Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2006 m. gruodžio 12 d.

Žurnalistė: Ar teisinga Vyriausybės politika dėl skurdo mažinimo?

Premjeras: Tai neramina Vyriausybę, nėra abejonių, kad lygis yra per daug didelis, nors buvau kiek nustebęs, kad jis panašus į Airijos, kurią dažnai keliama sau pavyzdžiu, ir net Portugalijos. Tai iš tikrųjų tai yra situacija,  kuri būdinga šalims, kurios palyginus seniai įstojo į ES, ir aš sakyčiau, kad svarbus tyrimas yra tuo, kad mes matome, kur dabar yra mūsų pagrindinės pastangos. Ligi šiol daugiausia buvo koncentruojamasi į pensininkus, į mažiausias pajamas gaunančias šeimas ir, aišku, kad dabar akivaizdu šituo tyrimu, kad būtent daugiavaikės šeimos, jaunos šeimos turėtų būti dėmesio centre. Yra įvairūs būdai, ekonomikos kilimas, atlyginimų kilimas, pavyzdžiui, šiais metais atlyginimai pakilo beveik 25 proc., pajamos išaugo...

Žurnalistė: Bet kainos kaip išaugo, Premjere...

Premjeras: Natūralus, beveik lydintis procesas, bet vis tiktai pajamos auga greičiau negu kainos. Dėmesys šiuo metu turi būti sukoncentruotas būtent į daugiavaikes jaunas šeimas jau tik tai dėl to, kad mes turime skatinti gimstamumą. Būsimajame mūsų susitarime su konservatoriais tai bus vienas iš punktų – šeimos politika. Kokia ji būtų, tai šiandien dar sunku apibrėžt, kiekviena partija šiuo atveju turi savo požiūrį. Aišku, kad turi didėti finansavimas įvairiais būdais: tai gali būti ir paskolos, tai gali būti ir išmokos, tai gali būti ir parama motinoms, kurios augina vaikus, sakysime jaunoms šeimoms ir pan. taip kad bet kuriuo atveju reikės ieškoti įvairių šaltinių, ir socialinės apsaugos srityje, ir skatinant mokėti didesnius atlyginimus, ką jau patys mūsų verslininkai pradeda suprasti. 

Žurnalistė: Gal dėl prasto gyvenimo beveik pusė rinkėjų gali nutarti nedalyvauti kitų metų vasarį rengiamuose savivaldybių tarybų rinkimuose? Tą parodė ką tik atlikta naujausia apklausa. Ar tai nereiškia, kad reikia imtis skubių priemonių?

Premjeras: Patys rinkėjai yra atsakingi. Nieko nepadarysi, jau tokia yra demokratijos logika – kuo daugiau rinkėjų dalyvauja, tuo geresnė valdžia, tuo tinkamesnę sau išsirenka. Tie, kurie nedalyvauja, paprastai neišsirenka valdžios, o po to skundžiasi. Bet čia šiuo atveju savivaldos rinkimai yra. Žmonėms savivalda yra labai svarbi, nes ji nusprendžia tuos klausimus, tai yra pirmiausia komunaliniai to miesto, rajono klausimai, jie turi išsirinkti aktyvius merus. Sakysime, laimėjo kažkada prieš dvi kadencijas druskininkiečiai išsirinkę Ričardą Malinauską, kuris atėjo į miestą, buvusį išvis tragiškos būklės, o šiuo metu jis yra vienas iš geriausių. Taip, kad meras, taryba yra labai svarbūs veiksniai kiekvienam miesto, rajono gyventojui. Todėl reikia visada galvoti, ką mes renkame.

Žurnalistė: Socialdemokratai tęsia derybas su konservatoriais dėl tolesnės paramos mažumos Vyriausybei ir atnaujintą susitarimą žada pasirašyti šią savaitę. Dalyvauti derybose nori ir kiti koalicijos partneriai – pilietininkai, liberalcentristai ir valstiečiai liaudininkai. Kodėl nekviečiate jų, Premjere? Konservatoriai teigia, kad nori tartis tik su socialdemokratais. O Premjeras?

