Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 m. gruodžio 8 d.

Žurnalistas: Pradėkime nuo ES aktualijų. Ten verda karas dėl pinigų, dėl biudžeto. Britų pasiūlymas mažinti įmoką ir biudžeto išmokas plačiai aptarinėjamas. Vakar vyko Užsienio reikalų ministrų susitikimas Briuselyje. Lietuvos pozicija visiems žinoma – ji neigiama dėl to sumažinimo. Tačiau vakar vakare britai atsiėmė savo pasiūlymą, bent taip paskelbė jų Užsienio reikalų sekretorius Jack Straw, ir jie kitą savaitę žada pateikti naują pasiūlymą. Kalbama apie variantą, kad britų pasiūlymas galėtų pasikeisti tarkim iki 5 % išmokų sumažinimo. Premjere, Jūsų galva, ką reiškia šitas britų žingsnis? Ir ar mes galėtų eiti į kompromisus? Ar mūsų pozicija bekompromisė – duokit, kas pažadėta, ir jokių kalbų?

Premjeras: Ne, žinot, visuomet gali būti kompromisai. Ir aš manau, protingi turi būti, kitaip niekada nesusikalbėsi. Na, pirmas dalykas, ką reikėtų akcentuoti ir pasakyti, kad mes toj srity – sanglaudos ir struktūriniai fondai, tam yra didžioji dalis finansavimo, todėl kad apie 30 – 40 % dar yra žemės ūkio sritis, apie ją dabar kol kas nekalbam.  Mes kalbam apie tuos fondus, kurie yra labai jautrūs  įvairiose gyvenimo srityse: tai ir gamybos skatinimas, iš kitos pusės tai yra infrastruktūriniai – keliai, geležinkeliai, vandentiekiai, sąvartynai, dėl kurių triukšmas didelis, tai yra milžiniški pinigai, kuriuos mes gauname iš ES. Paskui mokslas, studijos, švietimo sistema, sveikatos apsaugos, daugiausia tai yra investicijos į visos materialinės bazės gerinimą.

Žurnalistas: Mes suprantame, kad tai mums yra be proto svarbu.

Premjeras: Tai štai šita sritis. O dabar jie pasiūlė sumažinti beveik 10 %, tiksliau virš 8 %. Tai mums sudarytų apie 650 - 700 mln. eurų, tai yra kasmet  po 100 mln. Tai yra tiek, kiek yra skiriama iš ES, pavyzdžiui, kelių statybai. Apimtis panaši. Bet įvertinant, kad naujame finansiniame periode visai šitai sričiai, tų dviejų fondų – struktūrinių ir sanglaudos – praktiškai projekte didėja dvigubai, tai, žinoma, Lietuvai didelė paspirtis bus ir gerokas padidinimas, tačiau mes norime, kad šitas padidinimas iš tikrųjų liktų didelis. Kalba eina štai apie tokia sumas – kiekvienais metais 100 mln. eurų. Kitom valstybėm: mažesnėms – mažiau, didesnėms – daugiau.

Žurnalistas: Pinigai tikrai nemaži. Jeigu britų pasiūlymas pasikeistų iki 5 %. Ar mes eitume į kompromisus?

Premjeras:  Na, matote, čia iškart niekas neatsakys. Ir aš negaliu atsakyti. Mes turime pastovius kontaktus, tam tikrą derybų metodą. Yra Baltijos valstybės, pirmiausia, su kuriomis kontaktuojame, deriname savo veiksmus, tai yra viena pusė. Yra, galų gale, ir kitos valstybės, čia pat Lenkija, vadinamosios Višegrado  valstybės, kurios taip pat turi poziciją labai artimą mums. Daugiausiai tai yra 8 valstybės, iš naujai priimtų, ir veiksmai yra koordinuojami. Aš nežinau, kaip būtų, reikėtų gerai apmąstyti, mes penktadienį turėsime susitikimą, grįš Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis iš Briuselio, tikiuosi, atveš paskutinį variantą, kurį mes rimtai aptarsime, kontaktuosime su kaimynais ir galbūt mes pasiūlysime sprendimą.

