Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičaus kalba L-COSAC posėdyje

Gerbiamasis Pirmininke,
gerbiamieji parlamentarai,
ponios ir ponai,

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva vertina Europos Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos vaidmenį sprendžiant visai Europai aktualius klausimus ir didžiuojasi, kad jubiliejinis 50-asis posėdis vyksta čia, Vilniuje.

Prieš 24-erius metus Madride Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų pirmininkai sutarė, kad nacionaliniai parlamentai turėtų būti aktyvesni sprendžiant Europos Sąjungos klausimus. Siekiant šio tikslo, buvo įkurta Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija. Jau beveik ketvirtį amžiaus COSAC sėkmingai veikia, siekdama užtikrinti, kad Bendrija taptų labiau demokratiška ir atskaitinga savo piliečiams.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva taip pat siekia sprendimų, kurie pasitarnautų valstybėms narėms ir jų piliečiams. Norėčiau pabrėžti, kad šie metai – Europos piliečių metai, todėl tikiu, kad pirmininkaudama Lietuva susitelkė spręsti visiems Europos Sąjungos piliečiams svarbius klausimus.

Man garbė šiandien Jums pristatyti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laimėjimus ir tolesnius darbus. Europai kaip niekada svarbus ekonominis augimas, patikimumas ir atvirumas. Būtent šie tikslai Lietuvos pirmininkavimo metu rūpi labiausiai.

Mums gyvybiškai svarbu, kad Europa pademonstruotų ekonominės ir socialinės politikos rezultatus savo gyventojams, kaimynams, partneriams, investuotojams ir visam pasauliui. Šie metai yra kertiniai, siekiant, kad Bendrija tvirtai atsistotų ant kojų, Europos finansai taptų patikimumo simboliu, o senasis žemynas ir toliau liktų atvirumo pavyzdys pasaulyje.

Nemažai darbų šia linkme jau nuveikta: krizės akivaizdoje Europos lyderiai, politikai priėmė itin svarbių sprendimų. Džiugu, kad Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva padeda šiuos įsipareigojimus paversti realiai veikiančiais teisės aktais, kurių įgyvendinimas, tikiu, prisidės prie visų mūsų gerovės.

Pastarieji metai parodė, kad silpni bankai – grėsmė visai Europos finansų sistemai, o greitas Europos Sąjungos atsakas būtinas siekiant išvengti neigiamų padarinių. Todėl turime dirbti kurdami Bankų Sąjungą, garantuosiančią, kad ateityje Europos Sąjungos bankai veiks pagal bendras taisykles ir taip geriau bus saugomi indėlininkų interesai.

Pirmieji žingsniai jau žengti: Komisijai pateikus pasiūlymą dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo, Lietuva šiuo klausimu inicijavo pirmąją diskusiją neformaliame ekonomikos ir finansų reikalų ministrų susitikime Vilniuje. Tik siekdami bendro sutarimo dėl spartaus bankų sąjungos vystymo galėtume užtikrinti finansų stabilumą ir ekonomikos augimą visoje Europos Sąjungoje.

Ekonominė padėtis išlieka trapi, o kai kurių valstybių narių padėtis – sudėtinga. Turime skatinti valstybes nares ieškoti pusiausvyros tarp ekonominių priemonių, kurios prisidėtų prie ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo, ir socialinių iššūkių.

Turime sutelkti visų bendras jėgas – Europos Sąjungos institucijų, politikų, diplomatų, parlamentų, nacionalinių vyriausybių, kad įveiktume mūsų kelyje pasitaikančius iššūkius. Vienas iš pirmininkaujančios Lietuvos uždavinių – užtikrinti, kad 2014–2020 metų finansinės perspektyvos lėšos kitąmet laiku pasiektų verslą ir europiečius.

Lietuvai per itin trumpą laiką pavyko pasiekti valstybių narių susitarimą dėl kitų metų Europos Sąjungos biudžeto. Pirmininkaudami dedame visas pastangas, kad politinis susitarimas dėl Europos Parlamento iškeltų sąlygų būtų įgyvendintas. Tik bendromis jėgomis galime pasiekti, kad naujos finansinės programos pradėtų veikti ir suteiktų galimybę mums visiems kurti geresnę ateitį.

Vienas sunkiausiai įveikiamų krizės padarinių yra nedarbas. Ypač skaudu, kad ši bėda palietė ketvirtadalį Europos Sąjungos jaunimo. Šis skaičius yra rimtas įspėjimas, kad jaunajai europiečių kartai reikia kuo greičiau visais įmanomais būdais padėti. Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu daug dėmesio skiria nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo problemai. Beveik aštuoni milijonai jaunų europiečių nei dirba, nei mokosi.

