Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2007 m. lapkričio 20 d.

Žurnalistė: Šiandien su Premjeru Gediminu Kirkilu kalbamės apie Vyriausybės apsisprendimą dėl nacionalinio investuotojo. Prezidentas  Valdas Adamkus suabejojo dėl  Vyriausybės pasirengimo užtikrinti valstybės  interesą derybose kuriant nacionalinį investuotoją. Ką dabar darys Vyriausybė, Premjere?

Premjeras: Vakar aš paprašiau darbo grupės sustabdyti derybas su  „NDX energija“ ir pagrindinė priežastis kodėl tai padariau yra Prezidento Valdo Adamkaus laiškas Valstybės kontrolei ir Valstybės kontrolės atsakymas Prezidentui. Prezidentas savo laiške, remdamasis jau vieša informacija suabejojo Vyriausybės pasirengimu užtikrinti valstybės interesą derybose. Savo ruožtu Valstybės kontrolė atsakė, kad galima daryti prielaidą, kad nebuvo tinkamai pasiruošta atstovauti cituoju „valstybės interesams steigiant nacionalinį investuotoją.“ Čia aš norėčiau pasakyti keletą dalykų. Pirma, į Vyriausybės darbo grupę buvo įtraukta ne tik Vyriausybei pavaldžių institucijų, bet ir Seimo, Prezidentūros, Valstybės saugumo departamento atstovai, kurie turi nemenką  patyrimą šioje srityje. Darbo grupei, kaip žinote vadovauja ūkio ministras Vytas Navickas, o šitai darbo grupei talkina didelę tarptautinę patirtį, aš manau, vienos iš labiausiai žinomų kompanijų investicinio banko HSBC ekspertai. Todėl aš neabejoju, kad šita darbo grupė yra pajėgi užtikrinti visapusišką valstybės interesų apgynimą ir apsaugą derybų procese.

Antra, šita darbo grupė dar nebuvo suspėjusi užbaigti  įmonių vertinimo ir pasiruošimo deryboms proceso. Visa tai, kas pasirodė žiniasklaidoje yra tik tarpiniai įvairūs dokumentai. Ir tai turėjo būti padaryta vakar po pietų. Tačiau Valstybės kontrolė tokį griežtą verdiktą grupės atžvilgiu priėmė tarpinių, diskutuojamų dokumentų pagrindu. Tai, aišku, man kelia nerimą ir aš nesuprantu, kaip galima apginti valstybės interesą, kai yra diskutuojami juodraštiniai vertinimo variantai ir atskleidžiamos silpnosios mūsų pozicijų  vietos privačiam investuotojui. Tai, aišku, neabejotinai jaudina ir finansų rinkas. Nežinau, kokio dar didesnio viešumo galima būtų galima reikalauti.

Trečia, kad ir nesutikdamas su tokia Valstybės kontrolės pozicija, aš laikau labai rimtu signalu, po kurio  šiomis aplinkybėmis derybos negali būti tęsiamos ir Vyriausybė kartu su Prezidentu turės apsispręsti dėl tolesnio jų vykdymo ir tikslingumo. Iš esmės, aš galvoju, kad yra pareikštas nepasitikėjimas darbo grupe ir, jei Prezidentas tai patvirtins, esu apsisprendęs šitą darbo grupę išformuoti,  galbūt sudaryti kitą,  dar platesnę, galbūt dalyvaujant ir Valstybės kontrolei.

Ketvirta, norėčiau pažymėti, kad mes neatsisakome nacionalinio investuotojo suformavimo idėjos, kaip yra numatyta Seimo įstatyme ir mes esame pasiryžę tęsti atominės elektrinės  įgyvendinimo darbus. Bet kuriuo atveju turiu pabrėžti, kad šis nacionalinio investuotojo suformavimo procesas negalės būti užbaigtas be visų svarbiausių šalies institucijų - Prezidento, Seimo, Valstybės saugumo departamento ir, aišku, Valstybės kontrolės pritarimo.

Žurnalistė: Tai iš to, ką pasakėte, beveik aišku, kad iki sausio pirmos nacionalinio investuotojo nebus.