Žurnalistas: Ir neužkertate kelio kompromisui?

Premjeras: Ne, jokiu būdu. Negalima kitaip, nes mes vis tiek turime susitarti. Jeigu mes nesusitarsime, mes daug daugiau pralaimėsime.

Žurnalistas: Premjere, šiandien Lietuvos biudžetas atiduodamas parlamentarų valiai, parlamentarų sprendimui. Jį vadinate ir Jūs, ir ministras Balčytis, socialiai orientuotu, ženkliai gerinančiu paprastų žmonių gyvenimą. Opozicija su tuo nesutinka. Kur, Premjere, yra ta socialinė biudžeto dimensija, socialinis matmuo? Kaip tai pasireiškia?

Premjeras:  Į parlamentarų rankas biudžetas atiduotas jau lygiai prieš du mėnesius. Ir du mėnesius vyksta jo svarstymas Seime, atskiruose komitetuose, grupėse, frakcijose ir formuoja savo nuomonę. Per tą laiką, kai mes atidavėme tikrai su dideliais, gerais rodikliais biudžetą, kur ekonominis augimas apie 20 %, dar reikėjo atsižvelgti į atskirų seimūnų pageidavimus, vertinimus  ir pridėti apie 200 mln. Tai čia, žinoma, didelė suma, ir yra tokių dalykų, kur reikia, niekas šito neneigia, kaip ligoninėms, mokykloms, kur reikia renovacijos, atlyginimams. Tai biudžetas dar daugiau išsipūtė. Tačiau jis yra įveikiamas, aš pasakyčiau taip, nes ekonomika gerai vystosi. Mes šiais metais gerokai viršijome biudžetą, yra visi šansai, kad kitais metais mes jį vykdysime arba ir viršysime, nors augimas pavojingai didelis. Dabar dėl socialinių reikalų. Na, visąlaik opozicija kartoja tą patį ir neaišku, ką siūlo, tik visą laiką kritikuoja, kad čia nėra socialinio prado ir taip toliau. O iš tikrųjų tai labai daug sričių, kur yra numatytas padidinimas. Galima būtų išvardyti, pradedant nuo kompensacijų už turtą, už indėlius...

Žurnalistas:  Čia tikriausiai išvardinti visų grupių neįmanoma..

Premjeras: Neįmanoma.. Mes laiko neturėtume tiek. Bet yra atskiros grupės, kaip kompensavimas už turtą, už žemę ir už prarastus indėlius. Šitos sumos šimtais milijonų skaičiuojamos, ir jeigu mūsų Vyriausybei seksis taip pat dirbti kitais metais, tai kitais metais, aš įsivaizduoju, dar galėsime padidinti. Tie žmonės, aš turiu galvoje, antroje pusėje metų, šalia to, kas dabar yra biudžete numatyta apie 340 mln., jau padidinta 100 mln. Ir paskui atlyginimai. Atlyginimai biudžetinėms organizacijoms ir sveikatos apsaugos sričiai. Sveikatos apsaugos finansavimas didėja  20 % - tai yra 500 mln. plius, palyginus kitų metų biudžetą su šių metų biudžetu. Mokytojų atlyginimai – irgi apie 120 – 150 mln. Tai yra visiškai konkretus atlyginimų didinimas. Tiesa, iš pradžių jis yra mažesnis, bet nuo rugsėjo pirmos dienos, kaip mes susitarėme ir su profsąjungomis, jis turėtų augti 20 %. Na, paskui kiti biudžetininkai: kultūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, tarnautojų kategorijos.. 

Žurnalistas: Ar tikitės, Premjere, kad šiandien pavyks biudžetą priimti ir Jūsų nusiteikimas yra toliau dirbti, nepaisant tų kalbų, kurios kuluaruose čia girdėjosi, kad Jūs čia iki biudžeto tik dirbsite, o paskui planuojate išeiti? Ar čia niekuo nepagrįsta? 

