Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2006 m. lapkričio 14 d.

Žurnalistė: Premjere, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas inicijuoja visuomenės diskusijas apie galimą perėjimą prie profesionalios kariuomenės. O Jūsų, kaip buvusio krašto apsaugos ministro, o dabar Vyriausybės vadovo nuomone, ar reikalinga profesionali kariuomenė Lietuvai?

Premjeras: Mes jau pasiekėme tokią ribą, kad iš esmės turėsime kviesti tik nedidelį šauktinių skaičių, nuo esamų realių šauktinių maždaug apie 10 proc. ir iškyla klausimas, ar turėti dar šauktinius, ar pereiti tada prie grynai profesionalios kariuomenės. NATO šalyse egzistuoja keli modeliai, iš esmės pagrindiniai du modeliai, yra ir mišrus. Mes kaip tik juos vakar išnagrinėjome, buvo pateikti ir skaičiavimai kai kurie. Keli dalykai yra aiškūs, kad atsisakius šauktinių, perėjus prie visiškai profesionalios kariuomenės, reikės didinti finansavimą, tai čia yra vienas dalykas. Kitas dalykas, atsiranda teisinių problemų. Kaip žinote, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra užrašyta, kad pareiga ginti Tėvynę, reikės išaiškinti, ką tai reiškia: ar tai reiškia, kad mes galime iš tikrųjų atsisakyti šauktinių, ar negalime. Jeigu bus atsisakyta apskritai šauktinių, pereita prie pilnai profesionalios kariuomenės, tai reikės keisti daug teisės aktų. Tai sprendimas nėra toks paprastas ir, aišku, visuomenė yra įvairios  nuomonės, kiek aš žinau, yra ir kai kurios politinės partijos, kurios pasisako prieš, kitos politinės partijos pasako kategoriškai už, todėl diskusija būtina, tam, kad būtų priimtas sprendimas. Bet šiaip pati reforma būtent ta linkme ir vyksta. Šitos Vyriausybės programoje taip pat yra numatyta sumažinti šauktinių skaičių. Ir tas sumažinimas  pasiekė tokią ribą, kad reikia spręsti, arba atsisakyti visiškai, arba vis tik tai likti tokio mišraus modelio kaip, pavyzdžiui, Danija.  

Žurnalistė: Ar Premjero nuomone, Lietuvai reikia profesionalios kariuomenės?

Premjeras: Matote, aš Jums pasakysiu, kad ji dabar yra didele dalimi profesionali. Juk iš mūsų 18 000 kariuomenės kartu su savanoriais tai šauktiniai sudaro labai mažą dalį. Ji dabar yra didele dalimi profesionali, tik profesinės tarnybos kariai gali dalyvauti misijose. Mes kalbame apie tai, ar visiškai atsisakyti šauktinių ir grynai tapti profesionalia kariuomene, ar ne. Aš manau, kad ji šiaip jau ir yra profesionali. Bet klausimas, kaip užbaigti šitą, nes pats šauktinių elementas kariuomenėje turi visą eilę implikacijų, ir visuomeninių, ir teisinių, ir kitokių.

Žurnalistė: Dabar, kai paaiškėjo, jog ministrės Vilijos Blinkevičiūtės rinkimų kampanija, kai kandidatavo į Lietuvos Prezidentus, buvo finansuojama nelegaliai ir dar lošimų bendrovės, gal patarsite jai atsistatydinti? Ar jai reikėtų atsistatydinti?

Premjeras: Aš manau, kad mes kiekvieną kartą apie tai kalbėdami, turime nustatyti konkrečiai žmogaus įtaką, jo kaltę šioje istorijoje. Man taip atrodo, kaip aš suprantu, tai yra socialliberalų, tuomet iškėlusių ponia Blinkevičiūtę kandidatuoti į Prezidentus, rinkimų štabo problema. Kitas dalykas, jau pati Blinkevičiūtė paaiškins, kaip ji dalyvavo šituose reikaluose. Kiek aš žinau, ji anksčiau yra komentavusi tai. Aš tikiuosi, kad po šito sprendimo ji pasakys savo poziciją. Aš tikiuosi ji paaiškins ministrų kabinetui savo situaciją.  .

Žurnalistė: Teisės ekspertų nuomone, Maskvoje su Lietuvos teisėsaugos ieškomu Viktoru Uspaskichu susitikęs Vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys oficialiai, sakoma, peržengė savo kompetencijos ribas. Ar prieš vykdamas į Maskvą jis su Jumis pasitarė? Ar veikė visiškai savarankiškai?