Premjeras: Aš manau, kad jisai turi būti, turi būti, kaip yra numatyta pagal įstatymą. Tačiau yra naujos aplinkybės, yra kai kurių mūsų institucijų dėmesys, visuomenės dėmesys, žiniasklaidos dėmesys ir mes turime atsakyti į visus klausimus. Dar kartą pabrėžiu, kad mes dirbame visiškai atvirai, aišku, kas yra įmanoma. Aišku, yra konfidencialūs dokumentai, bet tam ir yra sudaryta darbo grupė.

Žurnalistė: Premjere, tai kas dabar dalyvaus naujojoje darbo grupėje, derybų grupėje, kas naujo čia bus?

Premjeras: Kol kas, mano požiūriu, gali veikti ir šita darbo grupė, bet galima sudaryti, jeigu to pareikalaus Prezidentas, naują darbo grupę, platesnę, mes galime įtraukti ir kitas institucijas, kurios galbūt galėtų  kompetentingai patarti. Tai dar kartą sakau visas procesas yra visiškai skaidrus ir pakankamai kontroliuojamas. Aš manau, kad mes apskritai niekada neturėjome tokios situacijos, kuomet dalyvauja visos institucijos, taip pat ir opozicinės partijos. Tai visiškai natūralu, nes mes esame mažumos Vyriausybė, bet jeigu yra toks poreikis, mes galime dar įtraukti papildomai kitų dalyvių arba suformuoti visiškai naują grupę.

Žurnalistė: Ką Jūs turite omeny?

Premjeras: Tai, kad šitoj darbo grupėj galėtų dalyvauti ir Valstybės kontrolė.

Žurnalistė: Ar yra reikalas peržiūrėti jau priimtą Seime įstatymą, kuris nustato nacionalinio investuotojo formavimo modelį. Visa tai šiandien nebegalioja?

Premjeras: Toks pasiūlymas yra, aš tiesiog priminsiu, kad formuojant įmonę, nuo jos pradėti, vakarykštis „NDX energija“ pasiūlymas, toks modelis jau yra numatytas, tik tai buvo numatyta jau antrajame etape.

Žurnalistė: Kuriant nacionalinį investuotoją, visą laiką deklaruojama būtinybė Lietuvai tapti nepriklausoma nuo Rusijos energetikos. Dabar paaiškėjo, kad net ir sukūrus nacionalinį investuotoją, gali Lietuva likti priklausome nuo Rusijos. Premjere, gal aiškiau pasakykite, kas gi atsitiko vakar, kas paaiškėjo?

Premjeras: Tiems faktams, kurie iškelti žiniasklaidoje dėl „Lietuvos energijos“ ryšių su tarpine įmone, kuri pardavinėja kitoms šalims elektros energiją, esu taip pat davęs pavedimą ištirti  ir atsakyti į visus klausimus- ar tokia situacija sutrukdytų sudaryti nacionalinį investuotoją. Aš manau, kad galima labai greitai atsakyti, kokie ten yra įsipareigojimai, ar jie ilgalaikiai, ar, juos nutraukus, gresia kokios nors sankcijos ir panašiai. „Lietuvos energijos“ vadovas ponas Juozaitis vakar pasakė, kad šitas sutartis įmanoma nutraukti.

Premjeras: Sutartis su Rusija?

Žurnalistė: Su Rusijos kompanija, dėl tiekimo, nes, kaip žinote, dalį elektros energijos mes tiekiame ir kitoms šalims. Tai, kad įmonė yra susijusi su tomis bendrovėmis, mes  puikiai žinome, nes mes kol kas dar neišėjome iš bendros energetinės sistemos su Rusija. Nes kartais tenka ir importuoti elektros energiją, kartais tenka ją parduoti, tai čia jokios naujienos nėra. Mes būtent dėl to ir statysime elektros tiltus, tam, kad pakeisti situaciją.

Žurnalistė: Kuriant nacionalinį investuotoją, valstybės ir statytojo interesai sutampa ar jie kai kuo vis dėlto skiriasi?

