Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 m. lapkričio 17 d.

Žurnalistas: Užvakar tarėtės su Prezidentu Valdu Adamkumi, vakar ryte apsilankėte pas Seimo Pirmininką Paulauską. Ką po šių susitikimų nusprendėte daryti, kaip toliau elgtis?

Premjeras: Vis tiek negali likti stebėtoju ir nieko nedaryti, kadangi pakeltas triukšmas, žmonės sunerimę, žmonės klaidinami, ko tai norima ir reikalaujama. Visą tai sudaro painiavą mūsų politiniame gyvenime. Metami kokie tai mistiški kaltinimai, reikalaujama atsakymų į kokius tai neaiškius klausimus. Visą tai sujaukia žmonių protus, sukelia pasmerkimus. Aš ponui Prezidentui labai detaliai paaiškinau visą esmę, pasakiau, kokius klausimus turiu, bent tuos, kuriuos turiu oficialiai pono Kubiliaus pasirašytus. Aš į tuos klausimus praktiškai nieko negaliu atsakyti, kadangi tai kalbama apie 1993, 1994 metų įvykius, privatizavimo procesą ir pan., Šešupės dar kokie tai reikalai, dar senesni, kur aš niekur nedalyvavau šituose visuose procesuose. Aš visur pasiruošęs pasakyti ten, kur aš dalyvavau, priėmiau kokius nors sprendimus. Aš visuomet atviras ir per visus tuos 15 metų, kiek aš dirbu įvairiose pareigose, niekad neiškildavo kokių nors klausimų. 

Žurnalistas: Ar Prezidentą įtikino jūsų atsakymai ir ką jis jums pažadėjo, ko laukiat iš Prezidento?

Premjeras: Aš paprašiau Prezidento vieno dalyko. Kadangi abejonės visą laiką kyla, kad ką tai Brazauskas slepia, nepasako, kad Prezidento prašymu viena ar kita teisinė institucija ištirtų paprasčiausiai visą šį privatizavimo laikotarpį ir nustatytų, kur ten yra pažeidimų. Kur aš dalyvavau, kokia pažeidimai, - aš pasiruošęs atsakyti už visus savo veiksmus. Bet oponentai iš manęs reikalauja atsakymo į tai, kur aš nieko nedariau, niekur nedalyvavau. Čia ir yra konflikto klausimas. Prezidentas labai įdėmiai išklausė. Jis, kiek žinau, tarėsi ir su prokuratūra, šiandien dar neturiu atsakymo. Tikiuosi, kad bus kokie tai sprendimai, aš pasiruošęs atsakinėti.

Žurnalistas: Prezidentas žada kreiptis per televiziją, bent jau taip rašo laikraščiai. Ko jūs tikitės iš Prezidento kreipimosi?

Premjeras: Nenoriu aš spėlioti, ką Prezidentas pasakys. Bet manau, kad Prezidentas ir aš, Seimo Pirmininkas, visa mūsų Vyriausybė – mes norim, kad leistų mums dirbti. 

Žurnalistas: Tai ar Prezidentas pažadėjo jums paramą ar ne?

Premjeras: Pažadėjo paramą, pažiūrėsim, kokia forma tai bus daroma.

Žurnalistas: Opozicija išsiaiškino, kad jūsų žmonos valdomu „Crown plaza“ viešbučiu naudojasi vyriausybinės institucijos. Premjere, ar nemanote, kad tai yra tiesioginis interesų konfliktas?

Premjeras: Pirmiausia, ką tai reiškia interesų konfliktas? Vyriausybės sudėtyje yra daug institucijų. Visokie renginiai, konferencijos vyksta, jų labai daug. Viešbučio apyvarta arba paslaugų kiekis, apimtis per mėnesį yra, kiek aš klausinėjau, apie 700 tūkst. litų. Per visus metus valdiškos institucijos, kiek man parodė skaičių, sudaro šimtą tūkstančių. Tai galima įsivaizduoti, čia yra mažas procentėlis. O triukšmo už 99 procentus. Kita vertus, ką tai reiškia? Ar negali kokia nors ministerija ar ministerijai pavaldus padalinys užsakyti kokią nors konferenciją. Kur čia yra konfliktas? Iš viso – viskas laužiama iš piršto ir žlugdomas verslas. Kas tai turi atsakyti. Dabar sauvaliavimas yra beribis.

Žurnalistas: Tai jeigu ministerijos naudotųsi šio viešbučio paslaugomis, jūs nematote čia problemų?