Premjeras: Tai Jūs ir atsakėte į klausimą. Juk mes negalime priversti konservatorių, kad jie tartųsi su visais.  Jie tariasi su mumis ir aš visąlaik sakiau, jei tik kita pusė sutinka derėtis su visais, tai mes tikrai užleisime pozicijas šiuo atveju, bet situacija yra tokia, kokia yra, ir aš manau, kad tai nėra blogai. Juo labiau mes sutarėme, kad mes informuosime ir informuojame, beje, apie derybų eigą savo mažumos  koalicijos partnerius, todėl aš čia nematau didelių problemų, nes nebus priimta jokių sprendimų, kurie neatitiktų Vyriausybės programos. Šiaip mes su konservatoriais deramės taip pat ir dėl tos Jūsų minėtos problemos pirmuoju klausimu, tai yra ir šeimos politika, toliau ieškosime sprendimų, kaip mažinti emigraciją, bei kaip dar galbūt grąžinti žmonės atgal į Lietuvą, į savo tėvynę. Mes kalbėsime apie labai svarbią aukštojo mokslo reformą, mes taip pat kalbėsime, kaip toliau realizuoti visų partijų antikorupcinį susitarimą, taip kad visi klausimai, dėl kurių yra deramasi, jie yra visiškai vieši ir visiems aiškūs, atitinka Vyriausybės programą ir sakysime, abiejų pusių interesus. 

Žurnalistė: Ar sunku susitarti šį kartą, Premjere?

Premjeras: Manau, kad panašiai kaip ir praėjusį kartą. Yra aišku, ginčų dėl pozicijų.

Žurnalistė: Dėl ko?

Premjeras: Pavyzdžiui, mes sutarėme abi pusės dėl aukštojo mokslo reformos, tai konservatoriai turi savo požiūrį, mes turime savo požiūrį. Aišku, detalių nebus tokių.

Žurnalistė: O koks Jūsų požiūris, Premjere?

Premjeras: Pagrindinis klausimas ir sunkiausias klausimas aukštojo mokslo reformoje - koks turi būti finansavimas. Yra įvairūs modeliai, yra labai liberalus modelis, kurį siūlo tie patys liberalai, ir konservatoriai iš dalies jiems pritaria. Aš manau, kad bus rastas kompromisas, nes finansavimo modelis yra pats svarbiausia šitoje situacijoje. Kitas dalykas, kad reikia priimti tokį sprendimą, kuris būtų tinkamas ir akademinei bendruomenei, nes mes jau daug darėme Lietuvoje reformų, kaip sakoma, prieš visų valią jos dažnai žlugdavo ar būdavo pusinės. Kaip tik šiuo metu sudaryta darbo grupė iš įvairių atstovų, ir iš akademinių sluoksnių, ir iš politinių partijų atstovų, ir iš ekspertų, ir ministerijų atstovai dalyvauja. Aš tikiuosi, kad galime padaryti taip, kaip atsitiko su energetikos strategija, kuomet dalyvavo visos suinteresuotos pusės ir mes radome sprendimą.

Žurnalistė:  Bet pirmiausia Jums reikia paties su konservatoriais susitarti?

Premjeras: Ten nebus išplėsta. Susitarimas pats bus maždaug pusantro puslapio dydžio. Mes kalbame preliminariai, kokį mes turime įsivaizdavimą kiekviena konkrečia situacija. Bet bus įtraukta, aišku, ir konkretūs dalykai. Pavyzdžiui, mes tarsimės dėl to, kad turi būti įsteigta, jei kalbant apie kovą su korupcija, kad bus įsteigta konkreti žinyba, galbūt skyrius, padalinys STT, kuris kontroliuos, prižiūrės partijų finansavimą, kaip partijos veikia rinkimų metu ir kaip jos atsiskaito su Vyriausia rinkimų komisija, todėl yra ir konkretūs dalykai.

Žurnalistė: ar čia dar iki savivaldybių rinkimų turi būti įsteigta? Labai greitai?

Premjeras: Aš tikiuosi, kad taip, kad bus galima tą padaryti.

Žurnalistė: Minėjote, kad skiriasi požiūris į aukštojo mokslo finansavimą. O Jūsų požiūris koks?

Premjeras: Aš manau, kad reikės ieškoti kompromisinio sprendimo. Iš tikrųjų labai daug dalykų reikės nuspręsti. Svarbiausia yra tai, kad pati reforma būtų finansuojama, nes jei nebus finansuojama, galime mes užsibrėžti labai didelius dalykus, bet ji vėl liks pusinė. Todėl čia kaip tik reikės surasti sprendimą. Ir čia yra labai daug niuansų, kiek turi būti kredituojama, kiek turi būti remiama iš valstybės ir panašiai. Kol kas derybų delegacijos dirba, mes manau, kad ir šiandien turėsime susitikimą. Nėra pas mus nustatyta kažkokio termino, galime pasirašyti šią savaitę, galime tai padaryti kitos savaitės pradžioje. Manau, kad praktiškai dėl turinio mes jau esame sutarę ir kas svarbu bus pačioje pradžioje šito susitarimo abiejų partijų išreikštas pasitenkinimas, kad pirmasis mūsų susitarimas iš esmės buvo įvykdytas. Aš manau, kad tai yra labai svarbu.

