Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2007 m. gruodžio 11 d.

Žurnalistė: Premjere, infliacijos augimo tempai Lietuvoje dėl augančių energetikos kainų kitąmet tikriausiai nemažės ir metinės  infliacijos rodiklis gali viršyti 10 procentų, - taip sako analitikai. Ką darysite, Premjere? Kokių antiinfliacinių priemonių imasi Vyriausybė?

Premjeras:  Mes kol kas galvojame, kad infliacija yra tokia, kokia ir buvo prognozuojama. Tai vidutinė metinė infliacija bus šiek tiek daugiau kaip 5 procentai. Tokia prognozė buvo, taip ir bus šiais metais.

Žurnalistė: O Jūs kokius skaičius vartojate? Žmonės ir analitikai, kalbėdami Lietuvos radijui, kitokius skaičius įvardija, tai gal yra kitoks vertinimas?

Premjeras: Analitikai kartais vartoja skaičius lygindami mėnesį su mėnesiu. Per mėnesį iš tikrųjų yra  šiek tiek virš septynių, metinei infliacijai tai duoda kelias dešimtąsias procento. Bet pagrindinis kriterijus, kuris reikalingas mums siekiant įsivesti eurą, yra būtent tas, kurį aš naudoju, tai vidutinė metinė infliacija. Mes ir galvojame, jog kitais metais ji bus apie šeši su puse procento, su tuos sutinka ir Europos Komisija.

Žurnalistė: Vakar paskelbta, kad Lietuvos infliacija yra mažiausia iš trijų Baltijos šalių ir vis dėlto analitikai jau siūlo galvoti Vyriausybei apie infliacinio plano kūrimą. Ar Jūs galvojate kurti tokį planą artimiausiu metu?

Premjeras: Vakar toks planas vidutinės trukmės aptartas Vyriausybės pasitarime, o trečiadienį mes turbūt pritarsim jam Vyriausybės posėdyje ir pateiksime Seimui. Plane yra nemažai priemonių, jos susijusios ir su mūsų biudžetu pirmiausia, tai mes einame pagal fiskalinės drausmės planą, mes numatome, kas yra svarbiausia žmonėms. Tai yra, kiek mes galėsime kompensuoti kainų kilimą. Tai yra svarbiausia. Čia yra visa eilė priemonių, jos taip pat buvo aptartos ir aš tikiuosi, kad bus pritarta Vyriausybės posėdyje ir pateiktos įstatymų pataisos, kurios reikalingos. Tai ir pensijų pakilimas, kitos socialinės išmokos. Pagrindinis dalykas yra padėti žmonėms, ypač socialiai remtinoms grupėms.

Žurnalistė: Premjere, ir vis dėlto, kad bus remiami nepasiturintys žmonės, tai nėra  antiinfliacinis planas, tai yra parama žmonėms. O rimtas antiinfliacinis planas, kaip valdyti infliaciją valstybėje, ar yra kuriamas jau?

Premjeras: Aš jau sakiau, kad šitas planas yra vidutinės trukmės, jisai remiasi pagrinde Fiskalinės drausmės įstatymu. Mes daugiau negu esame numatę nedidinsim nei biudžeto, nei kitokių išmokų, o svarbiausias dalykas yra šiame plane, jog 2009 metais biudžetas turi būti subalansuotas. Ir jisai toks ir gali būti.

Žurnalistė: O kas Jums tada trukdė priimti nedeficitinį biudžetą? Kaip ir Prezidentas biudžeto priėmimo išvakarėse kreipėsi ir centrinio banko vadovas kreipėsi į Jus, kad geriausia priemonė suvaldyti infliaciją būtų nedeficitinio biudžeto priėmimas.

Premjeras: Daugiausiai įrankių infliacijai valdyti kaip tik turi centrinis bankas. Jeigu ši Vyriausybė turėtų daugumą Seime, būtų galima taip kelti klausimą, kaip Jūs keliate, tačiau, kaip Jūs žinote, dar iki biudžeto priėmimo Seimas priėmė kai kuriuos sprendimus, kurie tokį deficitą ir sudaro. Tai yra valdininkų atlyginimų pakėlimas.

Žurnalistė: Ta pati opozicija, kuri dabar Jus kritikuoja, ir padėjo priimti tokį biudžetą, kokį priėmė.

Premjeras: Ne tik padėjo, bet ir iniciavo. Iniciavo ir dar iki biudžeto projekto buvo priimtas sprendimas dėl valdininkų atlyginimų pakėlimo, daug didesnio pakėlimo nei siūlė Vyriausybė ir būtent tai ir sudaro didžiausią deficito dalį.