Premjeras: Jis man paskambino po to, kai susitiko. Ir aš šiek tiek stebiuosi, kad Jūs tuos teisės ekspertus minite daugiskaitoje, juk teisės ekspertai – tai Kęstutis Čilinskas, kuris paprastai visada vienodai komentuoja bet kokius šios Vyriausybės veiksmus. Ir aš galvoju, kad tiek Kęstutis Čilinskas, tiek Raimundas Šukys pakankamai patyrę teisininkai. Dabar kokį spaudimą galėjo daryti Raimundas Šukys? Jis tik tai susitiko taip pat, beje, su buvusiu ministru ir pasiūlė jam atilikti tuos veiksmus, ko reikalauja iš jo Lietuvos teisėsauga. Tai aš nežinau, kodėl čia yra pučiamas toks skandalas, lyg čia įvyko kažkas tokio, kas labai neaišku. Juk Viktoras Uspaskich iš dalies kaip tik ir kompromituoja Lietuvą, sakydamas, kad Lietuvos teisėsauga iš anksto yra subjektyvi ir pan., tai aš manau, kad ministras, kurio kompetencijoje vykdyti prokuratūros nurodymą sulaikyti su sąlyga, kad apklaustų įtariamąjį, pasielgė normaliai, nes jis šiuo atveju yra kitoje šalyje, šalis jokių kitokių veiksmų negali imtis, išskyrus tai, kad įtikintų. Aš nematau jokių teisės problemų.

Žurnalistė: Jau po įvykusio ministro susitikimo su Viktoru Uspaskichu gal Jums žinoma, kokiomis aplinkybėmis Viktoras Uspaskichas sutiktų grįžti į Lietuvą?

Premjeras: Jis, man atrodo, tas pačias sąlygas ir kelia. Jis visą laiką kelią klausimą, kad jis nepasitiki... kokios gali būti aplinkybės? Jis atvyksta ir duoda parodymus arba neatvyksta.

Žurnalistė: Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas pareiškė, kad laisvanoriškas sveikatos draudimas – tai sveikatos sistemos gelbėtojas. Jūs tikriausiai esate susitikęs su gydytojų sąjungos prezidentu ir Jums tai ne naujiena. Kaip Vyriausybė į tai žiūri?

Premjeras: tai yra tik bendra idėja. Iš tikrųjų reikia susipažinti detaliau ir tai turėtų būti koncepcija savanoriško draudimo. Aišku, matyt vis tiek didelę dalį sudarys privalomas draudimas ir gali būti ir savanoriškas. Kokių nors kitokių detalių šito pasiūlymo aš neturiu, bet, kadangi pasaulyje egzistuoja tokia sistema, aš nemanau, kad ji galėtų būti iškart atmestina. Ar tik paskui neatsitiks taip, kad kažkas norės įkišti ranką į SODROS kišenę, dar į kitą. Jeigu taip nėra, jeigu tai yra papildomas draudimas, kur žmonės galėtų turėti ir pagerinti savo  medicininių paslaugų kokybę, tai visiškai normalu, bet jeigu tai yra noras perskirstyti jau esamą situaciją, tada jau kitas klausimas.

Žurnalistė: Prezidentas Valdas Adamkus ragina aukštojo mokslo reformą pradėti nuo kitų metų rugsėjo. Vakar, pirmadienį, jis susitiko su Tėvynės sąjungos vadovu Andriumi Kubiliumi ir aptarė busimąją reformą. O kodėl ne Jūs su Prezidentu aptarėte, kodėl ne nuo Premjero pradedama?

Premjeras: Mes su Prezidentu jau seniai esame apie tai kalbėję, iš tikrųjų švietimo reforma yra daroma, aš nežinau, kodėl patiekiama žiniasklaidoje kaip kažkokia naujiena. Būtent tam yra numatytos lėšos. Čia iškyla keletas principinių klausimų, kaip pasiekti, kad aukštojo mokslo sistemos viduje atsirastų konkurencingumas. Prisimenate, visi mūsų reformatoriai prieš keletą metų šaukė vienu balsu, kad Lietuvoje per mažai studentų, mes įvesime tokią sistemą. Dabar Lietuvoje yra daugiausia, kiek aš žinau, pagal statistiką Europoje, dabar visi sako, kad jau per daug. Ir todėl dabar reikia sugraduoti iš esmės pagal šią idėją aukštąsias mokyklas, kad vienos būtų šiek tiek aukštesnės. Iš tikrųjų tas ir yra. Visos yra skirtingo lygio. Ir kaip įvesti tą konkurenciją, tai yra gana sudėtingas ir skausmingas žingsnis. Visada šioje vietoje iškyla dilema, ar nelaimės eilinį kartą sostinės institucijos, o periferija bus nuskriausta. Čia aišku, visada stipresnės pajėgos šių reformos nėra kokia politinės valios stoka, kurią reikėtų skatinti vaikščiojant pas Prezidentą ar ką nors įtikinėjant,  klausimas, kokie turi būti, kad iš tikrųjų nepažeistų socialinio teisingumo, bet tuo pačiu būtų ta konkurencija, formuotųsi pirmaujančios arba lyderiaujančios aukštosios mokyklos.

Žurnalistė:  Tai iki kitų metų rugsėjo pirmos Lietuva nuspręs, kokia turi būti reforma? Ar ji iš tikrųjų prasidės?

