Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2006 m. gruodžio 7 d.

Žurnalistas: Šiandien Seime bus balsuojama dėl 2007 metų biudžeto. Vakar ryte Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius juokavo, jog 99 proc., kad šis biudžetas nepraeis. Ar Premjeras pasiruošęs tokiems netikėtumams? 

Premjeras: Mes pasiruošę visiems netikėtumams. Kaip žinote, yra sutartis ir konservatoriai, aš tikiuosi, laikysis. Juolab, kad atsižvelgta ne tik į konservatorių, bet ir į daugelį kitų frakcijų narių ir atskirų frakcijų pasiūlymus, atskirų Seimo narių, kurie aišku dažniausiai gina savo rinkimų apygardos interesus. Tam jie yra ir išrinkti. Manau, kad biudžetas yra geras, jokio pagrindo nebalsuoti už šį biudžetą nėra. Galų gale, kad net ir patys didžiausi jo kritikai pripažįsta, kad tai yra... Būtų labai keista, jeigu kas nors balsuotų prieš švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos finansavimo padidinimą, bent jau prieš tai. Tai aš labai sunkiai suprasčiau.

Žurnalistas: Bet Jūs, Premjere, esate patyręs politikas, esate pasirengęs visokiems variantams. Kas jei nepraeis biudžetas?

Premjeras: Jei nepraeis biudžetas, Vyriausybė dirbs su viena dvyliktąja biudžeto dalimi. Kitaip sakant, tuo atveju tie, kurie balsuos prieš, jie balsuos prieš žmonių gyvenimo pagerėjimą.

Žurnalistas: Bet Vyriausybė nesugrius dėl to?

Premjeras: Vyriausybė dėl to nesugrius, bet aš manau, kad čia yra tik hipotezė, aš tikiuosi, kad parlamentarai yra atsakingi pakakamai savo rinkėjams. Rinkėjai įvertintų tuo atveju. Mes, aišku, atitinkamai taip pat įvertintume. Bet aš manau, kad šito šiandien svarstyti nereikia. 

Žurnalistas: Vakar vakare buvote susitikęs su Andriumi Kubiliumi. Ką sutarėte?

Premjeras: Mes kalbėjome apie tai... Kaip žinote, rytoj įvyks Baltijos ministrų taryba, prie kurios prisijungs ir Lenkijos Ministras Pirmininkas, ir vienas iš mūsų darbotvarkė labai sudėtingų klausimų yra naujo IAE reaktoriaus  statyba, galbūt dviejų reaktorių. Ir čia yra daug niuansų. Viena vertus, atrodo, jog čia viskas labai paprasta, visi nori dalyvauti, bet reikia sutarti dėl įmonės, dėl akcijų, dėl valdymo. Juo labiau, kad ši įmonė, reaktorius bus Lietuvoje, juo labiau, kad pradinis susitarimas yra tarp trijų Baltijos šalių premjerų, pasirašytas šiemet, ir yra norinčių prisijungti. Mums labai svarbu, kad prisijungtų Lenkija, norėtų dalyvauti šiam projekte ir kai kurios Švedijos kompanijos, ir kai kurios kitos net, todėl šitas klausimas ir mūsų strategija, būtent ją mes ir aptarėme su Andriumi Kubiliumi.

Žurnalistas:   Kokią poziciją siūlys Lietuva? Ką Jūs dėsite ryt, kokią schemą ant stalo  lenkams, latviams, estams?

Premjeras:  Preliminariai buvo pasiūlyta ir aš nenorėčiau plačiai šiandien apie tai šnekėti, nes tai nebūtų labai korektiška iš mano pusės. Rytoj, kai susitiksime, aptarsime su premjerais, tuomet galėsime plačiau pakomentuoti.

Žurnalistas: Ar kalbėjote susitikime su Andriumi Kubiliumi dėl situacijos aplink VSD?

Premjeras: Ne, nekalbėjome.

Žurnalistas: Neklausė Andrius Kubilius, koks Jūsų požiūris?

Premjeras: Aš savo požiūrį ne kartą esu viešai išsakęs. Galvoju, kad Seimo komisijos tyrimas galėtų būti daug rimtesnis, išvados ypatingai. Išvados turi būti vertos Seimo.

Žurnalistas: Dabar jos nevertos? 

