Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2007 m. lapkričio 6 d.

Žurnalistė: Premjere, infliacijos tema šiomis dienomis tapo viena pagrindinių. Žmonės kalba apie brangstančias prekes, o spauda svarsto, ar Vyriausybė pajėgi suvaldyti infliaciją. Tai ar pajėgi Jūsų vadovaujama Vyriausybė suvaldyti infliaciją?

Premjeras: Infliacija yra valdoma. Praeitais metais Finansų ministerija tokią infliaciją prognozavo. Ji yra neišvengiama dėl daugelio dalykų. Dėl to, kad mes esame atviroje Europos Sąjungos rinkoje ir esame susieti su euru, dalis infliacijos iš ten ateina. Dalis dėl to, kad brangsta energetinės žaliavos, dalis dėl to, kad yra kai kurios kainos pakeltos – akcizai. Taip pat į rinką ateina daug pinigų, tai pirmiausia indėliai grąžinti, didėja atlyginimai. Todėl tam tikras infliacijos lygis, kuris Lietuvoje yra mažiausias tarp Baltijos valstybių, ir, kaip sakiau, buvo prognozuotas – apie 5 proc., jisai yra. Priemonių, kurių galėjo imtis Vyriausybė, jinai jų ėmėsi.

Žurnalistė: Ir viskas jau, daugiau priemonių nėra?

Premjeras: ...Jinai jų ėmėsi, ir mes neperskirstėme biudžeto, tam, kad nebūtų išleista daugiau pinigų. Ir mes taip pat pasiūlėme fiskalinės drausmės įstatymą, kuris siekia kad kitais metais būtų tik 0,5 proc. biudžeto deficitas, o 2009 m. biudžetas būtų subalansuotas. Tai turės teigiamą poveikį infliacijos mažinimui, mes tikimės, nes tai yra inercinis reiškinys. O tai, kad aš ne vieną kartą prašiau šitos temos neeskaluoti – tai yra teisinga. Todėl, kad mes tokiu būdu skatiname žmones leisti pinigus ir dar labiau didinti infliaciją.

Žurnalistė: Premjere, Jūs sakot, prašėt šios temos neeskaluoti, bet kaip jos neeskaluosi, jeigu žmogus nueina į parduotuvę ir ką jis pamato – kad kainos labai sparčiai keičiasi. Atlyginimai tuo tarpu taip greitai nesikeičia.

Premjeras: Pirmiausia, mes turime ir gerų naujienų, kaip tik šiandien jos yra praneštos. Kai aš kalbėjau ir su prekybos tinklais visais, ir kai kurie jau atsiliepė, tai „VP Market“ šiandien paskelbė tūkstančio prekių pavadinimų kainų mažinimą. Tai yra viena iš priemonių, kaip galima susitarimais stabdyti kainų kilimą. Kitas dalykas, kad, nepaisant visko,  ir atlyginimų vidurkis auga daug sparčiau negu infliacija. Taip pat ir kitais metais yra numatyta padidinti valstybės remiamas pajamas, taip pat ir pensijas didesniu procentu negu pas mus yra infliacija. Taigi, ne visiškai yra tokia situacija, kurią mes kartais šiek tiek mėginam dramatizuoti. O dar kartą sakau, kad šitos temos eskalavimas niekams iš mūsų nėra naudingas. Todėl, kad ekonomika, infliacija taip pat, žmonių elgsena ekonomikoje tam tikra prasme yra ir psichologinis reiškinys, kuris sukelia tokius inerciniu reiškinius, kurie visiškai nereikalingi. Tai jeigu mes norime skatinti žmones dar labiau leisti pinigus, tai reikštų, jog kai kurie ir prekybininkai, ir gamintojai, ir kiti tuo naudosis.

Žurnalistė: Jūs išvardinote priežastis, dėl kurių, Jūsų manymu, padidėjo infliacija. Tuo tarpu apžvalgininkų nuomone, infliacija įsisuko dėl nevykdomų reformų – sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo. Ir tas visas BVP augimas, apie kurį Jūs kalbate, yra suryjamas dėl to, kad reikia kelti atlyginimus, reikia kelti pensijas. Ir taip viskas sukasi inertiškai...

