Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2006 m. gruodžio 19 d.

Žurnalistė: Premjere, Vyriausybė, pardavusi „Mažeikių naftos“ akcijas jau žino, kaip skirstys pinigus. Dalis - pensijų didinimui, indėlių grąžinimui, dalis - investicijoms. Premjere, dar kartą pakalbėkime apie tai, kaip bus skirstomi pinigai, gauti už „Mažeikių naftos“ pardavimą.

Premjeras: Jei pasižiūrėjus į visą pinigų sumą, tai mes jau esame apriboti indėlių kompensavimais, du trečdaliai būtent šios sumos eis į socialinius dalykus, tai indėlių grąžinimas, pensijų padidinimas, pensijų reforma, o kitas trečdalis bus panaudotas įvairioms programoms ir aš skatinu, kad tai būtų padaryta būtent akcentuojant kaip tik tai mokslą, švietimą, žinių ekonomiką, čia visur yra jaunimas, mokslo reforma taip pat yra jaunimas. Siekiame, kad atitinkamai šitie pinigai būtų įdėti taip į bankus ir kitas programas, kad būtų mažiausia rizika ir kaip tik mes dar ir uždirbsime iš palūkanų, kadangi tai yra didelė suma, nes pavyzdžiui, indėliai nebus iš karto grąžinti, jie bus grąžinti iki 2008 – ų metų pabaigos, kaip ir priklauso pagal Vyriausybės įsipareigojimus.  

Žurnalistė: Kalbant apie įsipareigojimus didinti pensijas, kada bus didinamos pensijos, kaip jos bus didinamos, ar čia irgi yra speciali programa?

Premjeras: Tokius pasiūlymus pateiks socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nes nėra taip lengva iš karto pasakyti. Jau yra ir šitos Vyriausybės be privatizavimo, be šito sandorio numatytas tam tikras padidinimas pensijų kaip žinote pagal Vyriausybės programą, bet kadangi yra papildomos investicijos, galim pasakyti, kol bus priimtas galutinis sprendimas, kada bus papildomai didinamos pensijos be to, kas jau buvo numatyta.

Žurnalistė: Kuri dalis pinigų, gautų už „Mažeiki naftos“ pardavimą, skiriama investicijoms?

Premjeras: Na, aš įsivaizduoju, iš to, kaip jau minėjau, du trečdaliai yra skiriami indėlių kompensavimui ir tai jau yra įstatymas, o iš to trečdalio, kuris lieka, tai priklausomai nuo programų galėtų būti apie pusę paskirtą investicijoms įvairioms.

Žurnalistė: Premjere, kokai yra tikroji „Mažeikių naftos“ pardavimo vertė? Ar tik pinigai, apie kuriuos tiek daug kalbama?

Premjeras: Sandoris nebuvo lengvas, tačiau jis yra sėkmingas ir jo vertė neapsiriboja vien tik pačia „Mažeikių nafta“ ir šituo sandoriu, jo vertė yra daug platesnė. Pirmiausia, tai gerokai sustiprino mūsų strateginę partnerystę, energetikos saugumo srityje, todėl reikšmė šito sandorio yra daug platesnė negu vien šitos sumos, kurias mes gavome, kurias mes ketiname efektyviai panaudoti, bet ji gerokai stipriau suriša Lietuvą su Lenkija ekonominio saugumo bendradarbiavimo srityje, o ekonominis saugumas yra vienas svarbiausių dalykų kiekvienai valstybei. Tai raiškia, kad ir kitose srityse, todėl šio sandorio svarba yra aišku daug platesnė nei ta pinigų suma, apie kurią visi dabar labai gerai žinome.  

Žurnalistė: „Mažeikių naftos“ valdybos pirmininkas Igoris Chalupecas prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau rusų ir lenkų koncernai turės normalizuoti savo santykius ir tai gali palengvinti galbūt naftos tiekimą. Kokia Jūsų nuomonė?

Premjeras: Aš manau, kad jau įvykus sandoriui iš tikrųjų tokie šansai yra ir aš neabejoju, kad kompanija jau ir veda derybas. Kitas  dalykas, kad ir Rusijos naftos tiekėjams toks stambus klientas taip pat yra naudingas ir aš tikiuosi, kad šitoje srityje bus teigiamų poslinkių.

Žurnalistė: Premjere, daug kalbama spaudoje apie apsaugos kyrimą Jūsų patarėjui Albinui Januškai. Ką Jūs manote?