Premjeras: Aš manau, kad Seimo komisijos jos nėra itin vertos, kadangi yra labai daug nepagrįstų hipotezių, tezių, emocijų, vienas teiginys prieštarauja kitam, bet tam yra Seimas. Kaip žinote, pritaria po pateikimo, tam yra duota dešimt dienų, ir aš tikiuosi, kad komisija, šiuo atveju komitetas, padirbės ir dokumentas bus rimtesnis, kuomet už jį reikės balsuoti.

Žurnalistas:  Tai dar gali būti visaip su Jūsų pozicija? Jie tas dokumentas patobulėtų, tai gal socdemai dar jį paremtų?

Premjeras: Pirmiausia, tokiose komisijose reikia ieškoti konsensuso, tai pirmas dalykas. Antras dalykas, ieškoti tokio sprendimo, kuris iš esmės pagerintų reikalus, o ne vien tik mėginti suvedinėti sąskaitas per tą komisiją su vienais ar su kitais.

Žurnalistas: Jūs manote, kad čia daug politinių sąskaitų suvedinėjimo?

Premjeras: Manau, kad per daug čia emocijų šiame tyrime. Juo labiau, kad tai yra labai rimta institucija, aš jau ne kartą esu pasakęs, ir būtent šiuo metu yra labai daug uždavinių šitai institucijai, ir labai daug atsakomybės. Todėl tyrimas ir išvados turi būti kuo greičiau, ir jos turi atliepti situaciją, iš tikrųjų pagerinti veiklą šitos institucijos, o ne vien tik nusistatyti prieš vieną ar kitą asmenį.

Žurnalistas: Kaip įmanoma pagerinti veiklą?

Premjeras: Aš nemanau, kad pagerinti veiklą galima pakeitus, atleidus vieną ar kitą asmenį. Čia turi būti pasiūlymai solidūs. Pirmiausia ir pats Seimas, ir komitetas savikritiškai turi įvertinti savo parlamentinės kontrolės veiklą, nes kaip žinote, tik šiais metais buvo VSD tirtas. Aš manau, kad vienas iš būdų reikėtų galbūt nacionalinio saugumo komitete įsteigti būtent šitos institucijos, galbūt kitų institucijų, turinčių operatyvinės veiklos teisę, pakomitetį, kuris profesionaliai, kur būtų deleguoti rimčiausi ir atsakingiausi partijų žmonės, kurie nenešiotų popierėlius į viešumą iškart pamatę tik vieną ar kitą pažymą, nes tokiu atveju niekas netikės tokiais tyrimais, jie nebus patikimi. Jau dabar tas faktas, kad pažyma yra išviešinta, tai gerokai sumenkina šito tyrimo reikšmę.

Žurnalistas: O gal reikėtų viską išviešinti, juk tuomet būtų aišku, ar pagrįsta viskas, ar konkretu, ar tos prielaidos pagrįstos įrodymais?

Premjeras: Galima išviešinti viską, aš suprantu, kad visiems įdomu, kas tose pažymose parašyta. Tačiau tai yra tik daliniai dokumentai, tai yra tiktai atskirų galbūt agentų, galbūt atskirų departamentų stebėjimai, jie turi būti kompleksiniai, tada tik tai galima atsakyti į klausimus. O jeigu tik parašai, kad Petras susitiko su Jonu, tai dar čia jokių išvadų iš to... Galima aišku, jas daryti, ir kai skuba jas daryti, tačiau jų nepakanka.

Žurnalistas: Tai Ministro Pirmininko vertinimu, Arvydas Pocius Tinka toliau vadovauti VSD ar ne?

Premjeras: Aš neturiu tokių vertinimų, ar tinka, ar netinka, tokius vertinimus pateiks Seimo komitetas, komisija, šiuo atveju, ir Prezidentas. Kaip žinote, Ministro Pirmininko galios  yra aiškiai nustatytos Konstitucijos, ir jeigu aš pradėsiu švaistytis savo nuomone, tai tuoj pat mane apkaltins, kad aš mėginu daryti įtaką tyrimui ar ką nors panašaus.

Žurnalistas: Ar norėtumėte turėti didesnes galias dėl VSD?

Premjeras: Ne, aš laikausi Konstitucijos. Kitas klausimas, kad mes turime galvoti, kokia yra kitų šalių praktika, nes visos šalys su tuo buvo anksčiau ar vėliau susidūrusios, ir tobulina savo konstitucinę sandarą šiuo klausimu, nes tai yra iš tikrųjų subtilu, informacija yra labai galingas ginklas ir jis turi būti kontroliuojamas.

Žurnalistas: Koks tas optimalus kitų šalių variantas?

