BDAR
Close

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2007 m. gruodžio 4 d.

Data

2007 12 04

Įvertinimas
1

Žurnalistė: Premjeras dar kartą tikina, kad infliacija Lietuvoje yra valdoma, o litui negresia devalvavimas. Šios ir kitos aktualijos ekonomikos ir politikos temomis šiame interviu su Vyriausybės vadovu. Premjere, Prezidentas Valdas Adamkus prieš šiandien Seime svarstomą biudžeto priėmimą perspėja Seimą, kad išlaidų apribojimas ir biudžeto subalansavimas yra svarbiausia biudžeto subalansavimo priemonė. Prezidentas ragina Seimą balsuoti už taupų kitų metų biudžetą ir taip sušvelninti galimą šalies ekonomikos nuosmukį. Premjere, ar biudžetas gali būti nedeficitinis šiuo metu Lietuvoje?

Premjeras: Taip ir yra numatyta pagal fiskalinės drausmės įstatymą, taip pat Lietuva jau suderino su Europos Komisija savo konvergencijos planą. Aš neseniai viešėjau Briuselyje ir buvau susitikęs su komisaru Almunia. Tai pagal šitą planą pas mus numatytas biudžeto deficitas yra labai nedidelis. Šiuo metu Seimui grąžintas biudžetas, kuriame atsižvelgta į visų Seimo narių pasiūlymus. Aš pasakyčiau, jog šiuo metu mūsų biudžetas yra bendras – Vyriausybės ir Seimo. Mes taip pat mažiname pajamų mokestį trimis procentais, baigiasi socialinis mokestis. Todėl aš manau, kad dabartinis biudžeto planas yras labai realus. Be to, nepamirškime, kad, jeigu mokesčiai bus surenkami gerai ir bus biudžeto surinkimo perviršis, tai tuo perviršiu biudžeto deficitas bus dengiamas. Todėl man atrodo, jog šis mūsų biudžetas, konvergencijos planas, Fiskalinės drausmės įstatymas, kuris numato 2009 metų subalansuotą biudžetą, teigiamai paveiks visą mūsų šalies ekonomiką. Be to, ne makroekonominiai rodikliai yra svarbiausi Vyriausybei. Vyriausybei yra svarbiausia socialinių klausimų sprendimas. Mes turime didinti išmokas. Pensijas, minimalų atlyginimą, ryšium su tuo, kad didėja energetikos kainos, visų pirma dujų. Taip pat didinami atlyginimai visų sričių ir darbuotojams, ir tarnautojams, mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams. Aš manau, kad šiuo metu pagal viską biudžetas šiai dienai yra optimalus.

Žurnalistė: Premjere, paskelbta, kad brangsta dujos. Kaip Jūs planuojate kompensuoti beveik dvigubai išaugusią dujų kainą nepasiturintiems žmonėms, kurie būstą šildys dujomis? Ir apskritai pabrangus dujoms prasidės grandininė kainų kilimo reakcija. Ar Jūs galvojate, jog kompensuosite tik pensijų didinimu, apie kurį esate kalbėjęs?

Premjeras: Bus didinamos ir remiamos pajamos, ir pensijos, išmokos, įvairios kitokios šeimoms auginančioms vaikus, tačiau dar kartą priminsiu, jog aš kalbėjau apie galimą padidėjimą svarstant Seime gamtinių dujų įstatymą. Tačiau niekas neatsižvelgė į tai ir šiandien mes turime tai, ką turime. Šiuo atveju ir Seimas dėl dujų kainų padidėjimo iš dalies turi prisiimti atsakomybę. Bet šiaip energetikos žaliavų didėjimas yra bendra tendencija. Ir jos neišvengs nei Lietuva, nei Latvija, nei Lenkija, nei kitos Europos Sąjungos šalys. Todėl mes taip pat numatome padidinti paramą tiems žmonėms, kurie šildys būstą.

Žurnalistė: O apie kokią paramą Jūs kalbate?

Premjeras: Aš kalbu apie valstybės remiamas pajamas. Visų pirma jos palies neturtingiausius sluoksnius. O antras dalykas yra, jog mes didinsime pensijas, bet daugiau didinsime tas pensijas, kurios yra mažiausios.

