Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2006 m. gruodžio 14 d.

Žurnalistas: Pirmadienį buvo paskelbta statistika, kad šalyje kas penktas pilietis patiria skurdą. O šiandien štai skaitome laikraščiuose ir girdite informaciją, kad Jūs pasirašėte nutarimą išmokėti Vyriausybės atstovams apskrityse po tryliktąjį atlyginimą. Ar ne per daug išlaidauja Vyriausybė?

Premjeras: Ne, aš taip nemanau. Matote, ir skaičiai, kurie yra paskelbti, jie turi būti palyginti su kažkuo. Iš tikrųjų prieš keletą metų gyvenančių žemiau skurdo ribos buvo daug daugiau. Tačiau aišku, šitie skaičiai yra labai svarbūs, ir Vyriausybė sukoncentruos savo pastangas būtent tam, kad pakeltų pragyvenimo lygį, išmokėjimo už socialines paslaugas. Kaip žinote, šiais metais daug sprendimų yra priimta,  yra paremta net daug daugiau, nei buvo numatyta žemiausias pajamas gaunantiems. Apskritai šiemet gyventojų pajamos padidės beveik 25 proc. tai yra pats sparčiausias pragyvenimo lygio kilimas šitame regione ir turbūt tarp naujų ES šalių. 

Žurnalistas: Bet žinote, Premjere, kyla paprastiems žmonėms klausimas - po tryliktąjį atlyginimą.. Na, žmonės dirba galbūt valdiškose institucijose, lieka nepanaudotų pinigų, bet gal geriau juos paskirti kokioms socialinėms reikmėms, per šventes pamaloninti tuos, kurie patiria skurdą?

Premjeras: Kaip žinote, buvo ir pensininkams išmokėta jau daug anksčiau tryliktos vadinamosios pensijos, taip kad daroma ir tai. Bet šitų pinigų negalima iš vienos eilutės permesti į kitą. Tai čia vienas dalykas. Kitas dalykas yra tai, kad šiandien  ir valstybės tarnyba yra gana sudėtingoje padėtyje, nes konkurencija iš privataus sektoriaus dėl atlyginimų kilimo ir dėl įvairių kitų priežasčių visą laiką didėja. Aš labai gerai prisimenu, kad jei anksčiau įvairiuose konkursuose į paprasto net valdininko vietą būdavo  25-30 kandidatų, tai šiuo metu kai kada konkursas  apskritai neįvyksta, geriausiu atveju būna 2,3 ar 4 kandidatai. Tai todėl valstybės tarnybos kokybė irgi labai svarbi visuomenei.

Žurnalistas: Tai Jūs taip skatinate ir valstybės tarnybos patrauklumą? Bet Premjere, aš dar norėčiau paklausti dėl vakar paskelbtos labai svarbios informacijos, jog Europos Komisija nusprendė stabdyti Via Balticos statyba per Lenkijos teritoriją dėl vietos žaliųjų protestų. Ar šis mums labai svarbus projektas gali būti sustabdytas, gali įstrigti ilgam Europos biurokratų stalčiuose?

Premjeras: Kaip žinote, mes kalbamės su Lenkija, yra daug pažadų. Rytoj atvyks vėl Lenkijos Premjeras, aš neabejoju, kad mums teks vėl ta tema kalbėti.

Žurnalistas: Tai Jūs kalbėsite dėl Via Balticos rytoj?

Premjeras: Neabejotinai. Tai yra mums labais svarbus projektas. Be to, ir Lenkijos Premjeras ne kartą pažymėjo, kad Lenkijai jis taip pat yra labai svarbus. Tačiau jie turi tam tikrų problemų ir, žinote, žalieji ne tik Lenkijoje, bet ir kitose šalyse yra gana aktyvūs, ir kartais pas mus protestuojama. Čia šiuo atveju ne žalieji, bet irgi protestuoja ir dėl sąvartynų statybų, ir  Latvijoje tas vyksta. Demokratija yra demokratija.

Žurnalistas:   Tokia demokratijos kaina. Aš dar norėčiau paklausti dėl rytojaus susitikimo su premjeru Kaczynskiu, ketinate atšvęsti sėkmingą „Mažeikių naftos“ paradavimo sandorio pabaigą. 