Premjeras: Už šiuos metus turbūt bus rekordinis mūsų ekonomikos augimas, turbūt priartėsime prie dešimties procentų, tai yra labai pozityvus reiškinys, reforma taip pat.

Žurnalistė: O kaip su tom reformom, Premjere?

Premjeras: Netiesa, kad reformos nevykdomos. Aukštojo mokslo  reformos koncepcija, kaip žinote, yra patvirtinta, tam buvo ilgai ruoštasi, buvo siekiama ir politinių partijų susitarimo. Šiuo metu yra ruošiami įstatymai, ir ši reforma nuo kitų metų prasidės. Jai taip pat numatyti finansai ir gana dideli. Ir dėstytojų atlyginimų padidinimas, ir pakeitimas kai kurių įstatymų, mokslo finansavimas. Tai reikš, jog mokslas turės kitas sąlygas.

Žurnalistė: Rektorių konferencija pareiškė, kad Vyriausybės patvirtintos aukštojo mokslo pertvarkos gairės iš esmės nieko nekeičia. Rektoriai sieki laisvai valdyti universitetams patikėtus pastatus ir siūlo, kad Vyriausybė apsispręstų dėl studentų įmokų už studijas. O Jūs ištiktųjų manote, kad rektoriai nori sužlugdyti aukštojo mokslo reformą, kaip esate sakęs viename interviu?

Premjeras: Aš tikiuosi, kad ne. Aukštojo mokslo reformos esmė yra konkurencingumas, yra valdymo pakeitimas, valdymo skaidrumas, demokratiškumas pačiose aukštosiose mokyklose. Bet svarbiausia, kad vyktų konkurencija dėl studentų, kad vyktų konkurencija tarp pačių  dėstytojų, kad mes neatstumtume jaunų talentingų dėstytojų. Štai kur yra aukštojo mokslo reformos esmė. Gaila, kad kai kurie rektoriai kalba tik apie turto valdymą.

Žurnalistė: Buvęs Premjeras, Prezidentas Algirdas Brazauskas pastebėjo, kad Jums nevertėtų tiek daug visiems visko žadėti ir neskubėti atsakinėti į visus žurnalistų klausimus. Ar priimate šį patarimą?

Premjeras: Kiekvienas politikas turi savo veiklos stilių. Aš galvoju, kad aš turiu atsakyti, kiekvienas politikas turi. Mes esame demokratinė visuomenė, mes turime atsakyti į visus klausimus. Kiekvienas gali turėti savo požiūrį į tai. Aš turiu tokį požiūrį ir atsakinėju visiems žurnalistams, esu atviras, jeigu turiu atsakymus į tuos klausimus, apie tuos sprendimus, kuriuos priima Vyriausybė, mano požiūriu, yra politiko pareiga informuoti visuomenę. Tą aš ir darau.

Žurnalistė: Premjere,  kodėl Vyriausybėje įstrigo kovos su privilegijomis   pasiūlymas? Kas yra privilegijos, kodėl su jomis taip sunku kovoti?

Premjeras: Ne, jos nėra įstrigusios. Yra Seimo komisijos pasiūlymai ir atsiklausta Vyriausybės. Vakar mes atidėjom tik todėl, aš manau, kad trečiadienį mes priimsime sprendimą, todėl, kad ne su visomis ministerijomis buvo suderinta. Ten yra pasiūlyta gana radikalių dalykų.

Žurnalistė: O Jūsų nuomone, Premjere, kurias privilegijas reikia nedelsiant  naikinti?

Premjeras: Aš manau, kad mes pritarsime Seimo komisijos išvadoms ir visos privilegijos ir garažai, ir sujungimas visų institucijų, ir visos kitos gali būti panaikintos. Aš neturiu jokio tikslo išlaikyti arba išsaugoti kaip nors privilegijas.

 Žurnalistė: Jūsų nuomone, Jūs seniai politikoje, seniai žinote, kokios privilegijos yra ir jos tęsiasi, yra perduodamos iš kartos į kartą. Ką, Jūsų  nuomone, reikėtų nedelsiant naikinti?

Premjeras: Aš asmeniškai nesinaudoju jokiomis privilegijomis. Jeigu vadinti privilegija tarnybinį transportą...

