Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2008 m. lapkričio 4 d.

Žurnalistė: Europos Komisijos paskelbtose rudens ekonomikos prognozėse sakoma, jog Lietuvos ekonomikos augimas kitais metais visiškai sustos, o kitais metais – 2010aisiais, kai visos kitos ES šalys jau kops į viršų -  jis bus minus 1 procentas. Svarbiausia nuosmukio priežastis bus vidaus vartojimo sumažėjimas, sąlygotas išorės veiksnių, bet taip pat ir Vyriausybės politikos pastebimo algų didinimo valstybės tarnautojams, tiesioginių mokesčių sumažinimo ir socialinių įsipareigojimų. Premjere, Lietuvos biudžeto deficitas dėl šių priežasčių, prognozuojama, viršys ES rekomenduojamą 3 procentų ribą. Ką pasakysit?

Premjeras: Aišku, viskas priklausys nuo mūsų pačių. Čia yra tiktai prognozės, tačiau kaip tik būtent ten ir pažymima, kad mes susiduriame su tomis problemomis, kurias mums sukėlė praėjusiais metais padidinti valdininkų atlyginimai. Pirmiausia konservatoriai su „liberalsąjūdiečiais“, čia kaip tik tas pavyzdys, kad nereikia daryti kitiems bloga, visa tai atsiliepia... Ir čia yra pagrindinis dalykas, dėl ko mums prognozuojama blogesnė situacija, plius jie skaičiuoja, jog bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Mano požiūriu, turėtų būti uždaryta tik tuo atveju, jeigu bus kompensacija. Dabar planas, kaip žinote, ruošiamas Baltijos jungčių. Ar turėtų būti jungtis, ar kokie nors kitokie sprendimai, bet jeigu prognozuoti tiktai uždarymą ir nekompensuoti, tai, aišku, Lietuvos ekonomikos laukia sudėtinga ateitis.

Žurnalistė: Svarbiausia Lietuvos nuosmukio priežastimi įvardijimas vidaus vartojimo sumažėjimas bei Jūsų jau paminėtų algų didinimo valstybinio sektoriaus darbuotojams, minimas tiesioginių mokesčių sumažinimas ir socialiniai įsipareigojimai dideli.

Premjeras: Socialiniai įsipareigojimai yra labai svarbus dalykas ne tiktai Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Ir kitos šalys stiprins socialinę saugą šiuo metu, ir aš nemanau, kad čia yra problema, bet jeigu kalbėtume apie mokesčius, tai iš tikrųjų komisaras Almunia jau čia viešėdamas pasakė, jog Lietuva perdaug  radikaliai per dvejus metus sumažino mokesčius devyniais punktais. Tai su tuo mes sutinkame, tačiau šis sprendimas buvo priimtas iki mūsų Vyriausybės.

Žurnalistė: Premjere, Lietuvos biudžeto deficitas dėl šių priežasčių viršys ES rekomenduojamą trijų procentų ribą. Tai vis tos priežastys, kurios sukėlė ir toliau veiks Lietuvos ekonomikos vystimąsi. Ir visa tai buvo padaryta Jūsų Vyriausybės valdymo laikais.

Premjeras: Aš kaip tik nesutinku su šituo. Biudžeto deficitas  čia yra tiktai prognozė. Jis priklausys nuo to, koks bus priimtas kaitų metų biudžetas. Biudžeto projektas yra pateiktas ir jisai neviršija trijų procentų.

Žurnalistė: Prognozuojama, kad infliacija kitais metais Lietuvoje nuo dabartinių 12 procentų sumažės iki 7 procentų. Tačiau 2010 metais, kai visa Europa jau bus susidorojusi su sunkiais laikais ekonomikoje, Lietuvoje infliacija išliks ties 7,5 procento riba. Tai irgi bus pasekmė Jūsų Vyriausybės darbų, Premjere.

Premjeras: Na, aš su tuo nesutinku. Matot, kodėl prognozuojama infliacija – todėl, kad dar kartą sakau., jog bus uždaryta Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas. Tai čia yra klausimas, kuo bus pakeistas šitas sprendimas. Tai priklausys nuo aktyvių Vyriausybės veiksmų.

Žurnalistė: Premjere, o apskritai šitą pranešimą kaip Jūs sutikote? Ar jis Jūsų nešokiruoja? Visoms šalims numatomas kilimas, išskyrus minuse sėdinčią Lietuvą. Ar tai tik dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo? Ar dar vis dėlto yra svarbesnių priežasčių tvarkant savo ūkį?

Premjeras: Du pagrindiniai klausimai yra – ta valdininkų atlyginimų padidinimas, kuris nebuvo suderintas su Vyriausybe, tai yra viena, antras dalykas, yra Ignalinos atominė elektrinė. Tokio poveikio neturės jokia kita šalis, bet aš tikiuosi, kad tai yra tiktai prognozė. Nebūkim fatalistai. Mes turime žinoti prognozę, bet turime galvoti, kokių veiksmų šiuo atveju reikia imtis. Jeigu Vyriausybė imsis teisingų veiksmų, jeigu mūsų verslas veiks aktyviai, jeigu bus investuojama į perspektyvias naujų technologijų šakas, tai aš manau, kad šitos prognozės galima būtų išvengti.

Žurnalistė: Premjere, o kur Jūsų atsakomybė? Juk buvote perspėtas, kad neišlaidautumėte. Ar Jūs  neprisiimate jokios atsakomybės šiuo atveju?

