BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 m. lapkričio 10 d.

Data

2005 11 10

Įvertinimas
1

Žurnalistas: Po poros valandų Seime politikai spręs, ar sudaryti laikinąją komisiją jūsų šeimos verslo skaidrumui ir viešbučio privatizavimo aplinkybėms tirti. Kaip jaučiatės, Premjere, kokios nuotaikos?

Premjeras: Kokios čia gali būti nuotaikos... Žinoma, nuotaika bloga. Todėl, kad mano giliu įsitikinimu ne tokiais būdais reikia išsiaiškinti klausimus. Juos turi aiškinti teisininkai, o ne palikti žmonėms subjektyviai vertinti vieną ar kitą reiškinį. Juo labiau, kad pagal Seimo statutą, tokios komisijos sudaromos valstybinės reikšmės svarbą turinčių klausimų nagrinėjimui. Valstybinės reikšmės. Leiskit paklausti, mano žmona – čia valstybinės reikšmės objektas?

Žurnalistas: Bet opozicija sako: jūs esate Ministras Pirmininkas.

Premjeras: Taip, aš esu Ministras Pirmininkas. Ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pasakė, kad Brazauskas nieko bendro su šituo verslu neturi. Bet tas išvadas numetė į šoną, net neskaito niekas. Parašyta aiškiai specialistų, valstybinės institucijos: Brazauskas šiame versle nedalyvauja ir jokio interesų konflikto nėra. Tai, kas domina opozicija, yra pateikta raštu, teisininkų ekspertų įvertinta.

Žurnalistas: Opozicijai buvo išplatintos ir advokatų išvados dėl „Draugystės“ viešbučio privatizavimo. Bet kyla vienas svarbiausias klausimas – kaip atsitiko, jog jūsų žmona 40 proc. viešbučio akcijų nusipirko už 3,5 mln., kai rinkos vertė yra, atrodo, 16 mln. Koks jūsų atsakymas?

Premjeras: Pirmas dalykas, rinkos vertės nei jūs, nei aš, nei Kubilius nenustatysime. Rinka pati nustato akcijų vertę. Jei kalbėtume apie šitą atvejį, štai ką aš galiu pasakyti: vertintojai vertino tuo metu objektą apie 40 mln. litų.

Žurnalistas: Visą objektą?

Premjeras: Taip. Paimta 30 mln. kredito. Vadinasi, likutinė vertė, atmetus kreditus, yra 10 mln. Už maždaug 3,5 mln. buvo nupirkta 38 proc. akcijų. Tai nežinau, ar reikia čia kokių nors komentarų. Nupirkta maždaug trečdalis akcijų.

Žurnalistas: Tai jūs dabar atsakymą pateikėte. Ar patikės opozicija?

Premjeras: Niekuo nepatikės. Ar jie nors vienu žodžiu patikėjo? Neatsimenu, kad nors vienu žodžiu patikėtų. Nei teisininkais, nei komisija, nei manimi, nei žmona – niekuo netiki. Todėl, kad šitas triukšmas sukeltas yra dirbtinis, kol kas neišsiaiškinta dėl ko. Visa tai buvo žinoma prieš keletą metų, buvo žinoma formuojant Vyriausybę. Ko yra siekiama? Kad Vyriausybė per ilgai dirba? Kad Brazauskas kažką padarė? Nors mano atžvilgiu jokio šešėlio negali mest.

Žurnalistas: Gal čia konservatoriai kažko siekia?

Premjeras: Aš nežinau.

Žurnalistas: Premjere, minėjote, kad žadate kreiptis į teismą, bet vakar sakėte, kad tai padaryti nusprendė jūsų žmona dėl šmeižto.

Premjeras: Ir žmona taip pat.

Žurnalistas: Kodėl žmona, kokie argumentai?

Premjeras: Todėl, kad ji turi verslą, kaip aiškinau, apie 30 mln. yra paimtas kreditas. Žmonės ima bijoti eiti į viešbutį. Todėl, kad yra persekiojama, reikalaujama raštiško pasiaiškinimo, kodėl viešbuty buvo apgyvendinta ar kokie tai užsakymai. Tokiu būdu yra žlugdomas verslas. Ir žmogus, kuris turi tą verslą, turi teisę kreiptis į teismą, kad jam už verslo žlugdymą būtų kompensuota.

Žurnalistas: Tai žmona kreipsis dėl verslo žlugdymo?

Premjeras: Taip. Ir aš kreipsiuos greičiausia. Todėl, kad aiškiai yra šmeižimas, visą laiką sakoma, kad Brazauskas kažką nutyli, neatsako į klausimus. Pacituosiu, į kokius klausimu nori, kad aš atsakyčiau, todėl, kad apie tai niekas niekur nekalba. Kalba tik, kad Brazauskas neatsako į klausimus. Pasižiūrėkite, ar Brazauskas apskritai gali atsakyti į tokius klausimus. Pirmas klausimas: „Kaip keitėsi „Draugystės“ viešbučio akcijų savininkai nuo pat privatizavimo pradžios ir kuriuo metu tai buvo?“ Tai yra 12 metų istorija. Leiskite paklausti, ką Brazauskas, nebūdamas nei akcininkas, nei niekas, gali atsakyti į tokį klausimą? Antras: „Kada ir kokio dydžio paskolos viešbučio rekonstrukcijai buvo imtos jūsų žmonos ar jos šeimos narių, kas už jas laidavo, kada ir iš kokių lėšų jos buvo grąžintos?“ Visa tai 12 metų laikotarpis.

