Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2008 m. lapkričio 11 d.

Žurnalistė: Premjere, dabar daug diskutuojama dėl naujosios Vyriausybės antikrizinės programos. Noriu paklausti, kodėl Jūs negalėjote pateikti plano, kaip 4 milijardais litų sumažinti biudžeto deficitą. Kas Jums trukdė?

Premjeras: Pirmiausia labai stebiuosi, kad tokio plano nėra, nes, kiek girdėjau, rinkimų metu konservatoriai sakė, kad toks planas yra. Tai dabar, pasirodo, jis yra tiktai ruošiamas. Ir greičiausia čia vėlgi yra PR‘o dalykai, nes, kaip suprantu pagal pasiruošimą, grįžtama prie tų pačių veiksmų, kuriuos jau ši Vyriausybė numatė šių metų biudžete. Tai tas jau yra ir numatyta

Žurnalistė: Kokių veiksmų?

Premjeras: Mes peržiūrėjome keletą programų ir tuo sumažinome išlaidas maždaug 700 milijonais litų. Me sumažinome lėšas valstybės valdymui 5 procentais, mes taip pat užšaldėme valdininkų atlyginimus ir tokį biudžetą esame pateikę Seimui. Kas įdomiausia – Seimas, kuriame dirba tie patys konservatoriai, svarstant šį biudžetą jau prisiūlė papildomai beveik milijardą litų. Taip, kad tos kalbos apie taupymą ir kažkokią paslaptingą mistinę antikrizinę programą kol kas tiktai ir lieka kalbomis. Jeigu kalbama apie vadinamą PVM lengvatų panaikinimą, tai ne kartą esu jau minėjęs, jog šios lengvatos nesudaro tų 2 milijardų, apie kuriuos vis kalba dažnai. Čia yra 692 milijonai, ir visos lengvatos yra susijusios su įvairiais socialiniais aspektais – tai vaistai, šiluma, lengvatos žemdirbių kurui. Ir aš labai sunkiai įsivaizduoju, ar tai galima sumažinti. Tai dabar pagrindinis punktas yra, kurį bent kol kas matome spaudoje iš tos vadinamos antikrizinės programos, - mokesčių peržiūrėjimas, o jei pasakyti tiksliau – jų didinimas.

Žurnalistė: O iš tikrųjų juk tai yra vadinama trijų mokesčių suvienodinimu. Premjere, o kaip Jūs vertinate tą trijų mokesčių suvienodinimo galimybę?

Premjeras: Manau, kad pirmiausia dabar ne laikas daryti tokią mokesčių reformą. Nes jei paskaičiuosit – tai iš esmės yra mokesčių padidinimas.

Žurnalistė: Kam padidinimas, o kam sumažinimas?

Premjeras: Padidinimas yra verslui. Nemanau, kad šiuo metu lėtėjant ekonomikai reikėtų didinti verslui mokesčius. Šiaip mūsų mokesčiai šiuo metu tikrai nėra dideli. Kaip sakiau jau ne kartą, mūsų BVP perskirstymas mokesčiais yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Ir nemanau, kad juos dabar reikėtų peržiūrėti. Pavyzdžiui, pajamų  mokestis per dvejus metus sumažintas 9 punktais. Ir nemanau, kad čia yra ta išeitis. Čia yra daugiau estetika – kad yra vienodas mokestis, o kad lengviau surinkti – tai yra netiesa. Paklauskite bet kurio mokesčių inspektoriaus, ne karta kalbėjausi su jais, jiems skirtingi tarifai nėra problema.

Žurnalistė: O tai, kad tai yra Slovakijos pavyzdys ir Slovakijos sėkmė suvienodinus mokesčius? Ir Jūs seniai apie tai žinojot, bet nesiūlėt pritaikyti Lietuvoje. Kodėl, Premjere?

Premjeras:  Nieko bendro Slovakijos sėkmei prisijungiant prie euro mokesčių suvienodinimas neturėjo.

Žurnalistė: Pritraukti investuotojus turėjo.

Premjeras: Manau, kad reikia žinoti ką darė slovakai. Slovakai pirmiausia devalvavo savo valiutą 16 procentų ir tai leido jiems sumažinti infliaciją. O mokesčių suvienodinimas yra grynai dešiniųjų liberali idėja. Ne dėl to visiškai ateina investicijos. Jeigu žinote, ir pas mus yra ne viena užsienio investuotojų apklausa daryta ir pagrindinė problema yra ne mokesčiai. Nė vienas užsienio investuotoja nesakė, kad Lietuvoje yra per dideli mokesčiai arba blogi. Dažniausiai investuotojai ateina iš tų šalių, kur mokesčiai daug didesni. Viena iš pagrindinių problemų, kurią nurodo užsienio investuotojai, yra mūsų žemės problemos. Dėl neužbaigtos žemės reformos daugiausiai problemų susidaro investuotojams Lietuvoje.

Žurnalistė: Ar įgyvendins Andriaus Kubiliaus Vyriausybė viską, ką ji yra šiuo metu užsibrėžusi, viską, kas numatyta antikrizinėje programoje?

Premjeras: Dar kartą sakau, labai sunku atsakyti jums į šitą klausimą, nes antikrizinės programos kol kas nėra.

