime. Aš nesakau, kad tas sprendimas, kuris vakar priimtas, jį dar turės aprobuoti Seimas, kad jis yra tobulas, galbūt reikia dar labiau patobulinti, galbūt reikia ieškoti, labiau pasižiūrėti, kokia patirtis yra kitose šalyse. Man atrodo, ypatingai vertinga patirtis yra Vokietijoje, kur leidžiami gana dideli greičiai, bet tuo pačiu metu yra ir aukšta vairavimo kultūra. Kitas dalykas, kad tarkim implikacijos po to, kai vairuotojas yra pagaunamas arba padaro avariją išgėręs, yra labai didelės. Ne tik tai, kad yra labai nedidelės baudos arba laisvės atėmimas, po to labai daug komplikacijų tam žmogui gauti iš naujo teises, jis yra labai ilgai stebimas, kontroliuojamas, yra įvairių priemonių.

Žurnalistas: Tikriausiai ne vien bausmėmis galima pakelti vairavimo kultūrą?

Premjeras: Aišku, ne. Čia yra tik viena iš priemonių. Jau vakar sakiau, tai yra visos visuomenės reikalas, švietimas nuo pat mažens. Jis yra, bet jis nepakankamas. Jis turi būti įvairiuose lygiuose, nuo vaikų darželio, mokyklose, techninis auklėjimas, ir, aišku, turi būti pačios visuomenės supratimas, kad tai yra bendras reikalas, kad ne tik tu pats save saugai arba nesaugai, bet sudarai pavojų ir kitiems. Matote, mes esame tokioje savotiškoje galbūt ir dvasinėje būklėje, apie ką vakar šnekėjo ir specialistai, kada tas savisaugos jausmas, sakyčiau, dėl visuomenės nuovargio, dėl daugelio reformų, dėl to, kad dažnai visuomenė pyksta ant valdžios ir politikų, jis išnykęs savotiškai, jis turi grįžti.

Žurnalistas: Ir tai daro mūsų vairavimą agresyvesniu tuo pačiu?

Premjeras: Tai yra tam tikra pasekmė.

Žurnalistas: Ačiū, kad atvykote, Premjere. Dėkui už mūsų diskusiją.

Premjeras: Ačiū Jums.