Žurnalistė: Ne darbo valandomis.

Premjeras: Politikų darbo valandos, bent jau mano darbo valandos, tai jos yra kiaurą parą iš esmės. Bet kada yra daugybė renginių ir vadinamų po darbo valandų. Čia tik, kaip čia geriau pasakyti, tik siauro profilio valdininkai dirba nuo aštuonių iki penkių, o politikų darbo diena yra iš esmės nereglamentuota ir laisvadieniais ir kitomis dienomis. Todėl, šiuo atveju, aš nematau, jog tai yra kokia nors privilegija.

Žurnalistė: Premjere, mokytojai pradėjo streikus. Ką Jūs pasakytumėte, mokytojai streikuoja dėl atlyginimų. Interviu Lietuvos radijui Jūs ne kartą esate kalbėjęs apie mokytojų atlyginimus, tačiau mokytojai streikuoja vis dėlto.

Premjeras: Na, yra įvairios mokytojų profsąjungos ir yra tos, su kuriomis mes normaliai, civilizuotai kalbamės ir aš manau, jog rasime susitarimus. Tos profsąjungos yra informuotos, kokie yra Vyriausybės planai, kokios yra biudžeto galimybės. Dėl to, kad bus streikai juo labiau mes negalėsime to padaryti šiais metais, kaip reikalauja viena iš profsąjungų, šiuo atveju pono Bružo, su kuria apskritai neturime jokio dialogo. Tai šitie reikalavimai yra visiškai nerealistiški ir kartais, man atrodo, ne šitoks yra pono Bružo tikslas. Man atrodo, jog jis turi daugiau vidinių problemų pačioje profsąjungoje, ten vyksta ginčai, kas yra tikrasis lyderis, kas ne lyderis...Ir, man atrodo, jog Lietuvoje, kaip ir visose civilizuotose šalyse, tokie klausimai turi būti sprendžiami civilizuotu būdu, tai yra derybose. Yra Trišalė taryba tam tikslui. Ir visos mūsų galimybės, ir mūsų pozicijos išdėstytos. Nėra nė vienos Vyriausybės, kuri norėtų kokiu nors būdu arba mėgintų užšaldyti mokytojų arba kieno nors atlyginimus. Tos galimybės, kurios yra, jos yra paskelbtos. Mokytojams atlyginimai bus didinami apie 15 procentų, visiems. Nuo sausio pirmos dienos, nuo kitų biudžetinių metų. Kitokių galimybių Vyriausybė neturi.

Žurnalistė: Socialiniai žurnalistų reikalai, dėl ko streikavo pirmadienį žurnalistai. Jūs žinote, jog žurnalistai gauna minimumą, nuo kurio skaičiuojamos pensijos, socialiniai visi reikalai. Premjere, Jūsų nuomone, ką reikėtų keisti ir ar iš viso galima keisti ką nors?

Premjeras: Visada galima keisti. Jeigu žurnalistai arba jų organizacijos, kurios jiems atstovauja, teiktų tokius pasiūlymus, mes, aš manau, jiems pritartume. Jeigu žurnalistai ar Žurnalistų sąjunga, ar kitos organizacijos galvoja, jog atlyginimų sistemą reikia keisti, aš manau, jog iš tikrųjų ji yra keistina, nes, man atrodo, kad bent šiai dienai žurnalistai iš tikrųjų socialiniu požiūriu yra menkai apsaugoti. Tačiau tai bus susieta ir su pakeitimais mokesčių sistemoje. Tai žurnalistai patys turi apsispręsti. Aš manau, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas tokiems pakeitimams tikrai pritartų.

Žurnalistė: Premjere, kaimyninėje Latvijoje žmonės jau kurį laiką protestuoja dėl mažų atlyginimų taip pat ir dėl infliacijos, dėl netinkamo Vyriausybės darbo. Gyventojai reikalauja, kad atsistatydintų Premjeras, kad būtų paskelbti nauji Seimo rinkimai. Kaip jūs vertinate įvykius Latvijoje?

