Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2006 m. gruodžio 28 d.

Žurnalistas: Tai pirmiausia, ar jau gavot Gazpromo perspėjimus apie galimus dujų trikdžius po sausio 1-osios? Kiek dabartinė situacija yra rimta Lietuvos požiūriu?

Premjeras: Pirmiausia visus pasveikinsiu su praėjusiom šventėm ir artėjančiais Naujais metais. Palinkėsiu, kad jie būtų geresni ir, tikiuosi, šitoje srityje taip pat – mus aplenks iššūkiai. Kol kas vyksta derybos. Derybos, matyt, yra įtemptos tarp Rusijos ir Baltarusijos. Požymių, kad gali būti sustabdytas dujų tiekimas per Baltarusiją nėra, tačiau mes esam viskam pasiruošę.

Žurnalistas: Bet prognozuoti sunku, kuo pasibaigs tos derybos. Jūs sakot, dabar tikriausiai ir derybinės kortos visos ant stalo dedamos...

Premjeras: Prognozuoti kol kas iš tikrųjų sunku. Iš šios dienos informacijos panašu, kad nei viena, nei kita pusė nenusileidžia. Kuo tai gali baigtis, sunku pasakyti, bet aš tikiuosi, kad derybos vis tik vienaip ar kitaip pavyks, nes, aš jau minėjau, tai yra sąjunginės valstybės, bent jau taip yra deklaruojama. Situacija keičiasi, Baltarusija, kaip žinote, buvo ilgą laiką tam tikrose lengvatinėse sąlygose. Dujų kainos, mano žiniomis, kils ir pačioje Rusijoje įvairiem vartotojams. Neišvengiamai tai palies ir Baltarusiją.  Kitas klausimas, dėl kokių kainų bus sutarta.

Žurnalistas: Na, kaip sakoma, ruoškis blogiausiam, bet džiaukis, jei įvyko geriausia. Ką reikštų Lietuvai, jei dujos būtų užsuktos Baltarusijai? Ką galima prognozuoti apie tokią situaciją?

Premjeras: ...Ne tik Lietuvai, čia ir Kaliningradas netektų ir kitos Europos šalys, kaip žinote, ir Lenkija. Poveikis būtų gan didelis. Bet kaip jau sakiau, mes turim tam tikras dujų atsargas. Tikiuos, kad jų bent pakaktų tam laikui, kol būtų priimtas koks nors sprendimas. Dabar, šiuo metu, abi šalys, susidaro toks įspūdis, ne tik įvairią informaciją išleidžia į viešumą, matyt, netiesiogiai apeliuoja ir į Europos Sąjungą, ieškodamos užtarimo. Situacija nėra paprasta, bet tikiuosi, kas sprendimas bus surastas, bent mano šios dienos informacija leidžia apie tai sakyti.   

Žurnalistas: Jūs minėjot atsargų klausimą. Vienas iš ES reikalavimų valstybėms turėti dujų atsargas dviems mėnesiams, ar Lietuva tokiam laikotarpiui jas turi?

Premjeras: Mes turim dujų atsargas pakankamam laikotarpiui. Nenorėčiau kalbėti kokiam, bet taupiai naudojant, manau, tam laikui, kol būtų surastas sprendimas, mes tikrai turėtume dujų.

Žurnalistas:  Ūkio ministras sako, kad gamtinės dujos Lietuvą gali pasiekti ir kitais keliais. Yra svarstomi ir kita – Novgorodo – Pskovo gabenimo galimybė. Ar tai brangesnės alternatyvos?

Premjeras:  Šiek tiek – nelabai daug. 

Žurnalistas: Kiek?

Premjeras: Nedaug – iš esmės dujų vartotojai, ypač smulkieji, to ir nepajustų.

Žurnalistas: Dar dėl saugyklų. Seniai kalbama apie būtinybę turėti savo saugyklas, ypač po Ukrainos dujų krizės šitos diskusijos visuomenės ir politikų tarpe buvo atsinaujinusios. Vyriausybės kasmet skiria geologiniams tyrimams milijonus litų. Premjere, kaip naudojami šitie pinigai, kiek čia dar mes tyrinėsime ir kada turėsime savo saugyklas?

Premjeras: Ne, ne taip lengva ir techniškai šitą klausimą išspręsti. Kol kas mes saugome savo dujas Latvijoje. Bet aš tikiuosi, kad šis sprendimas techniniu požiūriu bus surastas. Kaip aš suprantu, turi būti tokia specifinė vieta. Kol kas tokios neturime, bet mūsų geologai tikisi, kad galime tokią surasti.