Žurnalistė: Ir viskas? Visa parama ir kompensavimas dujų kainų baigsis pensijų didinimu. Ar Jūs dar turite kažkokių kitų sumanymų, todėl, kad kaina šokteli labai smarkiai.

Premjeras: Procentiškai taip, bet iš esmės tai yra trys – keturi litai, tiems žmonėms, kurie buityje vartoja atitinkamą dujų kiekį.

Žurnalistė: O šildymas?

Premjeras: Ir dujas, ir šildymą mūsų kompensacija arba pensijų padidinimas kelis kartus viršys.

Žurnalistė: Kokią įtaką turės infliacijai dujų kainų išaugimas? Ar Jūs jau paskaičiavote?

Premjeras: Na, tam tikrą įtaką, aišku, turės, nėra abejonių. Bet infliacija Lietuvoje, dar kartą pabrėžiu, yra tokia, kokią mes praeitais metais prognozavome. Tai yra apie penkis procentus – tokia ir bus metinė infliacija šiais metais. Kitais metais yra prognozuojama iki šešių su puse procentų. Europos Komisija, Almunia - Europos komisaras šiais klausimais pabrėžė, jog Europos Komisija sutinka su Lietuvos prognozėmis, infliacija iki kitų metų vidurio dar turėtų didėti iki šešių su puse procento, o po to ji turėtų kristi. Tam tikrą įtaką infliacijai energetikos žaliavų kainų kilimas turės, tačiau mums pavyko sutarti nedidinti elektros kainų, tai taip pat yra svarbu. Todėl infliacija yra valdoma. Ir mes aiškiai matome jos tendencijas ir aiškiai matome jos sudedamąsias dalis. Ir aš manau, jog mums patiems nereikia įvairiomis, dažnai perdėtomis diskusijomis įsibauginti. Mūsų infliacijos lygis yra pats žemiausias tarp Baltijos valstybių. Visi kiti makroekonominiai rodikliai atitinka Mastrichto kriterijus. Ir kuomet aš paklausiau komisaro Almunijos, kokia šalis prie euro gali prisijungti sekanti, jis pasakė – Lietuva. Todėl, jeigu mes nuosekliai vykdysime fiskalinės drausmės planą, laikysimės konvergencijos plano, aš manau, kad Lietuva turi šansų išlaikyti tą planą, kurį mes turime, prisijungti prie euro 2010 – 2011 metais. Infliacija yra valdoma, lito devalvavimo tikrai nebus, Vyriausybė ir centrinis Lietuvos bankas šito net nesvarsto.

Žurnalistė: Tačiau mokytojai tebegrasina streikais. Jiems trūksta pinigų, jie prašo didesnių algų. Ir derybos su mokytojais vyksta jau kelis mėnesius, o Žemaitijoje ir kai kurių kitų regionų mokyklose streikuojantys mokytojai reikalauja nedelsiant padidinti atlyginimus 20 proc., o ne kaip Jūs žadate 15. O nuo sausio 1 d. jie reikalauja pakelti dar 30 proc. Streikininkai taip pat prašo parengti ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą. O kodėl dar iki šio nėra tokios programos, Premjere?

Premjeras: Aš manau, kad mes derėsimės dėl tokios programos. Iš tikrųjų galbūt ji yra reikalinga. Ir aš planuoju taip pat susitikti su profsąjungomis. Dėl atlyginimų padidinimo šiais metais – tai aš manau, kad jau kas  kas, o mokytojai, tai yra mūsų inteligentija, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, supranta, kad šiais metais nėra paprasčiausiai tokių pinigų biudžete. Mes su malonumu tai padarytume, jeigu jie būtų. Bet jų nėra. Kitais metais atlyginimai numatyti didinti 15 proc.  Mes nemažinam jų, mes juos didinam – pagal biudžeto galimybes ir pagal visus tuos iššūkius, apie kuriuos mes ką tik su Jumis kalbėjom. Reikia valdyti ir infliaciją, reikia mažinti ir biudžeto deficitą. Tai pagal visas šitas galimybes mokytojams yra didinama tiek, kiek yra įmanoma.