Premjeras: Aš manau, kad mes esame demokratiškos valstybės ir įvairiose šalyse vyksta įvairūs procesai. Ne visada lengva susigaudyti, kas vyksta pas mus pačius, o juo labiau sunku komentuoti, kas vyksta mūsų kaimyninėje valstybėje. Tai, aš manau, jog buvo tokių sprendimų, dėl kurių visuomenė yra nepatenkinta. Iš tikrųjų Latvijos infliacijos lygis kelia nerimą ir mums, ir kitoms kaimyninėms valstybėms. Čia yra problema, bet aš tikiuosi, kad Vyriausybė duos tinkamus atsakymus ir tinkamai sureaguos į tuos protestus. Bet, man regis, vis tik tų protestų šaknis yra šiek tiek kitur.

Žurnalistė: O kur, Premjere?

Premjeras: Aš manau, kad yra tam tikros politinės priežastys, bet reikia jas tikrai žinoti: ar tai jos yra valdančiosios koalicijos viduje, ar pačiame Parlamente...Kuo baigsis Latvijos reikalai sunku prognozuoti. Aš esu kalbėjęs ir su Premjeru Kalvyčiu – jisai tikisi, jog jiems pavyks išspręsti šitą, galbūt dar ne krizę, bet tam tikrą politinę įtampą.

Žurnalistė: Iš tikrųjų apžvalgininkai tai vadina Latvijos politine krize. Kadangi tai vyksta kaimyninėje Latvijoje, ar galima pasisemti patirties, nedaryti tų pačių klaidų?

Premjeras: Na, man atrodo, kad iš tikrųjų Latvijos pretekstas, matyt, visiems tiems streikams buvo specialiųjų tarnybų vadovo nušalinimas. Tai, kaip žinote, Lietuvoje yra visiškai kitokia situacija. Visiškai neseniai paskirtas naujasis vadovas. O mes taip pat siūlome Seimui papildomai priimti įstatymus kovoje su korupcija. Pirmiausia tai susiję su rinkimais, kur, man atrodo, paprastai visada yra šaknis. Šiuo požiūriu Lietuvoje situacija yra šiek tiek kita. Kitas dalykas yra ekonominė situacija – Latvijoje yra daugiau kaip du kartus didesnė infliacija. Iš dalies taip atsitiko todėl, kad būtent prieš praėjusių metų rinkimus Latvijoje buvo priimta nemažai sprendimų, kurie šitą infliaciją paskatino, kaip aš suprantu.

Žurnalistė:  Premjere, Lenkijoje formuojama nauja Vyriausybė. Ar pasikeitus valdžiai Lenkijoje yra teigiamų poslinkių Lietuvos ir Lenkijos santykiuose ir Lenkijos požiūryje į svarbius energetinius projektus, ypač atominės elektrinės statybą, elektros tilto tiesimą?

Premjeras: Man atrodo, jog naujoji Lenkijos Vyriausybė tikrai aktyviai bendradarbiaus visose šiose srityse. Yra požymių, kad vienas pirmųjų naujojo Lenkijos premjero vizitų gali būti kaip tik į Lietuvą ir būtent todėl, kad mes turime labai daug bendrų projektų infrastruktūros. Tai ir Via Baltica, ir Rail Baltica, ir elektros tiltas, ir atominė elektrinė. Ir aš neabejoju, kad būtent šitie klausimai ir bus mūsų susitikimų darbotvarkėje.

Žurnalistė: Tai Jūs tikite, kad Lenkija dalyvaus atominės elektrinė statyboje?

Premjeras: Taip, nes tai yra ir Lenkijos interesas.

Žurnalistė: Vakar atsistatydinus buvusiam premjerui Kačinskiui, peržiūrėjus Vyriausybės planus paaiškėjo, kad juose net nebuvo elektros tilto statybos. Tuo tarpu Lenkijos Prezidentas, viešėdamas Vilniuje, užtikrino, kad tiltas tikrai bus statomas. Tai, taip išeina, kad Prezidentas sakė netiesą?

Premjeras: Na aš nežinau, kokie ten yra Vyriausybės planai, bet, kaip žinote, šis elektros tiltas jau yra net ne Lenkijos, ne Lietuvos planas. Šis projektas įtrauktas į Europos Komisijos prioritetus. Tai yra vienas iš pagrindinių Europos Komisijos energetikos prioritetinių planų.