BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 m. gruodžio 15 d.

Data

2005 12 15

Įvertinimas
1

Žurnalistas: Jau po kelių valandų skrendate į ES vadovų susitikimą, į Briuselį, ten tarsitės dėl pinigų – dėl ES biudžeto. Vežatės Lietuvos poziciją, mes ją vakar išgirdome. Šis vadovų susitikimas paskutinis, Premjere, pirmininkaujant Jungtinei Karalystei. Kokiais Jūs žodžiais galėtumėte įvertinti tą pusmetį britiško pirmininkavimo ES?  ES kai kurie užsienio reikalų ministrai užsimena, kad juos labai erzina ir pykina tas pusmetis, kad daug  iššvaistyto laiko, daug tuščių apsukų. Kaip Jūs vertinate? ES praktiškai įvaryta į aklavietę, ar ne?

Premjeras: Įvairiai labai vertinu. Komisija, kaip viena iš ES institucijų, be jokių abejonių, sakyčiau labai kategoriškai vertina. Ir atskiri komisarai, ir ponas Barroso, sakydami, kad vis tik anglai nesugebėjo įvertinti visų galimų atskirų narių pozicijų, ir todėl jiems paskutiniu momentu, kaip mes dabar žinome, netgi vakar vakare, dar keitėsi pozicija, dar keitėsi kai kurie skaičiai, pasiūlymai.

Žurnalistas: O gal jiems rūpėjo tik savo pozicija?

Premjeras: Aš nežinau, ar jiems rūpėjo savo pozicija... Gal ir rūpėjo... Jie visąlaik akcentavo, kad jie labai daug moka, bet jie gauna ir atgal nemažas sumas. Ir tos sumos, kai dabar mes pamatėme bendrą vaizdą, dar didėja tai, ką gauna Jungtinė Karalystė viena. Antras dalykas tai yra senųjų valstybių situacija, kokia ji yra – nedidinant, ar net mažinant mokėjimus į  bendrą ES biudžetą. Tai, kada tame bendrame biudžete sumažėjo pajamų dalis, tai nieko nelieka, ką pirmiausia daryti – naujokų sąskaita pamažinti tuos skaičius, kuriuos mes buvome suderinę Liuksemburge šių metų birželio mėnesį. Jie buvo visiškai neblogi, mes buvome labai arti sprendimo, kada buvome Briuselyje birželio mėnesį, rodos, 16 dieną, ir atrodo reikėjo vienam kitam pakelti ranką ir galima buvo išspręsti. Na, bet paskui sakyčiau Jungtinė Karalystė ir ponas Blairas pasisakė labai ugningai, sakė, kad reikalingos labai rimtos reformos, kad reikia visiškai kito požiūrio, kad žemės ūkiui per daug yra numatoma lėšų, kad reikėtų daugiau lėšų atskiriems fondams, kurie skatintų ekonomikos plėtrą visoje Europoje, na, žinoma, Lisabonos strategijos  įgyvendinimo reikalams. 

Žurnalistas: Tai įstūmė į aklavietę, į krizę, kurioje dabar esme?

Premjeras: Tai praktiškai įstūmė į aklavietę, kurioje dabar mes esame. Jie vėl grįžo prie Liuksemburgo pasiūlymo, bandydami jį apkarpyti.

Žurnalistas: Tai tas britų pirmininkavimo pusmetis nieko gero ES nedavė? Ar galima taip vertinti?

Premjeras: Na, taip vienareikšmiai  pasakyti labai sunku. Aš manyčiau, kad dėjo pastangas Tony Blairas ir mes susitikinėjome ne vieną kartą: ir Taline, teko susidurti ir Londone, susitikti, pasakoti ir aiškinti, kodėl mes, naujokai, ypač Baltijos valstybės, kurios vis tik nebuvo valstybės 50 metų, mūsų ekonominė situacija, palyginus, pavyzdžiui,  su Čekija, Slovakija, Vengrija, yra visai kitokia, nes pas mus ir lygis yra žemesnis, todėl, kad mes nebuvome valstybėmis, ir daugelis kitų faktorių. Turi būti atkreiptas dėmesys, todėl, kad solidarumo principas yra pagrindas ir motyvas, dėl ko buvo priimta tiek daug valstybių į ES...