Žurnalistas: Bet Latvijoje taip pat saugomos rusiškos – Gazpromo dujos. Ar yra svarstomos galimybės atsijungti nuo tų rusiškų dujų, iš kitų regionų atsivežti, atsigabenti dujų. Ar čia įmanomi tokie nauji maršrutai?

Premjeras: Aišku, įmanomi, svarstomi ir kiti. Kartu su Lenkija mes tokius planus svarstome.  Tiesa, jei kalbėtume apie norvegiškas dujas, tai jos būtų brangesnės. Bet vis tik atsarginiams  variantams tektų pirkti ir tokias.

Žurnalistas: Bet norvegiškosios pasiektų Lietuvą kaip – tankeriais? 

Premjeras: Yra visokie būdai – yra net ir dujotiekio tiesimas svarstomas.

Žurnalistas: Dar noriu paklausti, gal laikas pradėti derybas su kitais tiekėjais, ar dar ne laikas?

Premjeras: Iš esmės tokios studijos yra daromos. Su tiekėjais dar kol kas anksti derėtis.

Žurnalistas: Tikėkimės, kad čia viskas pasibaigs ir kažkokių ekstremumų šitoje situacijoje pavyks išvengti. Premjere, Prezidentas ir buvęs Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ragina ieškoti būdų tartis su ES dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Jūs laikotės kitos nuomonės, jūs sakot, kad dabar šio klausimo kelti neverta. Kada jį reikėtų kelti?

Premjeras: Lietuva turi labai konkrečius įsipareigojimus ir juos vykdo, aš tai norėčiau labai atsakingai pareikšti. Mes pirmiausiai juos turime įvykdyti. ES labai jautriai sureaguotų į tokį klausimą, jei mes staiga pradėtume peržiūrinėti sutartį. Pirmiausia reikia žiūrėti į savo įsipareigojimus, kurie yra susieti ir su finansavimu iš ES. Su finansavimu, kuris yra jau pradėtas dėl Ignalinos AE uždarymo. Todėl mes pirmiausia turim paruošti planą pradėti projektuoti naują elektrinę. Galbūt atsirastų kokios nors galimybės ateityje.

Žurnalistas: Bet situacija keičiasi, Premjere, žiūrėkit, kas dėl dujų darosi...

Premjeras: Situacija keičiasi, mes turim dar laiko. Tačiau negalima, mano požiūriu, statyti vežimą pirma arklio. Pirmiausia mes turim turėti savo planą ir užsitikrinti naujos atominės statybą. Kaip žinote, sausio pradžioje tokie susitikimai įvyks – susitiks Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos energetikai. Tokį planą mes turėsime, dėl to sutarsime. Čia yra pirmas punktas. Bet nepamirškim, mūsų įsipareigojimai ES yra labai svarbūs. Kaip galėtų traktuoti tokiu atveju, jei mes jų nesilaikytume, tai net sunku šiandien prognozuoti. Todėl aš ir galvoju, kad kalbos apie tokią galimybę yra šiek tiek per ankstyvos.     

Žurnalistas: Tai jūs manot, kad pradėjus statyti naują jėgainę, bus galima galvoti apie pratęsimą dabartinės darbo?

Premjeras: Galvoti galima visada, bet nemanau, kad dabar reikia daryti kokius nors pareiškimus.

Žurnalistas: Spaudoje vėl keliamas naujas skandalas dėl žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės kelionės į Maskvą. Kaip jūs žiūrit į savarankišką Vyriausybės narių užsienio politiką?

Premjeras: Nemanau, kad šiuo atveju tai užsienio politika. Iš tikrųjų Rusija – mums labai svarbus eksporto partneris, mes daug labai eksportuojam, už milijardus litų į šią šalį. Mūsų žemės ūkiui tai labai svarbi eksporto šalis. Todėl tai nėra kokia nors savarankiška politika. Ministrė apie tai užsiminė Maskvoje. Manau, kad bus daug klausimų, kurie bus artimiausiu metu svarstomi tarpvyriausybinėj komisijoj  - ir tarifai, ir tranzitas, ir energetika tarp jų.

Žurnalistas: Ministrė ten tarėsi dėl maisto produktų tranzito?

