Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2007 m. lapkričio 27 d.

Žurnalistė: Premjere, ar Jūs šiandien tikite, kad Lietuva po metų ar po kelių gali su kaimyninėmis valstybėmis pradėti statyti atominę elektrinę? Gal jau jos nebereikia?

Premjeras:  Aš tikiu, kad mes pradėsime statyti kartu su kaimyninėmis valstybėmis. Tai yra unikalus projektas, strateginės reikšmės. Šitas projektas svarbus ne tik energetikos požiūriu. Lietuvai labai svarbu išsaugoti atominę kompetenciją. Atominė kompetencija reiškia, kad Lietuva išliks aukštųjų technologijų šalimi ilgą laiką, tai turės labai didelį poveikį visai mūsų ekonomikai.

Žurnalistė: Premjere, o šiandien vis garsiau skamba teiginys, kad nacionalinis investuotojas buvo kuriamas ne atominės elektrinės statybai, o privačių investuotojų pasipelnymui iš valstybės. Kai NDX perparduos akcijas valstybei ir uždirbs milijardą. Tai kam sukurtas nacionalinis investuotojas?

Premjeras: Nacionalinis investuotojas sukurtas tam, kad kartu su latviais ir estais ir Lenkijos kompanijomis mes turėtume stiprią kompaniją, kuri turės paimti didelius kreditus, nes atominės elektrinės statyba kainuoja dešimtis milijardų litų. Jeigu mes neturėsime stipraus investuotojo, tuomet negalėsim ir gauti tokių kreditų, o tuo atveju visas krūvis atitektų būtent valstybei, ir aš manau, kad privatų verslą, kuris valdo didelius finansinius srautus, įtraukti į šį projektą, kad jis imtųsi dalį atsakomybės, kontroliuojant valstybei, beje, pabrėžiu. Valstybės kontrolė išlieka, šiaip jau realiai „Vakarų skirstomieji tinklai“, dabar privati kompanija, patenka po valstybės kontrole. Taigi, ši kompanija reikalinga tam, kad mes sėkmingai kartu su savo partneriais, kurių kompanijos labai stiprios, sėkmingai pristatytume ir realizuotume šį projektą.

Žurnalistė: Premjere, o Seimo nariai vasarą balsuodami už atominės elektrinės  įstatymą ir už nacionalinį investuotoją suprato už ką balsuoja? Kaip Jums šiandien atrodo?

Premjeras: Aš manau, kad suprato, tiesiog artėja rinkimai ir partijos stengiasi kratytis atsakomybės. Tai yra suprantama, kritika yra didelė, ne visi yra patenkinti šituo projektu, tai yra suprantama ir todėl opozicinėm partijom geriau šiuo atveju atsikratyti atsakomybės arba būti kažkur šalia, kritikuoti Vyriausybę. Tačiau mūsų interesas yra bendras šiuo atveju ir dabartinės valdžios ir būsimos - pastatyti atominę elektrinę. O tai yra ilgalaikis projektas.

Žurnalistė: O Jūs šiandien, kaip Premjeras, kaip vadovaujantis Vyriausybei, žinote, ką norite statyti ir jau visiškai aišku ar tiltą, ar atominę elektrinę? Pastaruoju metu apie elektros  tiltą į Švediją šnekama kus kas daugiau, tarsi atominė būtų tapusi antraeiliu objektu.

Premjeras: Matot, abu tiltai ir atominė elektrinė yra bendras projektas. Apie tiltą į Švediją  gal būt kalbama šiek tiek daugiau todėl, kad mes turėsime 2009 metų pabaigoje uždaryti antrąjį reaktorių ir tuomet iškils problema, iš kur gauti papildomai elektros energijos. Todėl tilto projektas šiuo požiūriu yra labai svarbus ir apie jį daugiau kalbame. Pagaliau šiuo metu vyksta galimybių studija, kuri bus užbaigta sausio mėnesį ir mes realiai pradėsime šį projektą. Bet  atominė ir du tiltai yra bendras projektas. Pirmoji studijos dalis jau yra padaryta, ji buvo prieš mėnesį jau pristatyta, kartu apsvarsčius Lietuvos ir Švedijos atstovams, dabar skaičiuojami komerciniai ir visi kiti kaštai. Po to bus projektas, abi valstybės - Lietuva ir Švedija - turės suderinti su savo įstatymais, gauti atitinkamus leidimus. Pati tilto statyba turėtų užtrukti apie pusantrų metų.