Premjeras: Pirmiausia, visų strateginis interesas turėti atominę elektrinę ir elektros tinklus su Lenkija, su Švedija, kurie mus sujungtų su Europos Sąjungos rinka. Tai čia yra bendras visų interesas. Aš manau, kad tiek valstybės, tiek privačių investuotojų, kurie dalyvauja šitose derybose, tai čia yra tas interesas, kuris vienija, dėl ko ir yra sudaromas nacionalinis investuotojas. Nacionalinis investuotojas sudaromas dėl to, kad jisai toliau derėtųsi su kitų mūsų partnerių t.y., Lenkijos, Latvijos ir Estijos kompanijomis dėl elektrinės statybos. Mes turime laiko iki šių metų pabaigos, tie klausimai turi būti numatyti būsimos bendrovės, nacionalinio investuotojo, įstatuose. Ir būtent ten bus duota daug atsakymų: kokie tikslai yra šitos bendrovės ir panašiai.

Žurnalistė: Vadinamoji Maximos grupė sutinka su bet kokiu procentu dalyvauti statant atominę elektrinę, netgi mano, kad kuo daugiau žmonių turi dalyvauti kuriant nacionalinį investuotoją ir jau siūlo, kad biržoje būtų išparduota kuo daugiau akcijų, kai jis bus sukurtas, nacionalinis investuotojas. Ar jūsų požiūris sutampa su Maximos grupe šiuo metu?

Premjeras: Dar kartą sakau, jog šiuo metu vyksta turto vertinimas ir jis yra nebaigtas. Visi, kaip ir įprasta Lietuvoje, susijaudina anksčiau laiko. Niekas neketina nuslėpti ten Kruonio ar hidroelektrinė, neįvertinti jų iki galo ar panašiai. Tai patys pirmieji juodraštiniai dokumentai, kurie kažkodėl pasirodė žiniasklaidoje ir visi puolė juos vertinti. Dar kartą miniu, investicinis bankas, HSBC, Jūs galite pamatyti šito banko iškabas bet kur: Paryžiuje, Londone, kur tik norite. Jie konsultuoja būtent šitą mūsų darbo grupę. Ir, mano žiniomis, jų vertinimas būtent ir artėja prie to, ko mes čia visi reikalaujame ir norime.

Žurnalistė: Bet ar svarbiausia turto vertinimas, ar Lietuvos energijos priklausomybė nuo Rusijos?

Premjeras: Viskas yra svarbu, kaip matote. Žiniasklaidoje dominuoja turto vertinimo tema. Yra tam tikri ryšiai, kurie, aišku, yra neišvengiami mūsų situacijoje su Rusijos kompanijomis. Reikia išsiaiškinti, kokie jie yra, kokie yra tie įsipareigojimai, kaip juos galima nutraukti. Tai į tai atsakys tie ekspertai, kurie išnagrinės visas šitas sutartis.

Žurnalistė: Maximos grupės vadovas ponas Žilvinas Marcinkevičius labai aiškiai pasakė pirmadienį, jog jis nedalyvaus nacionalinio investuotojo kūrime, jeigu dalyvaus Lietuvos energijos grupė. Kas atsitiktų, jeigu Maximos grupė nedalyvautų?

Premjeras: Kaip žinote šiuo metu Vyriausybė derasi pagal tą Seimo įstatymą, kuris yra priimtas. Greičiausiai tokiu atveju reikėtų keisti įstatymą.

Žurnalistė: Premjere, o MG Baltic kompanija suinteresuota nacionalinio investuotojo žlugdymu? Iš tikrųjų patvirtinkite tai. Ir ar Darius Mockus susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, kaip buvo paskelbta visai Lietuvai pirmadienį?

Premjeras: Na tai iš tikrųjų yra klausimas ne man. Tai turi atsakyti mūsų specialiosios tarnybos. Tai nėra Vyriausybės reikalas.

Žurnalistė: Premjere, yra interesai, apie kurios viešai kalbama ir interesai, apie kuriuos nekalbama, interesai, apie kuriuos galima numanyti. O gal Jūs kaip socialdemokratų partijos vadovas esate priklausomas nuo Maksimos grupės? Gal Jums pažadėtas rėmimas Seimo rinkimuose keliomis dešimtimis milijonų litų.