Premjeras:  Pirmiausia, mes ketiname pasirašyti sandorį. Po to aišku, bus vakarienė, bet pirmiausia pats sandoris. Čia yra svarbiausias dalykas, o ne šventė.

Žurnalistas: Ar geopolitinis mūšis dėl „Mažeikių naftos“ jau bus baigtas? Ar tai reiškia, kad šitoje istorijoje jau rytoj bus padėtas taškas ir bandymų kažkokių iš esmės keisti situaciją jau nebus?

Premjeras: Aš manau, kad iš dalies taip, tačiau aišku, bus problemų ir dėl naftos tiekimo. Be to, kas yra labai svarbu, pats PKN Orlen turi įvairių idėjų ir jie apie tai jau ne sykį kalbėjo, kaip toliau plėtos naftos biznį, kaip  jie darysis sėkmingesni. Yra idėjų, kaip žinote, sujungti ir naftotiekį su Lenkija, aš turiu omenyje, galbūt mes ateityje turėsime iš Kaspijos jūros baseino. Daug įvairių projektų yra, ir pirmiausia apie juos kalbėsime.

Žurnalistas: Kalbama, kad lenkai „Jukos“ nenori mokėti visos kainos, siekia ją mažinti. Kokia Vyriausybės pozicija šiuo klausimu? 

Premjeras: Vyriausybės pozicija yra aiški, susitarimai jau yra padaryti. Kaip žinote, dėl gaisro jau yra suderėta su draudimo kompanijoms, ir jos didelę dalį, gerokai didesnę dalį negu, sakysime, apytikriai skaičiuojama, padengs draudimo kompanijos, aš nemanau, kad čia yra problema. Aišku, intrigų aplink šį sandorį yra daug, tačiau kol kas jokio oficialios informacijos bent jau iš PKN Orlen šiuo klausimu negavome.

Žurnalistas: Bet tos intrigos, kaip Jūs sakėte, tikriausiai baigsis sus sėkminga sandorio pabaiga?

Premjeras: Visada reikia tikėtis, kad bus geriau, tačiau sakau, kad gali iškilti kitos problemos. O pats sandorio užbaigimas  yra labai svarbus momentas.

Žurnalistas: O kokie didžiausi iššūkiai po sandorio pasirašymo?

Premjeras: Aš minėjau vieną iš jų, tai aišku, naftos tiekimo užtikrinimas. Yra šiuo metu svarstomi įvairūs variantai, vyksta tam tikros ir derybos. Aš galvoju, kad čia bus tam tikras iššūkis, tačiau manau, kad šiuo metu yra įmanoma, yra tam tikrų optimistinių žinių ir iš naftos tiekėjų, tačiau dar kiek anksti apie tai kalbėti.

Žurnalistas: O kokios, man įdomu, tos žinios? Be Rusijos kokios dar alternatyvos svarstomos?

Premjeras: Yra įvairios alternatyvos. Šiuo metu kol kas „Mažeikių nafta“ dirba per Būtingės terminalą, įsigyti naftos rinkoje šiuo metu nėra didelis sunkumas, tik tai yra šiek tiek brangiau. Yra tam tikri pelno nuostoliai. Tačiau vis tiktai mes tikimės, kad „Mažeikių nafta“ dirbs pelningai.

Žurnalistas: Ministre Pirmininke, kalbant apie kitą energetikos tiekimo sritį – branduolinę energetiką -  Laisvosios rinkos instituto ekspertai paskelbė šią savaitę, jog valstybė politiškai neturėtų remti naujos branduolinės jėgainės statybos, nes tai iškraipo rinką, kuri pati turėtų nustatyti, kiek kokios energijos šaliai reikia. Jei nebūtų politinės paramos, ar tokie milžiniški projektai judėtų?

Premjeras: Šiuo atveju aš nelabai sutinku su Laisvosios rinkos instituto ekspertais, jeigu valstybė, o šiuo atveju trys valstybės, dabar jau ir keturios valstybės, nebūtų įsikišusios į šį projektą, tai kodėl iki šiol privatūs investuotojai to nedarė? Vis tiktai tai yra labai stambus projektas ir manau, kad galima prijungti privačias kompanijas ateityje, tačiau valstybių vaidmuo šiuo atveju bent jau pradiniame etape yra ypatingai svarbus.