Žurnalistė: Tai iki Seimo rinkimų Lietuvos žmonės sužinos, ar statysim ir kokią atominę elektrinę statysime ir kas ją statys?

Premjeras: Apie rugpjūčio mėnesį mes turime turėti atsakymą, vadinamą aplinkos įvertinimą. Aplinkos įvertinimas atsakys kokio galingumo bus atominė elektrinė. Nuo to priklausys visų keturių valstybių kompanijų projektas. Na, galim pasakyti, kad rudenį mes žinosime kokią elektrinę, kokio galingumo mes galėsime statyti čia, Lietuvoje.

Žurnalistė: Tuo tarpu konservatorių lyderis Andrius Kubilius prognozuoja, kad Lietuva gali nespėti suformuoti oficialios ir motyvuotos pozicijos dėl Ignalinos atominės jėgainės. Jo nuomone, tam gali sutrukdyti ne tik neveiklumas, bet ir artėjantys rinkimai į Seimą. Jūsų nuomonė?

Premjeras: Aš manau, kad mes šiuo metu pagal tą planą, kuris yra skirtas atominės elektrinės statyba, mes praktiškai nuo jo neatsiliekame. Jeigu mes laiku suformuosime nacionalinį investuotoją dar iki šių metų pabaigos, toliau kompanijos vykdys derybas. Aš manau, kad mes esame pajėgūs viską įvykdyti laiku.

Žurnalistė: O ko reikalauja Europos Sąjunga iš tokio nacionalinio investuotojo, kuris statytų atominę elektrinę? Kokie pagrindiniai reikalavimai?

Premjeras: Mes pasiėmėme modelį, kuris reikalingas daugeliui Europos Sąjungos šalių. Jeigu pasižiūrėsite į maždaug 15 Europos Sąjungos šalių, kurių modeliai buvo išnagrinėti, mes turbūt esame čekų kompanijos modelio, kur 2/3 priklauso valstybei ir 1/3 – privačiam kapitalui. Kitose šalyse dažniausiai apsieinama su 51 % priklausančiu valstybei, o kartais valstybė net turi mažumą. Todėl kol kas kokių nors specialių reikalavimų nėra. Kol kas tokia direktyva yra svarstoma, tačiau kol kas jai pritarta nėra. Kodėl? Todėl, kad šiai direktyvai priešinasi didžiosios šalys, kuriose stambios energetikos kompanijos yra sujungtos, ir gamintojai, ir tiekėjai yra sujungti į vieną kompaniją. Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad tokia direktyva artimiausiu metu bus priimta. Net jeigu ji ir bus priimta, ji bus taikoma nacionalinėms valstybėms, tačiau atominės elektrinės projektas yra keturių valstybių projektas. Ar tokia direktyva jam būtų taikoma yra labai didelis klausimas.

Žurnalistė: Rytoj, trečiadienį, ūkio ministras Vyriausybės posėdžiui turi pateikti pasiūlymus, kaip toliau turi vykti derybos dėl nacionalinio investuotojo. Kalbama apie dvi alternatyvas. Kokios jos, Premjere?

Premjeras: Derybų eigos tikrai nekomentuosiu, yra ir daugiau alternatyvų, yra nustatytos maksimalios, minimalios, ir aš manau, kad Ministrų kabinetas pasirinks ir suteiks mandatą toliau derėtis.

Žurnalistė: O ką liečia tos alternatyvos, apie ką kalbama?

Premjeras: Alternatyvose kalbama apie akcijų pasiskirstymą, apie būsimą akcininkų sutartį, kurioje, beje, ir bus numatyta daugiausia įvairių, galbūt sakykime, apribojimų, garantijų, kad būtent nenukentėtų valstybė, kad valstybė galėtų išsiderėti pačias geriausias, kokios šiuo metu įmanomos, sujungiant ir valstybinio, ir privataus kapitalo interesą.

Žurnalistė: O kas vis dėlto gina valstybės interesą? Nes dabar atrodo, jog stengiamasi sumažinti „Lietuvos energijos“ vertę, yra daug neaiškumų.

Premjeras: Tai yra netiesa. Aš manau, jog mes perdaug komentuojame pačią derybų eigą. Valstybės interesus gina Vyriausybė. Ir mūsų interesai bus apginti, nes tai jau yra numatyta įstatyme. Netiesa, kad kokią nors didesnę įtaką gali turėti privatus investuotojas, nes tai jau yra numatyta įstatyme. Valstybė visada turės kontrolę šitoje įmonėje, visada, kad ir kaip bepasibaigtų derybos. Todėl visos šitos baimės, kurios yra dirbtinai, mano požiūriu, eskaluojamos, jos yra visiškai niekuo nepagrįstos. Vyriausybė iš tikrųjų apgins valstybės interesą. Nėra abejonių. Tačiau, iš kitos pusės, mūsų interesas yra turėti valstybės ir privataus kapitalo sinergiją, tam, kad būtų generuojami finansinius srautai, tam,  kad nebūtų užkrauti visi statybos kaštai būtent valstybei, ko mes ir negalime šiandien padaryti.