Žurnalistė: Premjere, šiandien Prezidentūroje svarstomas korupcijos lygis Lietuvoje. Korupcija nemažėja ir tai yra neigiamas ženklas investuotojams, nes korupcijos indeksas labai daug reiškia investuotojams, kaip ir kylanti infliacija -  tai yra neigiami ženklai investuotojams, kurie susilaiko nuo investicijų. Jūsų turimomis žiniomis, koks korupcijos lygis šiuo metu?

Premjeras: Beveik jau esame atnaujinę antikorupcijos programą, ji bus nauja. Pagrindinis jos naujumo momentas bus tai, kad ji bus sudaryta pagal strateginio planavimo principus, bus kontrolė, kaip šis planas yra vykdomas. Ir aš manau, kad šiandien taip pat bus sudaromas korupcijos žemėlapis. Mano žiniomis jis bus greitai paskelbtas ir jame yra ir pozityvių ženklų. Dėl investicijų - tai investicijos Lietuvoje šiais metais ženkliai išaugs – daugiau kaip pusantro karto. Mūsų užsienio investuotojai mato, jog ši Vyriausybė yra nusiteikusi kovoti su korupcija.

Žurnalistė: Jūs sakote, kad ši Vyriausybė yra nusiteikusi kovoti su korupcija. O ką Jums pavyko padaryti, Premjere, nes Jums vis primenamas pažadas, kad jeigu per metus neįveiksite korupcijos, tai Jūs atsistatydinsite, o jau metai geri praėjo.

Premjeras: Korupcijos indeksas nepadidėjo.

Žurnalistė: Bet jis stovi vietoje ir nemažėja.

Premjeras: Jis stovi vietoje, todėl, kad tai nėra toks paprastas reiškinys, kurį galima greitai įvesti. Bet aš dar kartą sakau – Vyriausybė turi rodyti nusistatymą ir turi veikti skaidriai. Aš manau, kad mūsų Vyriausybė veikia skaidriai. Jeigu mums pavyks sumažinti biurokratiją, tai, aišku, pavyks sumažinti ir korupciją.

Žurnalistė: Premjere, kodėl stringa derybos dėl nacionalinio investuotojo kūrimo? Vyriausybės ir NDX grupės derybos.

Premjeras: Todėl, kad jos yra pakankamai sudėtingos ir sunkios. Ir abi pusės griežtai derasi, yra keletas ir įvertinimų ir šiuo metu dar derybos vyksta. Aš manau, kad mes esame pajėgūs šį mėnesį jas užbaigti, kaip yra ir numatyta plane. Tačiau derybos visada yra sudėtingos, juo labiau, kad jos yra susijusios su įvairiais vertinimais, jų yra keletas, yra keletas variantų, yra galimybė priimti ir vienokį, ir kitokį sprendimą.

Žurnalistė: Bet, Premjere, ar galite ką nors pasakyti ne bendrais žodžiais? Juk į spaudą patenka skaičiai. Tai, kad NDX grupės netenkina akcijų kiekio procentas. Iš tikrųjų kiek Vyriausybė reikalauja savo dalies, kokios?

Premjeras: Na, kaip žinote, mes derybų nekomentuojame. Viena aišku yra tai, kad Vyriausybė derasi, koks yra priimtas įstatymas, ir aš neabejoju, kad mes tikrai apginsime valstybės interesus.

Žurnalistė: Jūs sakote, koks yra priimtas įstatymas. O šiandien Seime yra siūloma pradėti svarstyti įstatymo pataisas, kurios leistų Vyriausybei pirmajame etape nacionalinio investuotojo bendrovę kurti be privataus kapitalo. Tokį atominės elektrinės įstatymo projektą parengė nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius ir aš jį pacituosiu. Jis sako, kad privatus kapitalas galėtų būti pritrauktas jau prasidėjus elektrinės statybos darbams ir paskelbus viešą konkursą. Kokia Jūsų nuomonė Premjere apie tai? Ką duotų tokios įstatymo pataisos ir ar Jūs už tokias pataisas?

Premjeras: Tos įstatymo pataisos atidėti nacionalinio investuotojo formavimą reikštų pirmiausia, kad mes prarastume laiko. Lietuvos tikslas, jau mes jį pamiršome, man atrodo, kartais žvelgiant į diskusiją, kuri vyksta viešai, yra suformuoti stiprų nacionalinį investuotoją. Be privataus kapitalo, jau ne kartą esame sakę, Lietuvos daliai, nes bus dar formuojama bendra keturių valstybių įmonė, neužtektų užtikrinti tų finansinių srautų. Todėl mes ir konsoliduojame elektros sektorių ir jungiame privatų ir valstybinį kapitalą, kad tuo atveju užtektų galimybių pasiskolinti tuos kreditus, tuos finansinius srautus, kurie yra reikalingi atominės elektrinės statybai. O šiaip, reikia pasakyti, kad ir dabar tas vyksta. Juk nepaisant to, kad vyksta derybos dėl nacionalinio investuotojo, vis tiek „Lietuvos energija“ yra įpareigota ir toliau tęsti derybas, ji tą ir daro . Jei derybos bus baigtos, aš tikiu, kad bus baigtos iki gruodžio pabaigos...