Žurnalistas: Premjere, sėdint Jums už ES vadovų stalo, kiek Jūs jaučiate to solidarumo, noro padėti mažiau išsivysčiusioms valstybėms? Ar galbūt įsitikinate, kad kur prasideda pinigai, ten baigiasi idealai?

Premjeras:  Galima iš dalies taip ir pasakyti. Todėl, kad kiekviena valstybė, ir senoji valstybė turi savo interesų, turi nusistovėjusį finansinį rėžimą ir tvarką, ir bet koks įmokų padidinimas, be jokių abejonių, priimamas labai sunkiai.  

Žurnalistas: „Esame įsitikinę, kad pasiūlymai dėl biudžeto yra palankūs Didžiajai Britanijai ir palankūs Europai. Šis pasiūlymas yra tvirtas pagrindas susitarimui, kuris gali būti pasiektas šiandien Briuselyje vykstančiame, prasidedančiame viršūnių susitikime.“ Taip sako Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jack Straw. Premjere, kokios yra šiandien Jums važiuojant į Briuselį susitarimo galimybės? Kaip Jūs jas vertinate? Kokie šansai susitarti?

Premjeras: Matyt, kad neišvengsime dvišalių. Paprastai prasideda plenarinis posėdis, kada visi susėda už milžiniško stalo, visos 25 valstybės, pasakomos kalbos ir tada kiekvienas gali išreikšti savo požiūrį, bet tai čia tėra savo požiūrio ir nuomonės pareiškimas, o ne sprendimo fazė. O aš vis tik pasiūliau, kad su tomis valstybėmis, kurios turi tam tikrų motyvų ir turi tam tikrą savo poziciją, kuri skiriasi nuo tos bendrosios, kad būtų dvišaliai pokalbiai, susitikimai. Anksčiau būdavo, kada mes formavome trijų metų laikotarpio, tai mes taip pat turėjome labai rimtus pokalbius.

Žurnalistas: Tai dvišaliai susitarimai gali būti raktu į galutinį susitarimą?

Premjeras: Gali būti su tomis valstybėmis, kurios turi pretenzijų.

Žurnalistas: Naudojamas argumentas ir britų leksikone, kad pinigų atėmimas yra tik teorinis. Praktiškai mes šių lėšų greičiausia ir  nesugebėtume  įsisavinti. Ar ne per griežtai, Premjere, tuomet reaguojame?

Premjeras: Na, žinote, kuo mažiau gausime, tuo mažiau įsisavinsime. Tačiau aš manau, kad per daug britai akcentuoja, kad praktika yra tokia. Iš tikrųjų  tas lėšas kai kurios valstybės geriau, kai kurios blogiau įsisavina, bet čia ne argumentas. Aš aiškinau ponui Blairui dabar, kai Taline buvome, sakau, paimkime mūsų 2006 m. biudžetą nacionalinį  - 4 % visi yra numatyti ir bus įsisavinti. O jis sako, ne, 3 % nuo BVP. Šitas skaičius yra riba. Pavyzdžiui, Liuksemburge mums buvo numatę per tuos fondus 3,92 %, beveik 4 %. Kad mes gautume kiekvienais metais 4 % nuo BVP, tai yra ir sanglaudos, ir struktūriniai fondai. Tai jie mums dabar siūlo 3,59 %. Mes aiškiai netenkame apie 590 mln. Tai yra labai daug.

Žurnalistas: Premjere, ką mes prarandame, ką mes prarastume, jei nepavyktų susitarti. Ar ilgesnis laukimas reikštų mažiau galimybių įsisavinti ES paramą? Kokia mums svarba susitarti būtent dabar?

Premjeras: Ir taip, ir kitaip blogai. Jeigu uždelsime biudžeto formavimą, tai nėra garantijų, kad  2007 m., tai yra pirmaisiais naujo finansinio periodo metais, gausime tik tai tiek, kiek mes dabar gauname. O štai šitų fondų, apie kuriuos kalbu, kitame finansiniame periode numatomas padidėjimas apie 60 % metinėje apimtyje. Tai, be jokių abejonių, jeigu biudžeto formavimas užsitęs ir mes, pavyzdžiui, 2007 m. gausime pagal seną normatyvą, tai galime gerokai prarasti.  