Premjeras: Manau, kad kaip tik čia yra Seimo komiteto reikalas išnagrinėti ir pasiūlyti.

Žurnalistas: Pakalbėkime apie kitas aktualijas. Premjere, antradienį Briuselyje vidaus reikalų ir teisingumo ministrai nusprendė, kad Lietuvai bus leista naudotis informacine sistema, kuria dabar naudojasi dabartinės Šengeno erdvės šalys.  Ar yra dar kažkokių kliūčių 2007 metų rudenį prisijungti prie Šengeno, tapti Šengeno zonos nare?

Premjeras: Manau, kad nėra, tai yra labai geras sprendimas, mums, aišku, reikės šiek tiek papildomo finansavimo prisijungti prie šitos sistemos. Ir reikia pasakyti, kad būtent Lietuva buvo viena iš iniciatorių pasiekti tokį sprendimą, kad nebūtų atidėliojama vėliau. Lietuvai tai yra labai aktualus klausimas ir mes visą laiką siekėme, kad sprendimas būtų priimtas kitais metais, ir aš sakyčiau, kad būtent Lietuvos iniciatyva, didele dalimi Lietuvos iniciatyva šis sprendimas buvo pasiektas, tai reiškia, kad mes įsipareigojimą prisijungti prie Šengeno erdvės 2007 metais įvykdysime.

Žurnalistas: Dėl Vilniaus oro uosto yra priekaištų, dėl terminalo statybos tam tikrų pretenzijų iš ES. Ar spėsime padaryti viską?

Premjeras: Terminalo statyba vyksta labai sparčiai, tikrai mes spėsime, visa tai yra visą laiką kontroliuojama, visos kokios nors iškylančios problemos bus išspręstos ir su terminalu mes tikrai prisijungsime laiku.

Žurnalistas: Tai iki gruodžio pabaigos, kaip suprantu, mes turime užkontraktuoti pinigus, skirtus iš ES? Tai čia viską mes susitvarkysime? Tiesa?

Premjeras: Aš galvoju, kad mes susitvarkysime.

Žurnalistas: Premjere, dar kilo triukšmas dėl naftos žvalgytuvių konkurso skaidrumo Rietavo, Raseinių rajonuose. Kas tai per projektai? Papasakokite plačiau. Tai finansuojami iš Vyriausybės, iš ministerijų projektai? Kokie jų tikslai?

Premjeras: Tai yra žvalgytuvės ir tai yra konkursas, kuris galbūt galėtų ateityje toms įmonėms atnešti nemažai pelno. Ir apskritai visi reikalai susiję su nafta, kiek rodo mano patirtis, yra labai jautrūs. Bet kuriuo atveju bet kuri kompanija, iš tų trijų dalyvavusių, laimėtų, tai kita vis tiek būtų nepatenkinta. Aš nieko neįprasto čia nematau. Taip yra daugelyje šalių. Konkursas yra konkursas, jis reiškia konkurenciją. Kas nors laimi, kas nors pralaimi, pralaimėjusi pusė turi teisę reikšti savo nepasitenkinimą, turi teisę reikšti savo argumentus. Vyriausybės reikalas, kad sprendimas būtų skaidrus, tai toks jis ir bus. Būtent todėl pavedžiau ištirti tą sprendimą pagal visus kriterijus, o jų yra 7, ar jis buvo teisingas tos komisijos, kuri buvo sudaryta Aplinkos ministerijos. Ir visi atsakymai bus duoti. O tai vyksta praktiškai visuose stambesniuose konkursuose ar pirkimuose.

Žurnalistas: Na, o vis dėlto tos naftos paieškos vyksta už pačių bendrovių pinigus? Vyriausybė čia nefinansuoja nieko? 

Premjeras: Ne, Vyriausybė nefinansuoja.

Žurnalistas: Vakar „Transparency International“ paskelbė tyrimą, jog nemaža dalis, siekiančių gauti ES paramą bendrovių žmonių, tai daro ir naudodamiesi asmeninais ryšiais. Gal ir Jums, Premjere, kokie draugai skambina ir prašo ES projektų paramos?