Žurnalistė: Jūs tikrai tikite, kad jos bus baigtos?

Premjeras: Aš manau, kad jos bus baigtos. Pas mus paprastai finaliniame derybų etape būna daugiausia įtampos, nes kažkuri pusė turi nusileisti. Sausio mėnesį bus sukurta įmonė. Manau, kad mūsų derybų pusė tikrai apgins valstybės interesus.

Žurnalistė: Didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujantys mokytojai rengiasi trijų dienų streikui ir šiandien jį jau pradėjo. Antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį pamokos nevyks maždaug šimte Alytaus miesto, Akmenės rajono, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Palangos ir kitų miestų rajonų ugdymo įstaigų. Pedagogai ateis į mokyklas, tačiau nedirbs. Premjere, ką daryti? Jūs sakote, kad derybos su mokytojais tęsiasi, atlyginimai nedidinami tiek, kiek reikalauja pedagogai.

Premjeras: Pirmiausia atlyginimai yra didinami, ne mažinami. Aš įsivaizduoju streikus, jeigu atlyginimai būtų mažinami. Jie yra didinami pagal dabartines biudžeto galimybes. Kaip tik šiandien susitinkame su kita profsąjungų dalimi ir tarsimės dėl ilgalaikės atlyginimų strategijos. Tie streikai, dėl kurių kalba ir agituoja atskilusios profsąjungos, tai, aš manau, kad jos yra inspiruojamos tų lyderių ambicijų ir kai kurių politinių jėgų. Reikalaujama dvigubai pakelti tai, kas yra numatyta Vyriausybės, tai taip pat yra nerealistiniai reikalavimai, o nerealistiniai reikalavimai visada rodo, jog tokie streikai yra organizuojami matyt, greičiausiai, arba politiniais sumetimais, arba dėl ambicijų, kurios yra pas kai kuriuos profsąjungų lyderius.

Žurnalistė: Premjere, bet tuos lyderius palaiko eiliniai mokytojai, tai padėtis nėra gera. Premjere, šiandien ką galite pasakyti dar kartą dėl atlyginimų kėlimo?

Premjeras: Mes šiandien susitiksime su švietimo profsąjungomis ir kalbėsime apie ilgalaikę atlyginimų strategiją.

Žurnalistė: Ar galite įvardinti dabar šiame interviu skaičius?

Premjeras: Ne, negaliu. Mes kol kas kalbamės apie ilgalaikę atlyginimų kėlimo strategiją. Ir aš manau, kad tai yra pagrįstas reikalavimas. Šiandien vienas iš pirmųjų mūsų susitikimų. Pasižiūrėsime abiejų pusių pasiūlymus ir sutarsime. Aš manau, kad čia yra teisingas požiūris, teisingas požiūris turėti strategiją atlyginimų kėlimui. Su tuo aš sutinku. O kelti nerealistinius reikalavimus, tai manau, kad čia, ką mes bepasakytume, jeigu šiandien mes pasakysime penkiolika procentų, tai jie reikalaus dvidešimties. Jei bus dvidešimt – reikalaus trisdešimties. Todėl nemanau, kad tai yra konstruktyvus požiūris, iš šitos dalies, profsąjungai. Aš manau, kad be reikalo jie kiršina žmones.

Žurnalistė: Lenkijoje aptikus kelis žmogui pavojingo paukščių gripo židinius, Premjere, kokių priemonių dabar reiks imtis, nes dar niekada gripas nebuvo taip arti Lietuvos sienų. Ir kol kas nėra draudimo iš Lenkijos įvežti paukštieną į Lietuvą. Ar nereikėtų tokio draudimo įvesti nedelsiant?

Premjeras: Vakar buvau susitikęs su mūsų veterinarijos tarnybos vadovu. Tai jau yra pačios tarnybos reikalas.

Žurnalistė: O tai neprieštarauja ES įstatymams? Mūsų šalis gali vienašališkai priimti tokį sprendimą?

Premjeras: Taip, turime teisę, bet kol kas galvojame, kad nereikia tokio sprendimo priimti.

Žurnalistė: Ačiū už pokalbį.