Premjeras: Tai yra ministerijų reikalas. Yra nustatyta tvarka, tai bus šitas viešbutis ar anas, „Revalis“ – jokio skirtumo, visi viešbučiai yra vienodi. Ten nėra uždėtas antspaudas, kad į šį viešbutį negali niekas patekti.

Žurnalistas: Kaip aplink jus susidaręs skandalas veikia Vyriausybės darbą? Sunkiau dirbti, priiminėti sprendimus?

Premjeras: Be abejo, Vyriausybė laukia, kuo viskas baigsis. Mes, žinoma, dirbam normaliai, sėkmingai. Šie metai ypatingai geri – ir biudžeto vykdymas geras. Štai ir žmonėm pasiruošę metų pabaigoje, prieš Kalėdas padėti.

Žurnalistas: Kaip padėti?

Premjeras: Pinigais.

Žurnalistas: Kokios yra sumos, žinau apie planus skirti 350 mln. litų indėlininkams, išmokoms už žemę, už namus. Kaip bus paskirstyti šie pinigai ir kada žmonės gali juos gauti?

Premjeras: Aš galiu pasakyti, dar valstybės įsipareigojimai žmonėms šių metų sausio 1 dienai buvo 2 mlrd. 624 mln. litų. Kaip jūs matot, čia yra didelė pinigų suma. Čia visi įsipareigojimai – kompensacija už žemę, už miškus, už gyvenamus namus ir santaupų kompensacija, kuri sudaro 1 mlrd. 600 mln. litų. Buvo šių metų biudžete numatyta šiems dalykam 260 mln.. Tiek, kiek buvo galima biudžete numatyti. Bet mes pasakėm, teikdami biudžetą dar pernai, kad jeigu jis bus gerai vykdomas, mes turėsim papildomus finansinius išteklius, mes būtinai juos nukreipsime pagalbai žmonėms, grąžinant tai, kas jiems priklauso. Todėl dabar, metų pabaigoje, mes pažiūrėjom mūsų galimybes, pamatėm, kad viršijom biudžetą ir nutarėm 350 mln. papildomai skirti Tokiu būdu šiais metais iš tų 2 mlrd. 600 mln.  žmonės gaus jau 600 mln. Tai čia visiškai apčiuopiamas dydis. Tai iš tų 350 mln., kur yra papildymas – 200 mln. skiriama santaupų atkūrimui, 50 mln. – gyvenamųjų namų kompensacijai ir 100 mln. – už  žemę ir mišką.

Žurnalistas: Premjere, jei neklystu, indėlininkai šitoj sumoj sudaro daugiausiai, kiek jiems reikia grąžinti. Koks bus tolimesnis tempas ir nuo ko jis priklauso?

Premjeras: Mes esam prisiėmę įsipareigojimus, iš kitos pusės, yra įstatymais nustatyta tvarka, kur paskutinis mokėjimas turi būti 2011 metais. Mes imamės visų priemonių, jeigu ta Vyriausybė dirbs mūsų, kad iki 2008 m. mes pagrindinai žmonėms kompensuotumėm. Jei mums dar pasisektų sėkmingai parduoti dalį savo „Mažeikių naftos“ akcijų, tai mes galėtumėm procesą žymiai pagreitinti ir tuos pinigus nukreipti visų pirma štai šitiems reikalams.

Žurnalistas: Parlamentaras A.Matulevičius siūlo dirbusiems pensininkams išmokėti jiems priklausiusią pensijos dalį. Socialinės apsaugos ir darbo komitetas Seime, atrodo, nepritarė tokiai galimybei. Ar Vyriausybė mato tokią galimybę.

Premjeras: Pasakyti lengva, bet paprastai kalba neskaičiuodami. Ką tai reiškia? Tai yra maždaug 670 mln. litų, apie ką yra kalbama. Mes dabar stengiamės didinti pensijas žmonėms. Iš tikrųjų dar yra labai daug žmonių, kurie gauna mažas pensijas. Mūsų interesas yra, kad tuos pinigus, apie kuriuos kalba, ne kompensacijoms nukreipti, o pensijų didinimui. Aš manau, kad visi pensininkai palaikys mus. Juo labiau, kad juridiškai nėra tokio pagrindo. Atbuline data paprastai neveikia nei įstatymai, nei jokie kiti dalykai. Čia yra pasirinkimo klausimas – mes tada turėtume įšaldyti pensijų didinimą ir atbuline data mokėti žmonėms, kurie prieš 5 metus nukentėjo dėl to. Na, iš tikrųjų nukentėjo – buvo ana valdžia, buvo priimti neprotingi sprendimai. Na, kitokie ir negalėjo būt, kadangi buvo sužlugdyta visiškai finansinė sistema.