Žurnalistė: Šiomis dienomis paskelbta apie lygių galimybių instituto steigimą. Kokia tai bus institucija? Kiek tai kainuos Lietuvos biudžetui? Keik tai svarbu Lietuvos žmogui?

Premjeras:  Pirmiausia tai yra labai svarbus Lietuvos laimėjimas, tai bus viena iš institucijų, kurių, kaip žinote, yra labai daug Briuselyje, kelios yra Strasbūre, viena kita yra aplinkinėse šalyse, Liuksemburge, Vienoje, tai mes turime pirmą tarptautinę instituciją, beje, vieną pirmųjų, turbūt pirmoji šalis tarp vadinamųjų naujųjų ES valstybių narių, tai institucija, kuri ateis daugiau kaip su 50 milijonų eurų biudžetu. Jūs manęs šiandien klausiate, kiek kainuos biudžetui, tai biudžetui kainuos ne tiek daug, mes turėsime užtikrinti patalpas, ir už tai bus išmokėta, kaip ir ambasados daro. Aišku, mes turėsime dalinį finansavimą užtikrinti, bet pajamos, kurias gaus biudžetas iš šito institucijos veiklos čia, bus dešimteriopai didesnės negu mums teks remti šią instituciją. Ji bus Lietuvoje, vyks įvairios konferencijos. Tai institucija, susijusi ir su žmogaus teisėmis, ir su daugeliu kitų dalykų, ir jos veikla yra labai svarbi, nes tai atitinka ES daugelio šalių susivienijimo principus, todėl ji turi gana didelę įtaką, pačiai ES politikai, visi žinos, kad ir Lietuvoje yra institucija, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje tokių institucijų nėra. Mes tampame ir įvairių tarptautinių įvykių centru. Aš manau, kad tai labai didelis laimėjimas.

Žurnalistė: Kas šioje institucijoje dirbs? Lietuvos žmonės? Ar tai bus iš visos Europos suvažiavę darbuotojai?

Premjeras: Tai bus iš visos Europos, gali būti ir iš Lietuvos, nes čia bus lygiai tokia pati situacija, bus skelbiami konkursai, didesnė dalis personalo, aš tikiuosi, kad bus iš Lietuvos. 

Žurnalistė: Pirmadienį Vyriausybės pasitarime svarstant alkoholio kontrolės įstatymo pataisas dar kartą nepritarta siūlymui įteisinti elektroninę prekybą alkoholiu. Kadangi Lietuva yra, jau visiems žinoma, gerianti šalis, tai viskas, kas susiję su alkoholio prekyba, yra svarbu, tačiau prekybininkai pasiskundė Europos Komisijai, nes Europos Komisija pasisako už laisvę, už laisvą prekių judėjimą, tai ar neteks Lietuvai teistis Europos Teisingumo teisme?

Premjeras: Aš pasakysiu atvirai, aš pats abejoju tokiais draudimais, bet matote, labai sunku įtikinti mūsų ir sveikatos apsaugos atstovus, ir kitus. Daug kas įsivaizduoja, kad visokiais draudimais mes galėsime šitą problemą įveikti. Aš galvoju priešingai, kad vis tiktai ne prekyba čia daro poveikį, reklama iš dalies gal sakysime, bet tai, kad jei alaus reklamos nebūtų, tarkime hipotetiškai, tai nereiškia, kad alaus nepirktų. Tarybiniais laikais, kaip prisimenate, jokios reklamos nebuvo šiuo klausimu, bet gėrimas buvo ne ką mažesnis, o gal net ir didesnis, niekas tiktai nežinojo. Tai šiuo atveju, aš manau, kad reikia imtis kitų priemonių, reikia mažinti girtavimą ypatingai, tai čia turi būti ir antireklama, gal reikėtų mokesčius toms įmonėms kažkokius papildomus, išnaudoti tuos pinigus antireklamai, aiškinimui žmonėms ir panašiai. Šiuo atveju draudimai tokioje srityje... jau ilgametė žmonių patirtis rodo, kad nepadėjo. Todėl aš gana skeptiškai žiūriu. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija prieštarauja tam, kad būtų priimtas toks sprendimas, bet aš galvoju, kad tai nėra ilgalaikis, susidaro toks įspūdis. Aš dar kartą sakau, kad draudimais tėra mažas poveikis, turi būti labai aiški profilaktinė politika. Šiek tiek abejoju dėl draudimų. Šiuo atveju elektroninė prekyba niekuo nesiskiria. Be to, pagalvokime kas gi dalyvauja. Argi tie patys girtuokliai dalyvautų elektroninėje prekyboje? Aš labai abejoju šituo. Čia tuo posakiu, kad leisime elektroninę prekybą alkoholiniais gėrimais, tas padidins alkoholizmą, tai aš juo labai abejoju.