Premjeras: Nesu priklausomas nuo jokių grupių, nei nuo Maximos, nei nuo MG, nei nuo kokių nors kitokių. Kaip tik tai mūsų Vyriausybė ir pasiūlė Seimo rinkimų pataisas ir jei mes jas priimsime, tai visos politinės partijos, ir socialdemokratai, ir ne socialdemokratai, ir visi kiti galės išvengti tokios įtakos. Jeigu įstatymo pataisos bus priimtos, aš tikiu, kad jos bus priimtos, nes, man atrodo, kad visos partijos tam pritaria, tai reikš, kad mums nereikės jokių rėmimų.

Žurnalistė: Nereikės jokių rėmimų? Taip negali būti.

Premjeras: Aš manau, kad taip gali būti ir tai yra vienintelis variantas atsisakant įvairių rėmimų atsisakyti įtakų ir įtarimų vienas kitam.

Žurnalistė:  Kalbama apie didžiulius bendrovių, Lietuvos energijos pelnus, bendrovių teikiančių energiją. Ir tuo pačiu metu skelbiama apie nuo kitų metų brangsiančią elektrą. Kodėl elektra Lietuvos žmonėms turėtų brangti?

Premjeras: Aš manau, jog mes turime visas galimybes įtikinti ir mūsų elektros tiekėjus, kad nėra jokio būtinumo branginti. Iš tikrųjų dar ir kainų komisija turi pasižiūrėti, ar tas kainų pakilimas yra pakankamai pagrįstas. Aš manau, kad mes galime išsaugoti, iš tikrųjų Jūs esate teisi, elektros kainą, įvertinę esamus pelnus. Juo labiau, kad ne tik elektros kainos čia klausimas, čia klausimas ir bendros situacijos su infliacija valstybėje. Aš manau, kad visi, - ir tie, kas nori turėti pelną, ir tie, kas mokėtų už tas didesnes kainas yra suinteresuoti, kad mūsų makroekonominė situacija būtų stabili ir kad mes neleistume įsibėgėti infliacijai.

Žurnalistė: Dar, jūsų nuomone, galima apsieiti be elektros energijos branginimo žmonėms.

Premjeras: taip, aš manau, kad mes galime apsieiti be elektros energijos branginimo ir kad visos įmonės – ir privačios, ir valstybinės turi galvoti apie bendrą socialinę situaciją, apie bendrą solidarumą.

Žurnalistė: Finansų analitikai kalba apie lito devalvavimą. Litas nuvertėjo daugiau kaip du kartus ir, pasak kaip kurių analitikų, jo devalvavimas yra būtinas, tačiau to daryti negalima. Ar Jūs, Premjere, sutinkate su tokia analitikų nuomone?

Premjeras: Tai yra tiktai kalbos – nei mes ruošiamės tą daryti, nei kas nors verčia. Tai yra daugiau kalbos, kurios, aš nežinau, galbūt kokiems finansų spekuliantams yra naudingos. Litas nėra nuvertėjęs, jis yra tvirtai pririštas prie euro ir jisai bus tvirtas. Vyriausybė nesiruošia nieko keisti, beje, kiek aš žinau, nesiruošia atrišti lato nei latviai, nei estai. Bet infliaciją, aišku, mes turime kontroliuoti maksimaliai, imtis visų įmanomų priemonių, kad ją mažinti. Mes to ir imamės, kaip žinote. Dėl to ir priimtas fiskalinės drausmės įstatymas, dėl to nebuvo biudžeto prieaugis dalijamas kaip paprastai būdavo metų viduryje ir daugelis kitų priemonių. Čia yra bendrasis mūsų interesas. Bet kalbos apie lito arba lato devalvavimą, kurios vyksta tarp ekspertų, tai yra tiktai kalbos. Situacija ne tarp Baltijos valstybių yra ne pati geriausia, pas mus yra ir pati mažiausia infliacija ir, beje, grįžtant prie Jūsų klausimo dėl elektros, tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl buvo leista nustatyti aukštesnes lubas. Tai todėl, kad elektros gamyba taip pat, jos gamybos kaina taip pat auga. Bet mes čia kalbame, kad tas pelnas, kuris yra, tos bendrovės, jos gali pasidalinti labiau, jos gali didesnę naštą pačios prisiimti negu visą laiką ją automatiškai perkelti būtent gyventojams.

Žurnalistė: Ačiū už interviu.