Žurnalistė: O kodėl vis stengiamasi sumažinti „Lietuvos energijos“ vertę?

Premjeras: Nežinau, kodėl Jūs taip galvojate. Kaip žinote, vertinimui yra pasamdytos privačios kompanijos. Viena iš jų pateikė savo vertinimus, dabar dar pateiks vertinimų vertinimą kompanija HSBC. Rytoj bus pateikta Vyriausybės posėdžiui. „Lietuvos energijos“ vertė tikrai nesumažės. Įvertinimų kriterijai yra pagal turtą, kiti yra pagal sugebėjimus sugeneruoti finansinius srautus. Na, pavyzdžiui, sakysim, Kruonio elektrinė pagal turtą yra labai brangi įmonė, tačiau pasiskolinti dėl to, kad jinai šiuo metu nedirba aktyviai, jinai gali labai nedidelę sumą pinigų. Tai, matyt, tas vertinimo kriterijus bus kažkur per vidurį.

Žurnalistė: Premjere, šitas skandalas, susijęs su nacionaliniu investuotoju, kylanti infliacija paveikė žmones tiek, kad kalbama, ar išsilaikys apskritai Vyriausybė. Premjere, ar Jūs valdote situaciją dėl infliacijos, ar gali Vyriausybė suvaldyti infliaciją šiuo metu?

Premjeras: Skandalas sukeltas dirbtinai, skandalas sukeltas tų, kurie nepatenkinti šituo projektu. Jisai nėra naudingas mūsų valstybei strateginiu požiūriu. Infliacijos lygis, kuris dabar yra, jis buvo prognozuojamas praeitais metais Finansų ministerijos. Mes žinojome, kokie veiksniai veiks, mes žinojome, kad kils kainos, mes žinojome, kad kils energetikos kainos. Mes žinojome, kad labai sparčiai auga atlyginimai ir tuo aišku, naudojasi ir prekybininkai, ir perdirbėjai, ir tiekėjai. Tas infliacijos lygis buvo prognozuojamas, o jeigu buvo prognozuojamas, reiškia, jog situacija yra valdoma. Bet kuriuo atveju, žmonių pajamų lygis dabar auga ir augs 2-3 kartus negu infliacija.

Žurnalistė: Ar negresia litui devalvavimas? Dar sykį, Premjere, ar tikrai litas išliks tvirtas ir jo neteks devalvuoti?

Premjeras: Litui devalvavimas negresia, negresia devalvavimas nei latui, nei Estijos kronai. Tokios išvados yra ir Tarptautinio valiutos fondo, ir kitų finansinių organizacijų. Net ir tarp Baltijos valstybių Lietuvos padėtis pagal makroekonominius rezultatus, rodiklius, Mastrichto kriterijus yra pati geriausia. Taigi litui devalvavimas negresia, jisai, nedvejoju, tvirtai išsilaikys, kol mes įsivesime eurą.

Žurnalistė: Vilniuje šeštadienį surengtos eitynės, kuriose profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos protestavo prieš augančias kainas. Protestuotojai reikalavo progresinių mokesčių įvedimo, neapmokestinamo pajamų minimumo didinimo iki 400 litų, darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo esant infliacijai, valstybės valdymo išlaidų mažinimo. Jūs nesusitikote su protestuotojais. Kodėl Jūs nesusitikote ir nieko jiems nepasakėte?

Premjeras: Aš labai nustebau, jog, mūsų atstovams susitikus su jais, jie neprašė tokio susitikimo. Aš visada pasiruošęs susitikti. Nes ir aš esu prieš kainų kilimą. Kaip ir mūsų žmonės. Ir mes imamės visokių priemonių...

Žurnalistė:  Dabar Jūs žinote jų reikalavimus. Ką Jūs galėtumėte trumpai atsakyti?