Žurnalistas: Bet jūs tuomet buvote Prezidentas.

Premjeras: Kai buvau Prezidentas, buvo privatizuojama tūkstančiai objektų. Taip pat privatizavo ir šį viešbutį, nustatyta tvarka. Prezidentūra jokio viešbučio privatizavime nedalyvavo. Buvo Turto fondas, buvo tuometinių vyriausybių sprendimai privatizuoti, pagal veikiančius Lietuvos įstatymus. Štai ir visas atsakymas.

Žurnalistas: Sakėte, kad savo mundurą ginsite teisme. Jūs esate vienos didžiausių partijos lyderis. Žala tiek jums, tiek partijai yra daroma, skandalas palietė tai. Kaip jūs planuojate spręsti smukusių socialdemokratų reitingų ir visuomenės pasitikėjimo problemas?

Premjeras: Ką padarysi. Kaip dabar bent aš įsitikinau, politika yra visiškai nešvarus dalykas. Tai yra kokie tai užsakymai, norai sužlugdyti.

Žurnalistas: O anksčiau ji buvo švaresnė?

Premjeras: Aš ketverius su puse metų dirbu tose labai sunkiose pareigose. Per tuos 4,5 metų visi tie faktai buvo žinomi, jeigu jie turi kokią nors teisinę reikšmę. Ir niekas nė vienu žodžiu nebandė man priekaištauti. Ir staiga. Tai aš ir mąstau, kodėl dabar tai daroma? Jei būčiau pajautęs mažiausią nepasitikėjimo požymį, niekada neičiau į tas pareigas.

Žurnalistas: Ar nemąstote, kad gal būt būtų galima nedalyvauti tokioje nešvarioje politikoje?

Premjeras: Mąstau.

Žurnalistas: Apie Vyriausybės darbą. Vakar paaiškėjo Amsterdamo teismo sprendimas, kad dėl „Jukos“ akcijų teismas spręs po poros savaičių. Kodėl dar reikės palaukti, kas čia atsitiko?

Premjeras: Todėl, kad. kaip man pranešė, teismas formuoja savo nutartį. Tai mums belieka tiktai laukti. Todėl, kad tai nėra paprastas dalykas, tai objektas, kuris, kaip matom, vertas milijardų. Todėl teismas elgiasi labai atsargiai ir, matyt, pasitarus su ekspertais, kuriuos pasitelkė teismas, bus priimtas optimaliausias sprendimas.

Žurnalistas: Kodėl pradėta tartis, derėtis su TNK-BP,  kai dar neaiškus teismo sprendimas. Gal, tarkim, teismas nuspręs įmonę aukcione parduoti. Ar mes neiname į priekį greičiau negu teismas?

Premjeras: Mes niekur dar labai toli neiname. Paprasčiausia žengiame tokius nedidelius žingsnelius, sudarėme laikinąją komisiją, kuri dabar jau turi tam tikrus įgaliojimus. Aš manau, kad mes turime būti pasiruošę. Jei po teismo sprendimo įvykiai pradės judėti į priekį, tai mes būsime pasiruošę ir bus galima dalyvauti. Taip pat mes priėjome išvados, kad turime ieškoti Amsterdame konsultantų ir dalyvauti šiame teisminiame procese. Taip turėtumėme pakankamai informacijos ir matytumėme, kokie galėtų būti sprendimai, kur linksta visi reikalai. Galų gale mes gi esame akcininkai, turime 40 proc. akcijų. Ir pagal kai kurias sutartis be mūsų šitų akcijų parduoti negali.

Žurnalistas: Ar Vyriausybė ruošiasi ir galimam neigiamam teismo sprendimui. Jei, pavyzdžiui, nuspręstų akcijas parduoti aukcione, ką tai galėtų reikšti? Mes jau žaidime nelabai dalyvautumėme?

Premjeras: Sunkoka.

Žurnalistas: Anksčiau interviu sakėte, kad nesvarstoma įmonę parduoti keliems investuotojams. Dabar girdime, kad Baltic holdingas kartu su TNK-BP gali investuoti į įmonę? Kodėl toks minties posūkis?

Premjeras: Ne, tokio dalyko nėra. Pirmiausia TNK-BP pirktų esamą akcijų paketą -  53 proc. ir greičiausia 20 proc. mūsų, taip, kaip mes derėjomės nuo pat pradžių. O naftos chemija yra visiškai kitas dalykas. Visiškai kitas objektas, kuris galėtų būti statomas ir investuojami dideli pinigai šalia įmonės. Todėl, kad naftos chemijos produktai – polipropilenai ar kt. - yra gaminami iš naftos atskirų rūšių, frakcijų, dar dujų. Žodžiu, sudėtinga chemine technologija. Bet tai jokiu būdu nėra naftos perdirbimo proceso dalis. Tiksliau perdirbto naftos produkto panaudojimas.

Žurnalistas: Tai ne dėl to paties kąsnio konkuruojama?

Premjeras: Ne dėl to paties.