Žurnalistas: Iš tikrųjų grįžtant prie tos pačios „Mažeikių naftos“, ar sandoris būtų sėkmingai pasibaigęs, jeigu būtų nebuvę nei Lietuvos, nei Lenkijos Vyriausybių paramos?

Premjeras: Manau, kad būtent abiejų valstybių ir Vyriausybių parama čia buvo lemtinga. Nėra abejonių.

Žurnalistas: Praėjusį ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Juliaus Veselkos siūlytam įstatymo projektui pratęsti Ignalinos jėgainės darbą. Kaip balsuos socialdemokratai dėl šio įstatymo finalinėje stadijoje ir kokia Premjero pozicija?

Premjeras: Lietuva turi tam tikrus įsipareigojimus. Mes turime labai atsargiai žiūrėti į tokius, sakyčiau, iš dalies populistinius sprendimus. Aš nežinau, kaip socialdemokratai balsuos, matyt, frakcija svarstys dėl to. Tam tikros preliminarios kalbos apie tai vyksta, tačiau pats tokio įstatymo priėmimas dar nenulems, kad reaktoriaus veikla bus pratęsta. Galimybių, aš minėjau ne kartą, nėra labai daug. Pirmiausia, mes turime galvoti apie naujo ar naujų rektorių statybą, čia mes turime koncentruoti savo dėmesį. Aš suprantu, kad Seimo nariai nori tokius sprendimus priimti, galbūt net norėtų šiek tiek išgarsėti, būti populiarūs. Čia prieš rinkimus mes dar daug populistinių sprendimų pamatysime, bet yra valstybės įsipareigojimai, yra reali situacija, svarbiausia dabar koncentruotis ties naujo reaktoriaus statyba. Man atrodo, kad ne dabar yra šito klausimo kėlimo metas.

Žurnalistas: Bet labai keista situacija būtų, jei Seimas priimtų įstatymą, o, kita vertus, mes turime įsipareigojimus ES ir pinigus, kuriuos suderėjome uždarymui.

Premjeras: Iš tikrųjų šiek tiek keista. Aš manau, kad pirmiausia reikia vykdyti įsipareigojimus. Ir šiaip yra ir kitų projektų, kurie gali būti realizuoti tam, kad uždengtų tą skirtumą, kuris susidaro tarp senų reaktorių uždarymo ir naujos elektrinės pastatymo. Tiesą sakant, būtent lenkai norėtų kuo greičiau pastatyti. Be to, nepamirškit, kad ir antrasis reaktorius, jo veikla pasibaigia 2012 metais, todėl net toks sprendimas pilnai neišspręstų problemos.

Žurnalistas: Kiek ruošiamės statyti naujų reaktorių?

Premjeras: Kol kas mes manome, kad realu kalbėti apie du reaktorius. Aišku, bus dar daug ginčų,, kokių galingumų jie turi būti, kokia bus rinka. Kaip tik būtent penktadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos tų kompanijų vadovai susitinka, jie apie tai kalbės. 

Žurnalistas: Kodėl du? Kuo pagrįstas skaičius du?

Premjeras: Čia yra kol kas vienas iš svarstomų variantų. Tai priklausys nuo to, kokia bus rinka, kaip mes prisijungsime prie ES rinkos, nuo daugelio veiksnių.

Žurnalistas: Premjere, žmonės jau po truputį rengiasi Šventoms Kalėdoms, artėja šventės. Vakar Seimo ekonomikos komitetas nepritarė Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininko Algio Čiapliko pasiūlymui įvesti Kalėdų atostogas – su valstybinėmis šventėmis sutampančias išeigines perkelti į tarpušventį. Ar Jums atrodo pagrįstas toks pasiūlymas?