Žurnalistė: Jei jų netenkina 15 proc., jie prašo 20 – ar to tikrai neįmanoma padaryti su dabartiniu biudžetu?

Premjeras: Tuo atveju reikėtų didinti biudžeto deficitą. Mes šito daryti negalime, kadangi jau yra Fiskalinės drausmės įstatymas. Tai Vyriausybė šitą įstatymą vykdo.

Žurnalistė: Lenkijos Premjerui Tuskui pažadėjote patenkinti Lenkijos reikalavimus gauti apie trečdalį kiekio elektros energijos, kuri bus gaminama naujajame reaktoriuje. Tuo tarpu naujos atominės elektrinės statyboje dalyvausiančios bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas, Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas J.Vilemas mano, kad Lietuvai būtina rinktis reaktorių, kurio galia neviršytų 1000 megavatų. Premjere, Jums tai tikriausiai ne naujiena. Akademikas yra su jumis bendravęs ir kalbėjęs, ir tai jau yra aptarta. Ką Jūs galėtumėte pasakyti šiandien?

Premjeras: Visų pirma aš paprašyčiau Jūsų pakentėti, kol bus atliktas aplinkos įvertinimas. Kai jis bus atliktas, mes žinosime kokios galios elektrinė bus statoma. Ir šiuo atveju, jeigu Jūs pasižiūrėsite, kaip dabar dėstosi visų šalių poreikiai, tai maždaug taip ir išeina – trečdalis Lietuvai, trečdalis Lenkijai ir trečdalis Latvijai ir Estijai kartu sudėjus. Dabar apskritai kalbėti apie tai, kokio galingumo reikalingi reaktoriai, aš susilaikyčiau, nes tai jau yra šioks toks protegavimas atskirų kompanijų. Ir aš manyčiau, kad valdybos pirmininkui tikrai nederėtų apie tai kalbėti. Kaip akademikui – galbūt, bet šiuo atveju jis yra valdybos pirmininkas, ir aš manau, kad šios kalbos yra per ankstyvos.

Žurnalistė: O kodėl tokio pelningo objekto, kaip atominė elektrinė, valstybė negalėtų statyti pati? Nejaugi tikrai neatsirastų banko, kuris kredituotų ES valstybės vykdomą projektą? Ir būtinai reikia privačių investuotojų.

Premjeras: Toks yra mūsų planas pagal įstatymą, kurį mes priėmėme. Suskaičiavus „Lietuvos energijos“ ir Rytų skirstomųjų tinklų galimybes generuoti finansinius srautus, paaiškėjo, kad jau pirmajame etape mums trūktų maždaug 1,5 – 2 mlrd. litų. Tai reikštų, jog tuomet valstybė turėtų garantuoti, o tai reikštų, kad padidėtų valstybės skola. Tai tuo atveju blogina mūsų Mastrichto kriterijus. O jei padidėtų valstybės skola, tai reikštų, kad mūsų planai prisijungti prie euro zonos komplikuotųsi. Todėl ir buvo priimtas sprendimas sujungti valstybinį ir privatų kapitalą.

Žurnalistė: O, Premjere, iš tikrųjų kas nors tarėsi su bankais, buvo kreiptasi, viskas aptarta?

Premjeras: Taip, aišku. Aš turėjau keletą susitikimų. Nes tokį projektą, juk ne vien tik Lietuva čia dalyvauja – ir Latvija, ir Estija, ir Lenkija... Bendra projekto kaina bus, matyt, apie 25 mlrd. litų. Tai tokių bankų apskritai tik keletas yra. Ir jie jau buvo atvykę į Lietuvą. Aš buvau susitikęs su tų bankų vadovais. Ir jie pasakė, kad net vienas bankas nebūtų pajėgus tokį projektą finansuoti. Jie pritarė šitam projektui ir jie žino, kad tuo atveju, ką mes ir darome, nacionaliniame investuotojuje susijungtų privatus ir valstybinis kapitalas, tuo atveju tų finansinių srautų tam, kad paimtume kreditus, mums užtektų.