Premjeras: Aš manau, kad kuomet kaimyninė valstybė skelbia tokius dalykus apie Albiną Janušką, kuris visą laiką buvo aktyvus užsienio politikoje, deja, autoritarinė Baltarusijos valdžia būtent taip vertina, todėl čia juokauti negalima, nes žinome, kad demokratines valstybes gali prognozuoti, kaip pasielgs šita valstybė, ne visada gali tą prognozuoti, todėl tai yra labai rimtas dalykas, juo labiau, kad visokie tokie panašūs pareiškimai, jau kartą buvo ir Baltarusijos žiniasklaidoje, ir iš oficialių asmenų, todėl į tai reikia rimtai reaguoti. Ar tai turi būti apsauga, ar kitos priemonės, tai jau kitas dalykas.

Žurnalistė: šią savaitę turėtumėte pasirašyti sutartį su konservatoriais dėl tolesnio bendradarbiavimo, dėl tolesnio Vyriausybės rėmimo, tai bent jau skelbiama dabar. Ar susitarsite su konservatoriais dėl VSD vadovo? Ar Tėvynės sąjunga kelia Jums ultimatumą pritarti VSD  veiklos išvadoms, nes socialdemokratai pasisakė prieš tyrimo išvadas. Ir ar patiriate spaudimą nušalinti VSD vadovą? Ar nuo to priklauso sutartis?  

Premjeras: Jokio spaudimo aš nepatiriu, tai daugiau yra žiniasklaidos spekuliacijos, nes jau tekstas yra paruoštas, visais klausimais mes esame sutarę, svarbiausia, kad šiame susitarime abi pusės daug plačiau žvelgia į susitarimą, čia yra vienas tik tai epizodas mūsų politinio gyvenimo, jeigu mes, matote, visais klausimais su konservatoriais sutartume, tai mes jau būtume koalicijoje, tai būtų didžioji koalicija, tai čia ir yra skirtumas, kurį kažkodėl visi išleidžia iš akių. Skirtumas yra tas, kad mes susitariame kai kuriais klausimais: dėl biudžeto, šiuo atveju, sakysime, naujame susitarime bus susitarimas vykdyti aukštojo mokslo reformą, toliau stiprinti kovą su korupcija, anti-imigracinės priemonės ir daugelis kitų dalykų, bet yra ir skirtumų, pavyzdžiui, socialinė sauga, kaip dažniausiai būna tarp kairiųjų ir dešiniųjų, ir kai kurie kiti skirtumai. Taip kad skirtumai, jie išliks, susitarėme mes dėl dalies dalykų, dėk kurių palaikoma mažumos Vyriausybė, ir aš manau, kad tai yra labai svarbu.

Žurnalistė:  Ar reikia atleisit VSD vadovą, Jūsų nuomone?

Premjeras: Seimas nuspręs, nenorėčiau reikšti savo nuomonės. Aš tikrai tikėjausi, kad Seimo išvados bus daug labiau pagrįstos. Kiek žinau, to reikalauja ir Prezidentas. Vyriausybės situacija Konstitucijoje aiškiai suprojektuota Ir aš., skirtingai nuo kitų politikų, nenoriu daryti spaudimo.

Žurnalistė: Premjere, šis interviu Lietuvos radijui yra paskutinis šiais metais. Būtų pats laikas patarti smagiausius įvykius, ir šiek tiek prognozių. Kokie svarbūs pokyčiai laukia kitais metais. Ar ramiai laukiate kitų metų?

Premjeras: Aš galvoju, kad kiti metai bus sėkmingi Lietuvai. Dėl keleto priežasčių – dėl to, kad ir toliau augs mūsų ekonomika ir dėl to, kad mes turime džiausią, rekordinį, biudžetą, kaip kas jį bevertintų. Jis yra naudingas Lietuvos žmonėms, jų pajamos augs. Šiais metais žmonių pajamos išaugo vidutiniškai 25 proc., tai yra labai spartus augimas, ne mažesniais tempais jos augs ir kitais metais. Tai yra geros žinios. Kitas dalykas, kad kitais metais bus ne mažiau iššūkių negu šiais metais. Reikės toliau spręsti naujų IAE reaktorių statybos klausimus – tai nebus lengva, galbūt ir ne vieno reaktoriaus. Iš esmės kitais metais jau turi prasidėti projektavimo darbai, kurie užtruks apie metus, galbūt net ir ilgiau.; elektros tilto projektas bus toliau stumiamas. Manau, kad greitai baigsis galimybių studijos dėl elektros kabelio per Baltiją link Švedijos rengimas. Manau, kad kitais metais vienu pagrindinių Vyriausybės darbotvarkės klausimu išliks energetinis saugumas. Taip pat mes turime užbaigti tartis dėl aukštojo mokslo reformos, tai yra labai svarbus dalykas. Manau, kad mes ir toliau tęsime savo programą ir orientuosime šalies ekonomiką į naujas technologijas, į žinių ekonomiką – kas yra mūsų ateitis. Tai nereiškia, kad kitos gamybos, pramonės, paslaugų rūšys yra mažiau vertos, tačiau tik tokiu atveju mes galime išlaikyti konkurencingą Lietuvą. Toliau skatinsime užsienio investicijas. Beje, PKN Orlen atėjus į Lietuvą (statistika pasirodys šiek tiek vėliau), tačiau atrodo, kad ir 2006 m. pagal investicijas mes pralenksime visas šalis šiame regione.