Premjeras: Pirmiausia, aš norėčiau pasveikinti visus Lietuvos žmones, naudodamasis proga, su artėjančiomis Kalėdomis, su Naujais metais. Gal bus dar progų pasveikinti ir aš žinau, kad tai yra labai svarbu, mes turime dabar labiau galbūt susikaupti, daug ką atleisit vienas kitam, toks yra metas, jis yra labai gražus ir labai svarbus dvasine prasme. Ir tikrai aš nuoširdžiai sveikinu visus besiruošiančius šioms šventėms. Ir tai šeimai tai yra labai svarbu, kurią mes norėtume stiprinti. O tai, kad Seimas nepritarė, tai yra Seimo valia. Aš galvočiau, kad su šventėmis, kurių pas mus yra labai daug,  ir mes turime tam tikrų nuostolių ir darbo rinkoje, ir šiaip. Man regis, apskritai per pastaruosius metus labai daug Seimas keičia įvairius sprendimus dėl atostogų, dėl išeiginių, šiek tiek mes jaus susipainiojome. Manau, kad reikėtų rimtai pasižiūrėti iš esmės į šį klausimą ir suderinti įvairias šventes, suskaičiuoti, keik jų yra, kokie yra darbo laiko nuostoliai, įvairius dalyku ir priimti konceptualų sprendimą.

Žurnalistas: Bet tyrimai rodo ir atskleidžia, kad žmonės iš Lietuvos emigruoja, tame tarpe ir dėl per didelio darbo krūvio. Vakar paskelbti tyrimai, nežinau, ar juos matėte, Premjere?

Premjeras: Beveik esu tikras, kad darbo krūvis tų žmonių, kurie emigravo, yra daug didesnis negu pas mus. Tai čia tuo galite neabejoti. Ir ten mažai kas kokius tyrimus daro, žmonės tik dirba, stengiasi kuo daugiau uždirbti. Aišku, aktyviausi ir išvažiuoja. Aš negalvočiau, kad pas mus darbo krūvis esmingai skiriasi nuo kitų ES šalių.

Žurnalistas: Šnekant dar apie emigraciją ir jos mastus, yra nemaža problema dėl dvigubos pilietybės. Nors tai nėra susiję su Vyriausybės sprendimais, Vyriausybės darbu, bet kaip Jūs, Premjere, gal asmeniškai regite šios problemos sprendimą?

Premjeras: Mes jau pradėjome konsultacijas su teisininkais, aš tikiuosi, kad mes sukursime darbo grupę ir reikės šią problemą spręsti. Iš tikrųjų tai yra labai sudėtinga problema. Nežinau, ar realu ją būtų išspręsti per referendumą. Galbūt reikia ieškoti teisinių sprendimų.

Žurnalistas: O kaip Jūs įsivaizduojate tuos teisinius sprendimus?

Premjeras: Kol kas neįsivaizduoju. Kol kas tik pradėjome konsultacijas su teisininkais. Iš tikrųjų yra tikrai pačioje Konstitucijoje griežti apibrėžimai ir Konstitucinio teismo išvados, tačiau visada galima rasti sprendimus.

Žurnalistas: Ir pabaigai, ko tikitės iš šiandieninio vizito  Briuselyje?

Premjeras: Aš manau, kad jis yra svarbus. Mums visų pirma yra Šengenas. Ir labai gerai, kad yra surastas sprendimas. Didele dalimi, reikia pasakyti, Lietuvos iniciatyva, ir Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys čia aktyviai veikė, kaip žinote. Jis buvo surinkęs visus naujuosius kandidatus prisijungti prie Šengeno. Ir mūsų dabar tas laikinas sprendimas prie laikinos informacinės sistemos reiškia, kad tikrai mes 2007 – ais metais mes prisijungsime. Aš esu tikras, kad šį sprendimą patvirtins Europos Vadovų taryba. Labai svarbios diskusijos bus aišku dėl ES plėtros, ateityje gal labiau, ne dabar. Kaip čia dabar mėgstama sakyti, durys turi išlikti atviros. Mums labai svarbi naujoji kaimynystė, politika šitoje srityje turi būti labiau finansuojama, nes mes esame kaimynai ir Rusijos, ir Baltarusijos, ir su Ukraina bendradarbiaujame gana aktyviai, mes pasisakome už laisvesnį rėžimą, kuris bus ypatingai mums svarbus įstojus į Šengeną. Taip pat inovacijų politika. Ten yra keli aspektai mums svarbūs, ir patentai, ir Europos technologijų instituto steigimas. Dar šitie projektai nėra iki galo aiškūs, bet Lietuvai, kurios  ekonomika suks, neabejoju, inovacijų keliu šis sprendimas yra labai svarbus. Na, ir kai kurie kiti klausimai.

Žurnalistas: Premjere, ačiū už pokalbį. Sėkmės ir gero vizito.