Premjeras: Ne, niekas neskambina ir aš kviečiu žmones nesinaudoti žmones tokiais asmeniniais ryšiais ir eiti teisingu keliu, nes korupcijos sumažinimas yra ne vien tik biurokratijos ir valdžios institucijų reikalas, tai ir visuomenės reikalas. Jei visuomenė nesinaudos, jei biurokratai žinos, kad nėra vilčių gauti, jeigu visuomenė galų gale tokius biurokratus paskelbs arba praneš atitinkamoms tarnyboms, tai mes labai greitai įveiksime korupciją. Į Jūsų ankščiau iškeltą klausimą aš galėsiu pasakyti teigiamai, taip, mes kažką padarėme. Todėl tai yra abipusis judėjimas.

Žurnalistas: Bet tokias telefonines įtakas labai sunku įrodyti. Iš tikrųjų čia gali bet kas bet kam paskambinti ir paprašyti...

Premjeras: Bet pats faktas. Ir jeigu valdininkai, biurokratai priimdami sprendimą žinos, kad yra viešumas, kad viešumas gresia, tai elgsis kitaip. Viešumas turi būti. Nėra kito ginklo. Jokia kita šalis neišgalvojo kito ginklo prieš korupciją ir biurokratiją kaip viešumas.

Žurnalistas: O visgi STT, teisėtvarkos institucijos gal turėtų būti budresnės, turiu omenyje telefoninius pasiklausymus.

Premjeras: STT, kitos teisėsaugos institucijos, jos tik vykdo persekiojimą ir kita papildomą darbą. Bet aš dar kartą sakau, kad pagrindas yra viešumas. Ir visų mūsų atitinkamas elgesys. Nes pas mus dažnai taip atsitinka visuomenėje, kad tie, kurie kartais viešai labai piktinasi korupcija, patys linkę reikalus spręsti būtent tokiu keliu, tai yra per pažintis ir pažįstamus.

Žurnalistas: Kodėl taip yra? Iš sovietinės praeities paveldėtas dalykas?

Premjeras: Negalima viską versti... Aišku, kažkas atėjo iš praeities, iš praeities atėjo ne iš sovietinės, o iš nedemokratiškos sistemos. Mes dar nesuvokiame visų demokratinės sistemos galimybių, viešumo galimybių, demokratijos. Kitas dalykas, kad dažnam lietuviui vis tiktai atrodo, kad geriau jam eiti trumpesniu keliu, nelaukti, kol čia bus priimti sprendimai, atlikto procedūros, ir jis neturi laiko, geriau kažkam kažkur sumokės, nors dažnai po to atsitinka priešingai, atsitinka įvairios komplikacijos, todėl aš sakau, visi mes turime šitoje... Jeigu mes norime, kad mūsų aplinka, mūsų ekonomika, mūsų verslas taptų skaidresniu, tai turime elgtis visi atitinkamai.

Žurnalistas: Aš tikiuosi Jūsų žodžiai bus išgirsti, bet, Premjere, aš dar noriu paklausti dėl vakarykščio sprendimo ir vakar nebuvo įvardintos „Mažeikių naftos“ gaisro tikrosios priežastys, nors versijų buvo svarstoma įvairių. Kas lėmė, kad nepavyko nustatyti, kodėl kilo gaisras?

Premjeras: Šitos vyriausybinės komisijos tokio tikslo jau nėra ir nebuvo iš esmės. Vyriausybinė komisija sudaryta, kad įvertintų ir žalą, ir įvairius kitus dalykus, ir pasekmes žmonėms, aplinkai, ir panašiai, ir tas buvo padaryta, atskleisti tikrąsias  priežastis. Yra keletas versijų, kurios yra pabrėžtos, dar reikalinga papildomų tyrimų, vyksta ikiteisminis tyrimas, kaip žinote. Čia yra ikiteisminio tyrimo vis tiktai reikalas, ne vyriausybinės komisijos. Vyriausybinė komisija savo darbą atliko. Aš nesutinku su tais vertinimais, kad neva nenustatė. Vyriausybinė komisija yra sudaryta iš įvairių žinybų, šiuo atveju surenkama pati įvairiausia informacija, kokia tiktai įmanoma šiuo atveju,  ir ji savo sprendimą, savo išvadas padarė. Žinote su ikiteisminiais tyrimais ir su ekspertizėmis neretai atsitinka, kad nėra atsakymo. Taip, kad gali būti ir šiuo  atveju.

Žurnalistas: O gal čia delsiama pasakyti tiesą ik sandorio pabaigos?   

Premjeras: Ne, nemanau, čia nėra jokių paslapčių ir aš manau, kad greičiausiai vis tiktai pasitvirtins galutinai, jog tai yra techninė priežastis.

Žurnalistas: Ačiū, Premjere.