Žurnalistė: O kaip Jūs skatinsite investicijas? Nes tai yra vis dėlto silpna vieta Lietuvai. Kaip pritraukti investuotojus iš užsienio į Lietuvą?

Premjeras: Kad tai yra silpna vieta, tai aš nevisiškai sutinku. Mūsų investicijos, kaip aš jau minėjau, suvedu šių metų rezultatus,  paaiškės, kad mes turime didžiausias investicijas šitame regione, be to, Lietuvos verslas taip pat daug investuoja užsienyje ir viena iš mūsų investicijų per Lietuvą atėjimo priežasčių yra tai, kad šalies verslas yra labai konkurencingas. Mes matome dabar pagrindines problemas, tai yra biurokratija ir žemė. Tai yra biurokratijos sumažinimas, tam yra įkurta saulėlydžio komisija, pirmiausi, ji imsis tų mazgų, kurie trukdo investuotojams. Žemės klausimas yra svarbus ta prasme, kad mes turime užbaigti žemės reformą, tada aišku, ir žemės įsigijimas ir investuotojams, sunkiausia padėtis yra būtent Vilniaus apskrityje, čia mes koncentruosime savo pastangas. Išsprendus šituos dalykus, kai kurie įstatymai jau yra pasiųsti Seimui, aš tikiuosi Seimas jiems pritars, tai išsprendus šias problemas, iš tikrųjų Lietuvos patrauklumas investicijoms bus dar didesnis.

Žurnalistė: Sprendžiant iš Jūsų žodžių Lietuvos laukia didelė sėkmė kitais metais?

Premjeras:  Aš tikiuosi, kad tikrai Lietuva nemažins savo vystimosi tempų, ir žmonės turės didesnes galimybes uždirbti, ir darbo vietos... Ypatingai norėčiau, kad išgirstų tie žmonės, kurių daug labai atvažiuoja iš kitų šalių, kurie ekonominiais motyvais yra išvažiavę iš Lietuvos, vis tiek jie grįžta paviešėti dabar, susitikti su savo artimaisiais, norėčiau kreiptis į juos ir pasakyti, kad Lietuvoje  yra geros sąlygos dirbti, kad Lietuvos atlyginimai auga sparčiausiai, vieni iš sparčiausių tarp ES šalių, kad Lietuvoje jau yra sukurta daug darbo vietų, todėl reikia grįžti į Lietuvą, reikia panaudoti savo žinias, galbūt ir sukauptus pinigus investuoti čia Lietuvoje, kad Lietuva investicijoms, gyvenimui yra labai patrauklus kraštas, o Tėvynė visada yra Tėvynė, vis tiek niekur nebus taip gerai, kaip Tėvynėje, keik pinigų beuždirbtum svetur, ir todėl aš manau, kad daug kas sugrįžęs, susitikęs su artimaisiais, vėl prisilietęs prie Tėvynės žemės pagalvos, kad reikia grįžti.

Žurnalistė: Vieną iš pirmųjų darbų svarbiausių Jūs paminėjote IAE. Galbūt tai susiję ir su sutarties pratęsti antrojo reaktoriaus darbą?

Premjeras: Manau, kad mums šiandien reikia koncentruotis į projektą. Pratęsimas naujos elektrinės, kuri, beje, irgi nereikia čia dėti didelių vilčių, jos resursas ir antrosios jau baigėsi 2012-ais metais, neišsprendžia iš esmės to klausimo, kurį kelia. Mes pirmiausia turime turėti savo projektą, parodyti, kad mes jį turime, kad jis jau „ant bėgių“, kad iš tikrųjų nauji blokai bus pastatyti ir čia yra esminis klausimas. Kitas dalykas, kad Lietuva turi  įsipareigojimus, jie yra parašyti sutartyje, mes negalime pažeisti savo sutarties su ES, mes taip pat gauname didžiules kompensacijas už dviejų blokų uždarymą, ir nevykdydami savo įsipareigojimų, ES taip pat galėtų nevykdyti savo įsipareigojimų mums, manau, kad tai būtų didelis nuostolis, todėl šio klausimo kėlimas dabar yra politiškai neteisingas, mano požiūriu. Mes turime koncentruoti ir turime galimybę pastatyti naujus reaktorius, senieji reaktoriai jau mums neapdės. Mes turime kalbėti apie tai, kaip kompensuoti tą tarpą ir yra planų tokių, kaip kompensuoti elektros energijos stygių tuo metu, tai čia yra svarbiausi dalykai.

Žurnalistė: Ačiū.