Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2007 m. spalio 30 d.

Žurnalistė: Prieš Šiaurės Tarybos sesiją Osle, Jūs, Premjere, sakote, kad ekologinės problemos gali tapti vienu iš argumentų Lietuvai derantis su Europos Sąjunga dėl Ignalinos AE  antrojo bloko darbo pratęsimo. Nuo 1990 m. Lietuva anglies dvideginio emisiją sumažino 67 procentais, tačiau uždarius elektrinę toliau taršą mažinti taptų sudėtinga. Tai Jūs pasakėte vakar Osle. Nuo 2009 m. visiškai uždarius elektrinę Lietuva bus priversta naudoti būtent tos rūšies energetiką, kuri padidina anglies dvideginio emisiją. Premjere, o kas nutiko, kad nepaisant oficialių griežtų ES pareiškimų, Jūs nusprendėte derėtis dėl Ignalinos AE antrojo bloko darbo pratęsimo? Juks ne kartą Lietuvai buvo priminta, kad II blokas turi būti uždarytas 2009-aisiais ir jokios derybos neįmanomos.

Premjeras: Derybos ir dabar dar neprasidėjo, nereikia skubėti. Tai yra vienas iš argumentų, apie kuriuos mes galvojame, nes iki derybų dar toloka. Aš visą laiką sakiau, kad pradžioj Lietuva turi nuspręsti dėl naujos elektrinės statybos, o po to galbūt surasti kokių nors galimybių, kurių nėra tiek daug, ir įvertinti savo situaciją, visus iššūkius. O vienas iš iššūkių  - jog uždarius II elektrinės bloką, kol nebus pastatyta nauja, mes būsime priversti naudoti tas energijos rūšis, kurios didina emisiją. Tai čia labai paprastas argumentas.

Žurnalistė: Ar Jūs pats, premjere, vienašališkai, ar pasitaręs su ES komisarais nusprendėte pradėti derybas kai bus susitarimas dėl trečiojo bloko statybos?

Premjeras: Ne, aš dar kartą sakau, kad apie derybas kalbėti dar yra ankstoka. Tiesiog mes turim kai kuriuos argumentus, kuriuos dėstom. Nes per ta laiką, kuomet Lietuva įsipareigojo uždaryti atominę elektrinę, kaip Jūs ir minėjote, pirmiausia, mes labai sumažinome emisiją. Antras dalykas, po to mes tapome ES nariais ir įsipareigojome dar labiau  - iki 20 proc. iki 2020 m. – dar sumažinti. Tai šiek tiek yra pasikeitusios aplinkybės. Ir mes, aišku, jas išdėstysime Europos Komisijai. Tačiau tai nereiškia, kad čia bus derybos, jų gali ir nebūti. Tai yra viena iš galimybių ir tai yra argumentai, kuriuos mes dėstom.

Žurnalistė: Premjere, pirmadienį susitikote su Šiaurės ir Baltijos šalių premjerais. Jiems tikriausiai pasakėte apie Jūsų norą pratęsti II bloko darbą. Kokia buvo reakcija?

Premjeras: Reakcija normali. Visi žino, kokia yra mūsų situacija, kokie įsipareigojimai. Iš esmės tai nebuvo mūsų susitikimo pagrindinė tema. Kaip žinote, pagrindinė tema buvo ES ir ne ES šalių, šiuo atveju dar prisijungė Norvegija ir Islandija, indėlis į vyksiančią konferenciją, kuri iš esmės toliau svarstys, kas toliau vyks po Kioto protokolo užbaigimo, kokie turi būti nauji susitarimai. Kaip žinote, ES rodo iniciatyvą tapti lydere kovojant su klimato kaita ir tam pritarė Norvegija ir Islandija. Taip pat šiame 8 šalių premjerų susitikime buvo sakoma, kad Šiaurės ir Baltijos šalys gali ženkliai prie to prisidėti. Juo labiau, kad po metų Europos Sąjungai pirmininkaus Švedija, kuri turi savo darbotvarkėj šį klausimą. Danija ruošia didelę pasaulinė konferenciją dėl klimato kaitos. Šiame regione vyks apie tai labai daug diskusijų. Regionas gali labai daug prisidėti kovojant su klimato kaita.

Žurnalistė: O kokie bus nauji susitarimai pop Kioto, kuriuos ką tik paminėjot?

Premjeras: Kol kas jie yra tiktai inicijuojami. Lisabonoje prieš porą savaičių apie tai taip pat buvo kalbama. Ir šią idėją iškėlė Danijos Premjeras. Ją palaikė ir Britanijos Premjeras – kad ES turi imtis lyderystės pasaulyje šiuo klausimu.