Premjeras: Taip. Tai aš sakau, šitas klausimas taip pat galėtų būti vienas iš tų. Sprendimas kol kas nepriimtas, kol kas renkam įvairią informaciją. Rusija mums svarbus partneris įvairiais aspektais, taip pat ir šituo. Todėl šį klausimą mes esame sutarę, pasitarę neformaliai. Manau, kad tai per daug išpūsta, mes turėsim turėti santykius su Rusija. Nė joks ministras nepriima atskirai sprendimų, kurie būtų prieš bendrą politiką, tačiau visi šie klausima, aišku, spręsis derybose.

Žurnalistas: Kalba čia tikriausiai eitų apie derinimą, kad viena ministerija žinotų, ką daro kita. Dar noriu paklausti, Seime svarstomos idėjos, svarstoma mažinti barjerą politinėms partijoms. Dabar jis yra 5 procentai, norint patekti į Seimą. Yra minčių padaryti 4 procentus rinkiminį barjerą. Koks jūsų vertinimas – tai gerai ar nelabai? 

Premjeras:. Įvairiose šalyse yra įvairūs barjerai. Kai kuriose dar didesnei kaip 5 ar 4. Yra šalys, kurios neturi barjerų, kaip pavyzdžiui Suomija. Galimi įvairūs variantai. Aš pasakyčiau taip – mums reiktų nustoti kaitalioti rinkimų įstatymus. Pats rinkimų įstatymas nėra esminis klausimas. Jeigu jau tokia tradicija Lietuva yra – 5 proc., manau, ją tokią ir reiktų palikti.

Žurnalistas: Negerai vėl artėjant rinkimams kelti sumaištį...

Premjeras: Mano požiūriu, nereikėtų kaitalioti rinkimų įstatymo. Kuo jis stabilesnis, tuo geriau. Amžinai tai vienas, tai kitas populistas iškelia pas mus šiuos klausimus. Tuo labiau, pažiūrėkim į mūsų Seimo rinkimus, mes turim mišrią sistemą. Pusė Seimo renkami apygardose. Tereikia 1000 parašų surinkti. Tai įsivaizduokit, jei apygardoje yra 20 000 – 30 000 rinkėjų, tai tūkstantį rinkėjų parašų tikrai nėra sunku surinkti. Bet kas gali išsikelti, ir mažesnių partijų atstovai, todėl tai nėra didelė problema. Nemanyčiau, kad reikėtų kaitalioti dabartinę sistemą.

Žurnalistas: Natūralu, kad tai naudinga didžiosioms partijoms. Jeigu būtų sumažintas barjeras, Seimas būtų įvairesnis...                                                                             

Premjeras: Manau, kad didžiosios partijos yra naudingesnis dalykas daugpartinei sistemai, negu daugybė smulkių. Ir šiaip Seimas jau yra pakankamai susiskaldęs. Jeigu dabartinėje rinkimų sistemoje jis būtų dar labiau susiskaldęs, tai nežinau, ar būtų geriau mūsų rinkėjams. Juk partijos tai taip pat nėra uždaros. Mes turim įvairiausius visus tik įmanomus partijų modelius – ir socialdemokratai, ir konservatoriai, ir liberalai, ir krikščionys demokratai – virš 30 partijų, įvairių modelių. Nemanau, kad čia yra ypatinga būtinybė kaitalioti rinkimų įstatymą, jog atrodo kažkam, kad 1 procentų mažesnis rinkimų barjeras pakeis situaciją. Tikrai taip nebus.  

Žurnalistas: Kai kurie politikai mato kaip grėsmę ir keliančią nerimą tendenciją dvipartinės sistemos stiprėjimą...

Premjeras: Nėra jokios dvipartinės sistemos, šiuo metu mažiausiai yra septynios frakcijos, neskaitant nefrakcionuotų narių. Pasižiūrėkime, kas yra naudingiau šiuo atveju, kas lemia šalies politinį gyvenimą, ar mūsų smulkios partijos, ar mūsų atskiri Seimo nariai, kurie vieną dieną viena pareiškia, kitą dieną – kita, neatsakingi jokiai programai. Mano požiūriu, kaip tik reikia stiprinti daugpartinę sistemą, tikrai Lietuvoje nebus niekada dvipartinės sistemos, mes einame panašiai Skandinavų keliu, kur bus trys keturios stambesnės partijos ir keletas mažesnių, tai taip yra visame pasaulyje. Į tas tris keturias didesnes partijas gali sutilpti visi politiškai aktyvūs žmonės ir pasirinkti sau tinkamą ideologiją, o jeigu jiems nepatinka tų partijų vadovybė, tai jiems reikia ateiti į partiją, veikti aktyviai ir išrinkti naują.