Premjeras: Jei orientuojantis į kuluarines kalbas, tai jau seniai reikėjo eit laukais, nesidairant toli toli. Bet gyvenimas nestovi vietoj, tai norisi padaryti, kada galima padaryti. Ir iš tikrųjų jeigu šitokio biudžeto nepriimtų, tai aš neįsivaizduoju, kokį galima tada biudžetą priimti Lietuvoje.

Žurnalistas: Vakar susitikote su Prezidentu Valdu Adamkumi. Premjere, ar Prezidentas dar turėjo kokių priekaištų Jums, Vyriausybei, abejonių dėl koalicijos? Ar viskas, kas vyksta, jį tenkina?

Premjeras: Prezidentas buvo pasiruošęs, kai kuriuos klausimus jis iškėlė. Žinoma, šiek tiek buvo sunkoka, kadangi aš nežinojau, apie ką kalba bus, konkrečiai dėl kai kurių klausimų, todėl aš galėjau tik atsakyti ekspromtu tą, ką žinau. Pirmas dalykas, kuris jaudina Prezidentą, žinoma, ir mus, ir koaliciją mūsų, tai yra naujas finansinis periodas ir tų lėšų, apie kurias mes pradžioje kalbėjome, pats racionaliausias paskirstymas tarp atskirų sektorių: visuomeninio gyvenimo, kultūros, švietimo, sveikatos ir pan. Ten yra numatytos sumos dvigubai didesnės pilnoje apimtyje, jeigu kalbame, negu dabar štai šitoms sritims. Mes esame paruošę pagrindus. Aš manau, kad kitą savaitę mes jau priimsime pagrindinius sprendimus, tai bus paskelbta visuomenei, kas turima omeny, kadangi ten, metodikoje, turi būti parodyta, kiek kokiai sričiai, kiek procentų, kokia dalis yra numatoma, visa tai išreikšta procentais. Ir štai šita informacija iššaukia didelę diskusiją pas mus viduje net gi, tarp koalicijos partnerių, ir mes keletą kartų svarstėme, taip po trupučiuką artėjame prie bendro sprendimo, tai mums šiek tiek atima laiko. Tačiau mes niekur nevėluojame, mes viską suspėsime padaryti, aš nė kiek neabejoju.  O kodėl mes nepaskelbiame? Aš sakau, kad mes svarstome. Pagal Europos metodiką mes dar turime labai daug laiko. Tai yra viena iš tokių sričių, apie ką kalbėjome. Paskui buvo paminėtos keletą sričių sveikatos apsaugos, ypatingai sveikatos apsaugos reformos. Aš informavau, kad reforma, kuri numatyta keleriems metams sveikatos apsaugoje, mažinant stacionarų vietų skaičių, didinant dieninį ir chirurginį gydymą, atidarant dienos stacionarus, tokius modernios formos. Iš tikrųjų jau dabar yra dirbama toje kryptyje ir mes esame įpusėję su šita reforma. Aš jokiu būdu negaliu sutikti su niekuo, kas sako, kad niekas nesidaro sveikatos apsaugoje. Vykdomi esminiai pokyčiai, yra schemos ir Kauno, ir Vilniaus, ir ligoninių pavaldumo, ir  jų ateities klausimai.

Žurnalistas: Premjere, paklausiu, kada Jūs buvote poliklinikoje? Žmonės dabar pultų skambinti ir sakyti, kad tikriausiai nebuvote poliklinikoje, jeigu taip gerai kalbate apie sveikatos apsaugos reformą.

Premjeras: Žiūrint kurioje. Mes irgi taip apibendrinti negalime. Aš esu daug kur buvęs poliklinikoje, bet nemačiau tokios situacijos, kad taip blogai būtų, kaip dažnai žmonės skundžiasi. Deja, dar yra tokių poliklinikų, kur reikia tvarkytis. Ir čia vienas iš uždavinių, mes turime programą, kaip pagerinti suteikiamą pirminę sveikatos pagalbą – tai yra poliklinikinis aptarnavimas.