Premjeras: Mes ir neišlaidaujam. Dar kartą sakau. Opozicinė dauguma „įdėjo“ išlaidavimą, kuriuo dabar mus ir kaltina. Dar kartą sakau, Vyriausybė nesutiko su valdininkų atlyginimų tokiu padidinimu. Jo  tokio visiškai nereikėjo, aš su tuo sutinku. O Vyriausybė naudoja tokį biudžetą, kokį patvirtina Seimas. Tai šiuo atveju nei išlaidauti, nei taupyti negali. Problema yra ta, kad mes nesilaikome tam tikrų  politinės kultūros taisyklių, ypač veikiant mažumos Vyriausybei. Galima tyčia „įdėti“ į biudžetą visokių papildomų išlaidų ir po to galvoti, kaip čia bus. Bet dar kartą sakau - štai  tokia yra politikos logika, politikos ironija, kad tie, kas tą  darė specialiai iš dalies, dabar turi už tai atsakyti.

Žurnalistė: Žmonėms šiuo metu labiausiai rūpi pranešimai apie elektros kainų didėjimą ir dujų kainos didėjimą net 40 procentų, todėl prašau Jūsų komentaro – kiek gali didėti elektros kainos, ar tai jau galutinis sprendimas, kad didės maždaug 6 centais už kilovatvalandę ir dujų kainos, jos didės 40 procentų vartotojams.

Premjeras: Dėl elektros kainų – tai čia yra viršutinė riba, nėra būtina ją kelti iki pat viršutinės ribos, o dujų kainos priklauso ne nuo Lietuvos, tiktai iš dalies. Jeigu opozicinė dauguma nebūtų tiek daug triukšmo kėlusi dėl dujų kainų reguliavimo, tai šiandien mes dar turėtume tą lengvatą, ir buitiniams vartotojams kainos nebūtų tiek padidėjusios, o pagrindinė objektyvi priežastis yra naftos kainos. Tačiau kadangi naftos kainos šiuo metu krinta, aš tikiuosi, kad dujų kainos turi būti perskaičiuotos, jos turi būti mažesnės. Lygiai taip pat mes prašome Kainų komisiją peržiūrėti šilumos kainas, nes kol kas dabartinės šilumos kainos remiasi senomis dujų kainomis, o, kaip žinote, kas pusmetį, remiantis naftos kainomis, dujų kainos turi būti perskaičiuojamos. Tačiau objektyviai dujų kainos vis vien padidės.

Žurnalistė: Praėjusią savaitę pasklido žinia, kad būsimojo branduolinio reaktoriaus statyboje Visagine nebedalyvaus nei Lenkija, nei Estija, nei Latvija. Jei tai tikra, gal tai įvyko dėl to, kad šalims nepavyko susitarti dėl akcijų dalies reaktoriaus statyboje. Nejaugi elektrinę teks statyti vienai Lietuvai?

Premjeras: Visos šalys dalyvauja ir dalyvaus, kadangi visoms tai yra labai aktualu ir projektas yra tęsiamas.

Žurnalistė: Kaip sekasi šalims susitarti dėl jų dalies statyboje, juk labai ilgai tęsiasi šitos derybos. Kas vyksta?

Premjeras: Šalims tikrai pavyks susitarti. Kadangi pagrindinis klausimas buvo – ar pakaks visoms šalims galingumo, kurio jos nori, tai šiuo atveju aplinkos įvertinimas tokį galingumą leidžia, tai reiškia, jog šalys tikrai susitars dėl akcijų dalies.

Žurnalistė: Premjere, ateinanti naujoji Vyriausybė ir jos būsimasis Premjeras siūlo drastišką išlaidų karpymą. Jau konstatuota, kad Lietuvos ūkio padėtis yra bloga, bet ateinanti Vyriausybė net nemanė, kad ji tokia bloga. Siūlomas išlaidų karpymas, kodėl Jūs pats to nedarėte? Ir kaip Jūs dabar vertinate Andriaus Kubiliaus siūlomą krizės prevencijos programą?

Premjeras: Išlaidų karpymas yra įmanomas tiktai vienu atveju – tuo tikslu reikia ateiti į Seimą ir peržiūrėti biudžetą. Tai mūsų sąlygomis peržiūrėt biudžetą, tai beveik gali būti tikras, kad išlaidos bus padidintos. Kaip aš dabar žiūriu? Tai dar kartą sakau – labai gaila, kad konservatoriai šito nesuprato praeitais metais. Dabar jie staiga susigaudė. O tai kad jie kalba apie tai, kad ūkio padėtis yra blogesnė negu jie įsivaizdavo, tai yra tiktai propagandinė priemonė, kuri reikalinga tam, kad ateityje pateisint savo neveiklumą ir nesugebėjimą veikt šitomis sąlygomis, tiktai tiek. Šalies ūkio padėtis - net ir toje pačioje Komisijos ataskaitoje sakoma, jog šiais metais mes turėsim kol kas geriausią padėtį, klausimas, kaip bus ateity, ar bus priimti teisingi sprendimai. Taigi išlaidų karpymas iš tiesų yra teisingas dalykas, tačiau tuo tikslu reikia ateiti į Seimą, peržiūrėti biudžetą, ką draudžia šiuo metu Fiskalinės drausmės įstatymas, aš manau, kad iš tikrųjų reikia tą daryti, bet dar kartą sakau – tai bus gera pamoka visoms mūsų opozicinėms partijoms, kad negalima naudotis opozicine dauguma ir specialiai priiminėti tokius sprendimus, kurie blogina šalies padėtį. Štai dabar jie su ta padėtim patys ir susiduria. Visi turi prisiimti atsakomybę. Iniciatyva didinti valdininkams atlyginimus, kas sudaro pusę procento biudžeto deficito,  priklausė „liberalsąjūdiečiams“, juos aktyviai palaikė konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. Tai štai mes tą rezultatą dabar ir turim.

Žurnalistė: ačiū už interviu Lietuvos radijui. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.