Žurnalistas: Premjere, kaip įvertintumėte 2006-uosius metus? Kokie jie buvo Jums? Ir asmeniškai, ir šiai Vyriausybei.

Premjeras: Metai tikrai buvo nelengvi, viena vertus, tikrai labai iššūkingi, kaip žinote, įvairių dalykų buvo. Didelė įtampa buvo dėl „Mažeikių naftos“ sandorio užbaigimo, jis užsibaigė sėkmingai, tai ta prasme galima pasakyti, kad buvo sėkmingi metai. Mano požiūriu, buvo nemažai reikšmingų darbų nuveikta, mes galime pasakyti žmonėms daug gerų naujienų, jog turime dabar daug didesnes galimybes ir biudžeto, praktiškai visų sričių žmonėms yra keliami atlyginimai, mes kelsime ir pensijas, jau esame jas pakėlę, ir pajamas mažiausiai gaunantiems žmonės, socialinėms grupėms, kompensacijos bus išmokamos laiku, tikimės užbaigti žemės reformą, nors tai čia yra sudėtingų klausimų. Tai aš pasakyčiau taip – metai buvo vaisingi, iššūkingi, svarbu teisingai dirbti, priimti teisingus sprendimus, girdėti įvairių socialinių grupių, socialinių partnerių, žmonių nuomonę, ir manau, kad galima daug ką Lietuvoje nuveikti, juo labiau, kad prasideda ir kiti ES struktūrinės perspektyvos metai – 2007-ieji, tai taip pat labai svarbi perspektyva į naujas technologijas, į žinių ekonomiką. Čia yra Lietuvos ateitis, tai reiškia, kad ne tik pati ekonomika, svarbu ir švietimas, būtent dėl to galima pasakyti jau mes pradėjome aukštojo mokslo reformą, bent jau diskusijos yra darbo grupėse, aš tikiuosi bus surastas tinkamas modelis, kuris dar labiau pakels mūsų aukštojo mokslo kokybę, kuri nėra taip bloga. Aš neseniai buvau susitikęs su mūsų studentais ir virš šimto jų įvairiais būdais paskatinome, apdovanojome, o pasirodo, mes Lietuvoje turime per tris šimtus įvairių tarptautinių, labai sudėtingų konkursų laureatų ir laimėtojų: ir meno srityje, ir techninėse disciplinose, ir humanitariniuose   moksluose. Todėl turime neblogus pagrindus mūsų aukštajame moksle, aišku, reikia spręsti, reikia labiau orientuoti aukštąjį mokslą į realią mūsų ekonomikos situaciją, į tuos specialistus, kurie bus reikalingi. Grįžtant prie žinių ekonomikos ir naujų technologijų, inovacijų, galbūt mums daugiau dabar reikia šitų sričių specialistų, bet tai nereiškia, kad mes turime užmiršti humanitarinius mokslus, kurie visada bus labai svarbūs. Beje, ir politikai taip pat. Juk būtent iš ten ateis daugiausia žmonių į politines partijas ir paaiškins, beje, kas būtų labai svarbu, kad visuomenėje vyktų diskusija, kad nereikia kiekvieną kartą kaitalioti rinkiminės sistemos...

Žurnalistas: Tai Jūs matote ne vien problemas ir reformas, bet ir pozityvius dalykus, ant kurių būtų galima statyti mūsų ateitį?

Premjeras: Pozityviausias dalykas yra tai, kad šalies ūkis ir ekonomika auga greitai, kad mes esame viena greičiausiai besivystančių šalių ES.

Žurnalistas: Svarbiausia, kad mes visi tą augimą jaustume... Ne vien tik atskiros visuomenės grupės.

Premjeras: Aišku, niekada visi vienodai tolygiai nejaus, bet vis tiktai jaučiame, jei tik žmonės pakyla daugiau kaip 20 proc. pajamos... Be to, pasižiūrėkime, kas darosi parduotuvėse. Kitas dalykas, mes tikrai turime būti jautresni tiems socialiniams sluoksniams, kurie dėl įvairių priežasčių negali vienodai ir tolygiai konkuruoti su kitomis socialinėmis grupėmis. Tai yra problema ir į ją Vyriausybė kreips didesnį dėmesį kitais metais.

Žurnalistas: Kaip sutiksite naujuosius? Labai trumpai, Premjere.

Premjeras: Baletas „Miegančioji gražuolė“ ir po to namuose su žmona.

Žurnalistas: Ačiū už pokalbį. Sėkmingų visiems naujų metų!

Premjeras: Dėkui.