Žurnalistas: Premjere, ar yra kokių naujienų dėl „Mažeikių naftos“?

Premjeras: Naujienų didelių nėra, yra tiktai, sakyčiau, matoma tendencija, kad interesas didėja. Rimtos kompanijos labai rimtai žiūrį į šitą 52 proc. akcijų pirkimą, tačiau procedūriškai jokie veiksmai Amsterdame nepradėti, nėra nusistatyta, kokiu būdu ar forma bus parduodamos šitos akcijos ir atsiskaityta su kreditoriais. Mes pasiruošę, mūsų žmonės seka įvykius, vyksta į Amsterdamą.

Žurnalistas: Pagal apklausas 70 proc. lietuvių mano, kad sprendimą dėl „Mažeikių naftos“ įtakos asmeniniai politikų interesai. Ką jūs manote apie tokias žmonių nuotaikas?

Premjeras: Jeigu mano interesas yra grąžinti žmonėms tuos šimtus milijonų, tada vadinkim tai interesu. Mano, kaip politiko, kaip vadovo, yra noras gauti kiek galima daugiau už mūsų 20 proc. akcijų ir atiduoti žmonėms. Arba vykdyti valstybės įsipareigojimus žmonėms. Štai yra politinis interesas.

Žurnalistas: Tai jūs norite pasakyti, kad kabinete kažkokių asmeninių interesų jūs nematote?

Premjeras: Nesąmonė, ką aš paimsiu ir įsidėsiu į kišenę pinigus? Kaip žmonės supranta. Keista tiesiog. Tiek daug sklinda visokių gandų, kad kai kada žmonės be jokio pagrindo patiki, formuojama neteisinga nuomonė. Mūsų tikslas yra atiduoti žmonėms tuos pinigus.

Žurnalistas: Šiandien Seime kalbėsite apie branduolinės energetikos tęstinumą. Ar planuojate jį įgyvendinti ir ar jo reikia?

Premjeras: Vyriausybės pozicija visą laiką aiški – kad Lietuvoje atominė energetika gali ir turėtų tęstis. Mes tokią perspektyvą matom.

Žurnalistas: Kaip ją konkrečiai ruošiatės įgyvendint?

Premjeras: Na, ką tai reiškia – ruošiatės? Vyriausybė, šalies biudžetas niekuomet nepastatys tokios elektrinės arba atskiro bloko. Tai turėtų būti suinteresuotų kompanijų konsorciumas, ar tai būtų Vakarų kompanijos, ar mūsų, taip pat galvoje turiu latvių ir estų, kurios galėtų įdėti tam tikrą kapitalą ir statyti naujus blokus. Blokai turėtų būti mažesni, nes tie dideli blokai mūsų nedidelei sistemai – labai sunku eksploatuoti, labai sunku išlaikyti rezervą, kuris brangiai kainuoja taip pat. Yra dagu visokių priežasčių, kurios sako – taip, reikia vystyti. Bet šiuolaikinė branduolinė energetika reikalauja ir kitų dalykų. Reikalauja iškart spręsti saugojimo ir laidojimo klausimus atliekų įvairių rūšių. Visa tai turi būti įkalkuliuota į kilovatvalandės kainą, ko mes nedarėme iki šiol ir todėl buvo labai pigi elektros energija. Reikia matyti perspektyvą, ne vien tik emocijomis grįsti - reikia ar nereikia statyti objektus, kainuojančius milijardus.

Žurnalistas: Grįžtant prie politinio fono – ar nesigailite antrąkart tapęs Premjeru?

Premjeras: Sunkoka atsakyti į tą klausimą. Niekad nemaniau, kad gali susiklostyti situacija visiškai iš nieko. Todėl, kad tie faktai, kuriuos man bando inkriminuoti, neaišku, net ką bando inkriminuoti, visi tie faktai privatizavimų buvo žinomi ir prieš 5 metus ir tada, kai mane skyrė Premjeru pirmą kartą. Tačiau būtinai atsirado reikalas dabar kelti tuos nepagrįstus reikalavimus.

Žurnalistas: Koks jūsų nuoširdus atsakymas į klausimą – ar nesigailite?

Premjeras: Gailiuosi.