Premjeras: Aš manau, kad bent pirmieji jos elementai bus įvesti. Tai nėra vieno akto reforma, pakeitei, nuėmei pavadinimus, lenteles ir reforma prasidėjo. Ir pati aukštojo mokslo bendruomenė turi ją priimti. Čia nebus tikrai visi lygūs, ir studentai tokiu atveju turėtų galimybę pasirinkti dėstytojus, tai nėra visiškai ta pati situacija kaip dabar. Mūsų visuomenė dažnai yra prieštaringa. Ir dabar ji iš vienos pusės nori tarsi ir liberalių reformų, bet kita vertus, intuityviai laikosi lygiavos principo. Ir čia visada yra politikų dilema, kaip apsispręsti. Bet apsispręsti, aišku, reikės, nes aukštojo mokslo kokybė tikrai jau netenkina.

Žurnalistė: Tai Jūs patvirtinate, kad tikrai nuo kitų metų rugsėjo pirmos reforma oficialiai prasidės?

Premjeras: Pirmieji elementai iki to laiko turėtų būti išdiskutuoti, aš manau, kad reikės priimti kai kurias įstatymų pataisas, reikėtų tuo atveju suteikti daugiau savarankiškumo patiem universitetams.

Žurnalistė: Šią savaitę, Premjere, prasideda Jūsų vizitas Lenkijoje. O prieš Jūsų vizitą ten kilo skandalas dėl Kauno „Sanito“ vadovaujamos gamyklos „Jelfos“ brokuotų vaistų. Gamykla sustabdyta, o skandalas dėl brokuotų vaistų jau peraugo į politiką. Kas Jums šiandien žinoma apie tyrimą „Jelfoje“?

Premjeras: Jeigu kas nors atsitiktų Lietuvoje su panašia įmone, panašaus pobūdžio, ypatingai jautri labai, kuri gamina vaistus, tai toks pat panašus skandalas turbūt būtų ir Lietuvoje. Ir aišku, būtų visuomenė susirūpinusi, žiniasklaida ir kontroliuojančios institucijos, todėl mes diplomatinėmis priemonėmis stebime šį konfliktą, jeigu taip galima išsireikšti,  turime įvairios informacijos, mes negalime kištis į Lenkijos valdžios vidaus reikalus, šiuo atveju.

Žurnalistė: O kokios įvairios?

Premjeras: Įvairios yra informacijos. Iš tikrųjų yra ir prieštaringos, ar tai tie vaistai, ar nuo to atsitiko tos nelaimės ir pan., ar tai buvo jų gaminys. Čia yra labai daug niuansų. Bet aš tikiuosi, kad iki mūsų vizito šis konfliktas bus išspręstas, nes man atrodo, kad galbūt šiuo atveju ir per daug radikalių priemonių imtasi.

Žurnalistė: Kuo svarbus šis vizitas apskritai? Jūs esate minėjęs, kad važiuojate tartis dėl elektros tilto. Ar pajudės elektros tilto reikalai?

Premjeras: Jie jau pajudėjo. Pirmieji žingsniai jau yra padaryti, čia mes jau šiuo atveju sukursime realiai bendrą įmonę, kuri galės naudotis ir ES parama, ir praktiškai prasideda projektavimo darbai. Aš manau, kad tai yra istorinis žingsnis mūsų abiejų šalių santykių istorijoje. Formalus pretekstas tai yra Lietuvos kultūros dienų užbaigimas, kuriame dalyvaus ir Lenkijos Premjeras ir aš taip pat su delegacija. Manau šitoje vietoje galima konstatuoti, kad mūsų santykiai yra tikrai labai aukštame lygyje ir mes turime tokią abipusę naudą - viena vertus, Lenkijos energetika labai aktyviai dalyvauja Lietuvos reikaluose, kaip žinote, ir „Mažeikių naftoje“, mes tikimės, kad galbūt prisijungs ir prie naujo reaktoriaus statybos, kas būtų svarbu, ir taip pat mes turime bendrą projektą – elektros energijos tiltą, kuris reikalingas Lietuvai, kad būtų pralaužtas tas izoliuotumas energetikos srityje. Taip pat yra labai svarbus, apie irgi kalbėsime, „Rail Baltica“ projektas, kur taip pat turi būti apsispręsta visų trijų Baltijos valstybių plius Lenkija. Šiemet mes turime nuspręsti, nes šiemet bus priimtas ES sprendimas dėl finansavimo, iš esmės projektas yra sukoordinuotas. Ir taip pat „VIA Baltica“, kur galbūt šiai dienai yra sunkesnė situacija.

Žurnalistė: O gal yra naujienų dėl „Mažeikių naftos“?

Premjeras: Naujienos yra tokios, kad viskas vyksta pagal planą. Tai aš manau, kad čia ir yra pati geriausia naujiena.

Žurnalistė: Ačiū.