2014 m. startuoja Jaunimo garantijos ir Jaunimo užimtumo iniciatyva. Kad ji būtų veiksminga, būtinas ir valstybių narių ekonominis augimas. Kaip tą skatinti ir užtikrinti?

Europos Sąjunga dar turi aruodą neišnaudoto potencialo – vos prieš trejetą dienų Briuselyje įvykusioje Europos Vadovų Taryboje aptarti visai Europai svarbūs ekonomikos augimo, konkurencingumo didinimo ir inovacijų klausimai.

Bendroji skaitmeninė rinka gali turėti tokį patį didžiulį teigiamą poveikį kaip ir 1992 m. pradėjusi veikti bendroji rinka. ES teisės aktai keičia kiekvieno mūsų gyvenimą. Ir šie gyvenimai būtų patogesni, jei keliaudami į svečią šalį susidurtume su paprastesne administracine sistema, turėtume integruotą Europos mokėjimų rinką ar būtų suteikta daugiau galimybių dirbti ir siekti karjeros mūsų mokslininkams, tyrėjams, išradėjams.

Skaitmeninis pasaulis – tai mūsų ateitis ir neišnaudotos galimybės. Tyrimai rodo, kad skaitmeninė ekonomika yra vienas didžiausių augimo ir inovacijų šaltinių, per dešimtmetį ji gali padidinti Europos BVP apie 10 procentų.

Kitas pamatas veržliai ir konkurencingai Europai – bendra energetikos rinka, kurios sukūrimą iki 2014 m. Lietuva yra paskelbusi kaip vieną iš pirmininkavimo prioritetų. Mums reikia stabilios ir skaidrios pasaulinės energetikos rinkos. Europos Sąjungos kalbėjimas vienu balsu su energijos išteklių tiekėjais ne tik padėtų siekti konkurencingesnių kainų, bet ir dar labiau padidintų Europos Sąjungos reikšmę tarptautinėje erdvėje.

Pirmininkaujanti Lietuva yra įsitikinusi, kad vienas iš būdų paskatinti Europos Sąjungos ekonominį augimą, suteikti daugiau galimybių savo piliečiams ir sustiprinti savo pozicijas pasauliniu mastu yra atvirumas.
Per praėjusius pirmininkavimo mėnesius Lietuva dėjo daug pastangų, siekdama pažangos derybose dėl laisvosios prekybos bei asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės valstybėmis.

Mūsų visų bendram labui turime užmegzti kuo glaudesnius ryšius su kaimynais. Iki trečiojo Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje liko vos mėnuo. Tikimės gerų rezultatų, tačiau stengtis turi abi pusės. Mes esame suinteresuoti, kad rytinėje kaimynystėje būtų saugios, ekonomiškai stiprios ir į europines vertybes orientuotos valstybės.

Rytų partnerystė šiuo metu yra veiksmingiausias ir kone vienintelis Europos Sąjungos instrumentas šiam tikslui pasiekti. Susitikimo Vilniuje sėkmė priklausys nuo Rytų partnerių apsisprendimo ir gebėjimo vykdyti reformas, nuo Europos Sąjungos valstybių ir institucijų bendros pozicijos ir paramos Rytų partnerėms.

Atvirumą savo partneriams turime demonstruoti ir palaikydami su jais glaudesnius prekybinius ryšius. Labai svarbus žingsnis šia kryptimi – per Lietuvos pirmininkavimą pradėtos istorinės derybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl laisvos prekybos sutarties.

Mūsų laukia dar du mėnesiai intensyvaus darbo – juk Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkėje daugiau kaip du šimtai renginių Vilniuje ir kituose šalies miestuose, tarp kurių – 20 aukščiausio lygio susitikimų.

Tiesa, net ir pasibaigus oficialiesiems pirmininkavimo renginiams, su pirmininkavimu susijusių darbų negalėsime pamiršti – Lietuva turės aktyviai dalyvauti įgyvendinant Trejeto pirmininkavimo programą ir parengti nacionalinę pirmininkavimo ataskaitą, kurioje bus įvardyti nuveikti darbai ir pasiekti tikslai.

Ponios ir ponai,

baigdamas norėčiau pasakyti, kad savo rankose turime daugybę instrumentų, kuriais galime paskatinti Europos ekonomikos augimą, užtikrinti finansų sistemos patikimumą ir tapti atviresni pasauliui. Europos Sąjungos institucijos ir nacionalinės vyriausybės supranta, kad šių tikslų neįmanoma pasiekti be nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento paramos. Įveikti visus iššūkius ir atlikti visus užsibrėžtus uždavinius galime tik veikdami kartu.