Premjeras: Ypač patinka, kad mitingo dalyviai reikalauja įvesti progresinius mokesčius – mes kaip tik tą ir siūlome, socialdemokratai. Deja, Seimo dauguma tam nepritaria. Tačiau aš manau, kad progresiniai mokesčiai anksčiau ar vėliau Lietuvoje bus įvesti. Yra reikalavimas pakelti neapmokestinamą pajamų minimumą. Tai yra Vyriausybės programoje – iki 400 litų, ir mes tikrai šitą programą įvykdysime. Nuo kitų metų 3 proc. mažėja gyventojų pajamų mokestis. Vyriausybėje jau yra pritarta sparčiau didinti mažesnes pensijas, ir bus didinamos 17 proc. kitais metais – visiems vienodai, čia bus vidurkis, bet mes nusprendėme, jog tie, kas gauna mažesnes pensijas, – jų pensijų didėjimas turėtų būti greitesnis.

Žurnalistė:  Premjere, apie dujų ir elektros kainas. Sakėte „Lietuvos radijui“, jog elektros kainos kelti būtinybės nėra ir galimą ją išsaugoti tokią, kokia ji yra dabar. Tačiau gamintojai skelbia, kad ji tikrai didės. O dujų kaina apskritai išaugs neregėtu dydžiu – net 70 proc. nuo naujųjų metų.

Premjeras:  Dėl dujų kainų. Tai aš vasarą, polemizuodamas su Seimu, kuris pataisė Gamtinių dujų įstatymą, sakiau, kad toks įstatymas kaip tik prie to prives, jog buitiniams vartotojams bus didinamos kainos. Lig šiol mes dėl susitarimo su „Gazprom“ turėjom tokią lengvatą.

Žurnalistė: Ar įmanoma ką nors padaryti, kad neišaugtų tiek daug ta dujų kaina?..

Premjeras: ...Nes čia yra kalbama apie buitinius vartotojus, kurie sudaro nedidelę dalį mūsų dujų vartojime.

Žurnalistė: Bet tai yra žmonės Lietuvos.

Premjeras: Tai yra žmonės Lietuvos, ir, deja, Seimas neįsiklausė į šitas kalbas... Ir aš manyčiau, kad ir mūsų mitinguotojai, ir visi kiti turėtų paklausti Seimo, kodėl vis tik tada nebuvo įsiklausyta į Vyriausybės poziciją. Mes sakėm, jog bus pažeista sutartis, kuri atriš „Gazprom“ rankas didinti dujų kainą. Dujų Lietuva negamina. Todėl derybos čia iš tikrųjų bus sudėtingos labai, mes ieškosime sprendimų, kaip kompensuoti žmonėms. Bet, sakau, derybos dar nesibaigė. Sumažint kaip nors daugiau dujų kainą, aš manau, kad daug šansų nėra. Dėl elektros kainų – aš vis tiek sieksiu, kad kainos nebūtų keliamos. Mes patys gaminam, šiuo metu nėra ypatingos būtinybės. Aš manau, kad ir mūsų verslas taip pat turi dalintis pelnais ir atsakomybe su visais žmonėm, visom kainų naštom, kuri dabar yra užgriuvusi Lietuvą.

Žurnalistė: Premjere, o ką nusprendė Socialdemokratų partija dėl siūlymo, kad Jūs turėtumėte pasitraukti iš socialdemokratų centrinio rinkimų štabo vadovo pareigų?

Premjeras: Tai yra sugalvotas klausimas. Mūsų partija vakar tokio klausimo nesprendė. Tas klausimas bus sprendžiamas gruodžio viduryje Taryboje – ir kaip partija nuspręs, taip ir darysime.

Žurnalistė: O Jūsų nuomonė?

Premjeras: Aš manau, tai yra partijos sprendimas. Jokio nusistatymo šiuo klausimu neturiu. Bet kuriuo atveju partijos pirmininkas vis tiek bus atsakingas už visus rinkimų reikalus, kas bebūtų štabo vadovu.

Žurnalistė: Tai Jūs manote, kad liksite rinkimų štabo vadovas...

Premjeras: Ne, aš taip nemanau. Aš galvoju, kad pati partija turi nuspręsti, kas turi būti štabo vadovu. Oponuojančios partijos visą laiką stengiasi primest kokią nors diskusiją, kad įtikintų žmones, kad čia neva vyksta kažkokios rietenos. Jokių rietenų Socialdemokratų partijoje nevyksta. Vyksta normali diskusija. Rinkimų štabo vadovo pozicija yra labai sunki. Aš nemanau, kad čia yra labai daug norinčių. Čia yra ypatingai specifinė pozicija, sudėtinga – reikia išmanyti rinkimų strategiją, turėti patirtį. Tai nėra garbės postas.