Žurnalistas: Privataus kapitalo įsileidimas į poliklinikas. Ką Jūs manote apie šį klausimą?

Premjeras: Privatus kapitalas ateina, tai yra bendrosios praktikos gydytojai arba šeimos gydytojai. Jų skaičius didėja, yra numatomos lėšos jų aprūpinimui, įsteigimui jų kabinetų, transportas ir visa kita. Ypatingai tai kaimo vietovėse labai svarbu, kad žmogų laiku pasiektų pagalba ir būtų ji kvalifikuota, ir kad žmonės liktų patenkinti. Aš pasakyčiau, kad yra pažanga didelė tam pirminiame lygyje, bet be abejo, reikia jį gerokai tobulinti.

Žurnalistas: Jūs kalbėjote su Prezidentu apie būsimą finansinį periodą, apie lėšų skaidrų, efektyvų, tikslingą įsisavinimą, panaudojimą. Kelios pilietinės organizacijos siūlo Vyriausybei pasirašyti „Sąžiningumo paktą“. Vakar jie tai pasiūlė ir jie norėtų, kad nepriklausomus ekspertus Vyriausybė galėtų įtraukti į procesą – į sprendimų priėmimą, į diskusijas. Ką Jūs manote apie tokius pasiūlymus?

Premjeras: Aš nemačiau to, ką Jūs dabar pasakojate, aš negirdėjau, kad tokie norai yra. Iš kitos pusės, aš galiu atsakyti, kad dabar tokių visuomeninių organizacijų atsirado labai daug. 2-3 žmonės vadina save institutu. O ką jis atstovauja, kokią visuomenės dalį, kaip ir nelabai man aišku. Nors gerai, kad visuomenė rodo iniciatyvą, bet tai ne visuomenė, tai yra atskiros grupelės žmonių, kurie pretenduoja ir gali pretenduoti, aš nieko nesakau. Bet  iš kitos pusės, sprendimų priėmime  yra nustatyta tvarka, ar tai būtų Vyriausybės lygyje, ar Seimo lygyje. Taip vadinami socialiniai partneriai yra – yra dvišalės, trišalės tarybos, kuriose dalyvauja iš kitos pusės visuomenės atstovai, pradedant profsąjungomis. Visa tai yra susisteminta.

Žurnalistas: Tai Jūs nematote prasmės pasirašinėti kažkokių sąžiningumo paktų?

Premjeras: Aš nemanau, kad mes esame tokie nesąžiningi. Mes priėmėme priesaiką valstybės: aš, kaip Premjeras, ministrai, ir mes atsakome už savo veiksmus.

Žurnalistas: Vyriausią tarnybinės etikos komisiją, Premjere, ėmė persekioti skandalas. Kokia Jūsų reakcija į spaudoje pasirodžiusią informaciją dėl A.Meškausko?

Premjeras: Atleiskit, bet iš spaudos oficialiai savo reakcijos negaliu pasakyti.

Žurnalistas: Bet jeigu tokie gandai pasitvirtintų? Ką tai reikštų? Prezidentas kalba apie skandalų skandalą.

Premjeras: Na, aš nežinau. Kiekvienas gali charakterizuoti, kaip nori, tai ne ta institucija, kuriai tenka man vadovauti, čia yra Seimo dispozicijoje. Be jokių abejonių, matyt kažkas yra netvarkoje, jeigu iškyla tokie klausimai, ir toks rezonansas yra visuomenėje. Be jokių abejonių, yra institucijos, STT turėtų ištirti iki pabaigos ir priimti sprendimą.

Žurnalistas: Tai Jūs reaguosite tik po oficialaus tyrimo? 

Premjeras: Tiktai.