Žurnalistė: Ir vis tik, kokie galimi – aišku, idėjos tik gimsta – tačiau gal galite pasakyti kelis, kokie nauji susitarimai bus pateikti svarstymui?

Premjeras: Esminė problema čia yra ta, kad visos pasaulio šalys turi dalyvauti šiuose susitarimuose. Nes jei vienos imsis įsipareigojimų, išmetimų apribojimų, mažins energijos sunaudojimą, o kitos to nedarys – ypač dabar sparčiau ekonomiškai besivystančios šalys, tokios, kaip Kinija, Indija – tai iš tos kovos nieko nebus. Todėl pirmiausia reikia susitarti visiems ir įsipareigoti. Kitas dalykas, jei vienos šalys įsipareigos labiau mažinti emisiją, labiau apriboti save, tai gali pažeisti jų ekonomiką, tai gali pažeisti viso pasaulio šalių konkurencingumą. Todėl turi būti labai aiškūs ir griežti susitarimai, kad būtų tausojama gamta, kad būtų mažinamas energijos sunaudojimas...

Žurnalistė: O kaip?

Premjeras: Įvairias būdais. Čia visi būdai, tie kurie yra žinomi – ir atsinaujinančių šaltinių naudojimas, ir, aišku, atominė energetika iš dalies. Visi būdai. Bet čia turi būti susitarimai tarp visų pasaulio šalių, nes konkurencinėje ekonominėje kovoje šalys atsiduria nelygiavertėse pozicijose. Vienos, kaip žinote, išmeta labai daug ir visiškai neapriboja savęs, dėl to labai nupigina prekes. Kitos į tai labai daug investuoja, prekės tampa brangesnės ir dėl to mažiau konkurencingos.

Žurnalistė: Premjere, vis tik aš grįžtu prie klausimo dėl antrojo bloko darbo pratęsimo. Kol Jūs esate Osle, Lietuvoje svarstomas ir komentuojamas Jūsų pranešimas dėl galimybių derėtis dėl antrojo bloko darbo pratęsimo. Gal vis dėlto tas Jūsų pasakymas apie galimas derybas dėl antrojo bloko darbo pratęsimo yra tik viešųjų ryšių akcija prieš Seimo rinkimus?

Premjeras: Ne, tai nieko bendra neturi. Aš visą laiką laikiausi tokios pozicijos. Jeigu Jūs prisimenate, ne vieną kartą sakiau, kad tai iš tikrųjų yra labai skaudi problema Lietuvai. Tas laikas, kuris bus nuo 2009 iki 2015-16 metų, kol pastatytume naują elektrinę, Lietuvai reikės naudoti daugiau dujų. Beje, net ir dėl didesnio dujų kiekio dar reikėtų susitarti – mes jo dar neturime. Aišku, tai labai pabrangins, tai padidins mūsų priklausomybę nuo vienio šaltinio -  iškyla labai daug iššūkių. Tarp jų ir ekologinis. Tai dabar mes juos visus ir dėstome. Ar iš tikrųjų derybos įvyks, ar jos galimos? Tai, kaip žinote, tai yra mūsų įsipareigojimai, dėl šitų įsipareigojimų uždaryti abu blokus mes naudojame Europos Sąjungos struktūrinę paramą, t.y. čia yra labai daug niuansų. Taigi, ar toks dialogas, ar net derybos prasidės yra didelis klausimas.

Žurnalistė: Premjere, o kodėl derybininkų grupei siūlote vadovauti Antanui Valioniui?

Premjeras: Čia yra žurnalistų gandai – niekas dar derybininkų grupės nesudarė ir niekas dar nieko niekam nesiūlo. Tai yra tiktai idėja.

Žurnalistė: Ar tai yra zondavimas, žiūrėjimas, ką į Jūsų tokius siūlymus atsakys Europos Sąjungos komisarai?

Premjeras: Matote, zonduoti mums nereikia, nes aš pats asmeniškai daugybę kartų esu kalbėjęs ir su ponu Piebalgu, ir su kitais komisarais, ir su Komisijos prezidentu Barrosso. Realiai pradėti derybų nepavyksta, galima sakyti, kad vyksta šiokios tokios konsultacijos. Tai aš ir pats esu daugybę kartų kalbėjęs apie tai. Kol kas Europos Komisija gan tvirtai laikosi savo pozicijų.

Žurnalistė: Ir nusprendėte, kad bandyti verta.

Premjeras: Aš manau, kad vis daugėja argumentų tą padaryti.