Žurnalistė: Jūs jau sakėte, kad socialdemokratai naujajame Seime dirbs opozicijoje. Įdomu, ar Seime socialdemokratai balsuos už šį antikrizinį planą, kuris jau dabar platinamas spaudoje, apie kurį daug kalbama ir žmonės jau žino apie jį.

Premjeras: Mes tikrai nebalsuosime už mokytojų atlyginimų sumažinimą. Yra ilgalaikė mokytojų, socialinių, kultūros darbuotojų apmokėjimo programa. Aš manau, kad jos reikia laikytis, juo labiau, kad ji buvo priimta plačiai palaikant Seimui, įskaitant tuos pačius konservatorius. Tai būtų pažadų nesilaikymas. Mes tikrai nepritarsime žemės ūkio paramos mažinimui, Kelių fondo mažinimui. Sakysim, sumažinti investicijas į Kelių fondą, tai reiškia  pabloginti statybinių įmonių situaciją. Aš sakiau, kad viena iš antikrizinių priemonių turi būti investicijos ir ūkio skatinimas, todėl šitos priemonės mums tikrai netinka. Jeigu tokios bus. Jeigu tai, kas kalbama spaudoje, tai, matyt, yra tiktai diskusijų eiga būsimojoje valdančiojoje koalicijoje.

Žurnalistė: Esate kaltinamas nuo naujojo Premjero nuslėpęs tikrąją ūkio padėtį, taip pat ją nuslėpęs ir nuo žmonių, o, pasirodo, duomenis apie tikrąją padėtį Jums teikęs Statistikos departamento vadovas Šemeta dabar tampa naujuoju finansų ministru. Tai kodėl slėpėte tikrąją padėtį, Premjere?

Premjeras: Na, tai yra visiškai absurdiški kaltinimai, jokios padėties Lietuvoje negalima nuslėpt, mes esam viešoj erdvėj - ir Europos Sąjunga, ir Komisija, ir mūsų Statistikos departamentas dirba europietiškais standartais, beje, laikomas vienų geriausių Europos Sąjungoje, todėl čia yra visiškai tuščios propagandinės kalbos. Jokių duomenų apie šalies padėtį nuslėpt neįmanoma, jie pateikiami kiekvieną savaitę, kone kiekvieną dieną. Tai yra propaganda, kurios tikslas labai paprastas – parodyti jog perimama neva tai blogesnė padėtis negu tikėtasi. Kodėl taip daroma – daroma todėl, kad aiškiai matosi, jog konservatoriai neturi realios programos, kaip reikia veikti šiomis sąlygomis. Ši programa koncentruojasi ties vienu – vėlgi didele dalimi propagandiniu punktu - taupymu. Visiškai kitam kontekste svarstomas yra priemonės pačioj Europos Sąjungoj – daugiausia ten koncentruojamasi į priemones, kaip skatinti ekonomikos augimą, kaip paremti smulkųjį ir vidutinį verslą. O taupymas reiškia norą perkelti finansinių institucijų sukeltos krizės kaštus ne ant bankų, o būtent ant paprastų žmonių. Tai štai čia yra mūsų skirtumas ir mes tokiai pozicijai nepritarsim.

Žurnalistė: Dabar dar apie tai, ką dar spėtų nuveikti Jūsų vadovaujama Vyriausybė. Žiniasklaidoje tai vadinama „atsidėkojimu“. Vyriausybė valdo 18 procentų „Lietuvos dujų“ akcijų. Kalbama apie tai, kad vadinamasis dujų terminalas bus sudarytas iš Lietuvos Vyriausybės valdomų akcijų ir verslininkų akcijų. Premjere, pakomentuokite, prašau, ką Jūs ketinate daryti.

Premjeras: Na taip, pirmiausia, tai nieko bendra su kokiu nors atsidėkojimu neturi. Suskystintų dujų terminalas yra mūsų atnaujintoje energetikos strategijoj, tai kol kas vienintelė alternatyva kokiam nors kitokiam dujų tiekimui. Šis projektas buvo svarstomas labai ilgai ir Strateginis komitetas tam pritarė. 80 procentų šitame projekte turėtų turėti Vyriausybė, tai yra apie keturis penktadalius, o vieną penktadalį ketinama pritraukti privataus verslo kapitalo.

Žurnalistė: Tai turėtų būti „Achema“ – pono Lubio 20 procentų akcijų?

Premjeras: Ūkio ministerija atliko apklausą, ši kompanija sutiko dalyvauti.

Žurnalistė: Kada tai bus įgyvendinta, kada Vyriausybė svarstys ir priims tokį planą?

Premjeras: Aš manau, kad artimiausiu metu, nes Strateginis komitetas tokiam planui pritarė. Vyriausybė investuoja į suskystintų dujų terminalą ir šis terminalas bus valdomas Vyriausybės.

Žurnalistė: Iki kada bus planas įgyvendintas – iki gruodžio 15-tos?

Premjeras: Jeigu bus visi teisiniai dalykai suderinti, gali būti tai padaryta.

Žurnalistė: Ačiū už interviu. Premjeras Gediminas Kirkilas.