Žurnalistė: Kita statyba, apie kurią kalbama ir spaudoje, ir įvairiuose visuomenės sluoksniuose, tai Gugenheimo muziejaus statyba Vilniuje. Kokia Jūsų nuomonė – ar reikia Vilniui Gugenheimo muziejaus?

Premjeras: Na žinote, galima nieko nedaryti ir tada nieko nebus. Kuomet vyksta kokios nors statybos ar projektai, visada kyla labai daug ginčų. Vieni yra už, kiti yra prieš. Aš manau, kad kiekvienas papildomas kultūros projektas yra papildoma kultūrinė vertė Vilniui, mūsų sostinei. 2009 metais Vilnius ne tik taps kultūros sostine, mes taip pat pažymėsime savo tūkstantmetį, todėl aš manau, kad moderniojo meno centras, juo labiau Gugenheimo, kartu, beje, su Ermitažu, yra labai vertingas projektas Vilniui. Kodėl? Todėl, kad Vilnius visada buvo multikultūrinis miestas. Tas projektas reikštų, kad mes turėtume šiuolaikinį meno centrą, kuris sujungtų ir Vakarų, ir Rytų kultūrą. Ir aš neabejoju, kad toks centras kultūriniu požiūriu, patrauklumo požiūriu ir turistų patrauklumo požiūriu Vilniui būtų naudingas. Būtų įvairios lėšos pritrauktos, aš manau, kad ir pats Vilniaus miestas, savivaldybė taip pat turėtų čia dalyvauti. Bijau, kad dabar jis šiek tiek paskęsta politikoje, bet, aš manau, kad visi politikai turėtų pakilti virš vien tik politinių savo interesų ir galvoti apie tolimesnius ilgalaikius strateginius mūsų sostinės, mūsų krašto interesus. Beje, Gugenheimo projektas, jis pasiteisino, kaip žinote, kai kuriuose kitose šalyse ir tai, kad buvo pasirinktas Vilnius, aš manau, yra labai gerai.

Žurnalistė: Prezidentas Valdas Adamkus kritiškai įvertino Rusijos valstybės Dūmo rinkimus apgailestaudamas, kad jie nebuvo demokratiški. Kaip jūs manote, kokią įtaką pasikeitimai Rusijos valdžioje gali turėti ekonominiam Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimui ir kaip Jūs apskritai vertinate šiuos rinkimus?

Premjeras: Aš vertinu panašiai kaip juos įvertino dauguma Europos Sąjungos šalių, ESBO. Ką darysi, bet rinkimai įvyko, nuo mūsų jų rezultatai nepriklauso ir mes galime tiktai tikėtis, kad naujasis Rusijos parlamentas, naujoji Vyriausybė tęs tuos pragmatikus santykius, kuriuos mes iki šiol su Rusija turėjome. Mes turime gan didelę prekybą, plačius ekonominius ryšius, Lietuva taip pat yra prisiėmus atsakomybę už Kaliningrado tranzitą, keleivių, krovinių, karinį tranzitą. Taip pat net dujų tranzitas eina per mūsų šalį. Šiuo požiūriu, aš manau, kad reikia tikėtis, kad santykiai su naująja Vyriausybe mūsų Vyriausybės bus pakankamai pragmatiški ir naudingi abiems šalims. O vidaus situacijos Rusijoje, aš manau, Lietuva nepakeis. Kol kas belieka tiktai tikėtis ir apskritai tai yra pačios tautos reikalas. Aš manau, kad pasikeitimai Rusijoje anksčiau ar vėliau vis vien vyks, jeigu vystysis rinkos ekonomika, jeigu stiprės piliečių visuomenė. Tačiau šiandien yra taip, kaip yra ir mes, matydami šitą rezultatą vis tiek sieksime tų pragmatinių santykių su Rusija. Juo labiau, kad mes turime ir tarpvyriausybinę tarybą, kuri, aš tikiuosi, artimiausiu metu susitiks.

Žurnalistė: Ačiū už interviu.