Žurnalistė: Estijos žiniasklaida praneša, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija susitarė laikytis vieningai dėl Rusijos – Vokietijos dujotiekio Baltijos jūroje tiesimo. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas teigia, jog dujotiekio jūros dugnu tiesti negalima dėl ekologinių priežasčių. Siūloma alternatyva – dujotiekis sausuma. Ar Osle apie tai buvo kalbama su Skandinavijos šalių premjerais? Nes Rusijos Baltijos Tyrimų centro vadovo, kurį cituoja Estijos žiniasklaida, Vladimiro Juškino teigimu, Skandinavijos ir Baltijos šalims susitarus dėl bendros pozicijos, Rusija svarstytų alternatyvų variantą. Kas Jums žinoma, Premjere? Ar kalbėjote apie tai Osle?

Premjeras: Tiesiogiai apie tai Osle nebuvo kalbėta. Nors iš tikrųjų šalys išreiškė susirūpinimą, šiuo atveju Suomija, Švedija, nors specialiai tuo klausimu kalbėta nebuvo. Išreiškė ir susirūpinimą būtent ekologiniu aspektu. Toks šių šalių susirūpinimas buvo išreikštas ir anksčiau. Tą patį pakartojo ir Estija.

Žurnalistė: O ar įmanomas Estijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vieningas susitarimas, vieninga nuomonė dėl dujotiekio?

Premjeras: Na, kaip mes matome, jinai vienaip ar kitaip yra panaši visų šitų šalių. Ar čia reikalingi dar kokie nors kiti susitarimai – apie tai dar nebuvo diskutuota, bent jau premjerų lygyje.

Žurnalistė: Europos žmoniškųjų išteklių indekso ataskaitoje Lietuvą Lisabonos Taryba priskyrė prie didžiausią potencialą turinčių valstybių, kaip ir Slovėniją, Čekiją ir Estiją, kurios vis dar gali per artimiausius du dešimtmečius pasivyti Vakarus. Lisabonos Taryba yra autoritetingas Europos ekonominės ir socialinės politikos tyrimų centras, kuris siūlo ir sako, kad, norint pasivyti Vakarus, šalims reikia didinti švietimo ir mokymo finansavimą, pertvarkyti viduriniojo ir aukštojo mokslo sistemas, daugiau dėmesio skirti vyresnių darbuotojų įgūdžių tobulinimui ir kompetencijos kėlimui. Ar Jūs galėtumėte pakomentuoti šį tyrimą?

Premjeras: Šis tyrimas mums yra labai palankus ir labai gerai, kad būtent Lietuva, kartu su Estija, Slovėnija ir Čekija čia yra vertinamos geriausiai. Ir tai yra visiškai neatsitiktinai, aš taip galvoju. Ir mūsų, ir šitų minėtų šalių vystimosi tempai, augimo tempai rodo, jog iš tikrųjų mes turime šansų pasivyti Vakarų šalis, net per artimiausius dešimtmečius. Ir šiais metais Lietuvoje ekonomikos augimas už tris ketvirčius yra 9.1 %. Tai labai įspūdingas rezultatas. Net ir čia aš informavau premjerus apie tai, ir tai daug kam sudaro tikrai gerą įspūdį. Kaip tik kalbėjau apie tai, jog Lietuva būtent tą ir ruošiasi daryti. Mes investuosim dešimtadalį struktūrinių fondų į būtent mokslą ir studijas. Yra kuriama slėnių koncepcija. Kaip tik šiandien, grįžęs į Vilnių susitiksiu su penkių vizijų slėnių kūrėjais. Slėniai, mes tikimės, taps ta vieta, kur susitiks mokslas, verslas, kur bus vystomos technologijos, kur bus daromi išradimai, kurie bus reikalingi mūsų ekonomikai, mūsų industrijai. Lietuva būtent ir eina šiuo keliu. Šiuo metu jau iš esmės pritarta Strateginiame Vyriausybės komitete dėl aukštojo mokslo pertvarkos. Lietuva, beje, taip pat ir kitos minėtos valstybės eina tuo pačiu keliu.

Žurnalistė:  Lietuvoje sveikatos apsaugai ketinama skirti papildomų lėšų padidinus alkoholio akcizą ir gautus pinigus nukreipus sveikatos apsaugai. Tai reiškia, kad pabrangs alkoholis. Ar galima, Premjere, tai padaryti prieš rinkimus? Lietuvoje pabranginus alkoholį galite prarasti balsuotojus.

Premjeras: Aš manau, kad balsuotojams svarbiausia yra sveikatos apsauga ir sveikatos apsaugos kokybės sustiprinimas. Būtent tam ir bus nukreipti šitie pinigai. Iš kitos pusės, alkoholio pabrangimas tikrai nebus ženklus ir, be to, aš nebejoju, jog kainos padidėjimas turės įtakos ir kovoje su alkoholizmu, kuris taip pat yra labai aštri problema Lietuvoje. Todėl aš manau, kad šis sprendimas yra teisingas.

Žurnalistė: Ačiū už pokalbį.