Žurnalistas: Kainą sumokėtume nemažą ...  Premjere, kita aktualija. Vakar Vyriausybė atšventė pirmuosius bendro darbo metus. Žinių radijas vakar savo klausytojų klausė,  apie Vyriausybės darbą.Ir štai vienas klausytojas mums parašė, cituoju: „Aš Vyriausybės darbą vertinu pagal tai, ar mano ir mane supančių žmonių gyvenimas gerėja, ar ne. Deja, jis pastebimai blogėja, kadangi atlyginimas ne tik, kad nekyla, bet mažėja darbdavio iniciatyva. Maisto produktai brangsta nekontroliuojamai, ypač dabar prieš šventes. Nežinau, gal ne toje aplinkoje gyvenu, bet pažįstami jaučiasi taip pat... „  Ir dar čia ne citatos pabaiga, jis rašė  taip toliau. Jūs tikriausiai, Premjere, tokių klausimų gaunate ne vieną ir ne du. Ką  Jūs atsakote?

Premjeras: Na, kad visiems blogėja, tai niekaip negalima sutikti. Yra, be abejo, žmonių, kuriems nepasisekė, kas tai su darbdaviu netvarkoje. Kaip ir žmogus rašo, neaišku, dėl kokių priežasčių darbdavys jam moka mažesnį atlyginimą. Aš galiu pasakyti, kad štai per šiuos metus atlyginimai ir tų žmonių, kurie dirba pas darbdavius, padidėjo maždaug apie 10 %. Tai yra labai aiškus padidėjimas. Vidutiniškai. Žinoma, aš galiu pasakyti skaičių vidutiniškai, kiekvienos šeimos neįmanoma pasakyti, neįmanoma to padaryti. Todėl dabar sakyti, kad visiškai mažėja atlyginimai  tai tikrai neteisybė. Mes suskaičiavome, kad vien tik dėl atlyginimų padidėjimo pas žmones į kišenę atėjo 1 mlrd. 800 mln. litų.  Vien nuo to padidėjimo. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, 0,5 mlrd. atėjo žmonėms  todėl, kad nereikėjo mokėti pajamų mokesčio, mes gi šitą padarėme. Tai irgi žmogui papildymas atlyginimo.

Žurnalistas: Žmogus dar užsimena apie brangstančias kainas.

Premjeras: Kainos... Šito aš nežinau, kaip ginčytis ir ką pasakyti, todėl, kad tie skaičiai, tą, kas mes turime ant popieriaus, pagal europinę metodiką suskaičiuotą kainų lygį, tai aš galiu pasakyti, kad dabar 3 mėnesius iš eilės kainos praktiškai nekilo, lapkričio mėnesio infliacija yra nulinė, spalio mėnesio 0,2 %.

Žurnalistas: Tikriausiai ne visko nekilo, tarkim, benzinas..

Premjeras: Ne, ten yra metodika, ten visos grupės... Žinoma, kai kur pakilo šiek tiek, bet kur tai sumažėjo, todėl, kad tas skaičiavimas apima visą Europą, tais pačiais metodais skaičiuoja, čia nieko naujo neišgalvosi ir pas mus yra vienas iš mažiausių infliacijos lygių. Palyginti su mūsų kaimyninėmis valstybėmis, kur 4 – 5 %, kasmet brangsta, įskaitant ir kasdienio vartojimo prekės. Pas mus, žinoma, gal kokie baldai pabrango ypatingi ir taip toliau, bet kasdienio vartojimo  prekės, eilinės, na, nėra tokių signalų, kad brangtų.

Žurnalistas: Jeigu trumpai, Premjere, kokios yra vienerių metų pamokos šiai Vyriausybei?

Premjeras: Pamokos... Žinoma, man visąlaik mokytis reikia. Tuo labiau, kad susiformavus koalicinei Vyriausybei, atėjo nauji žmonės, visiškai nedirbę tokiose pareigose, bet galiu pasakyti, kad jie labai greitai adaptavosi, prisitaikė prie Vyriausybės valdžios sunkumo. Aš manau, kad viena iš pamokų yra ta, kad mums reikia akcentuoti daugiau mūsų parlamentui, nors mes labai daug siūlymų davėme šiais metais, keletą šimtų naujų įstatyminių pataisų, kurios iš esmės gerina sąlygas ūkininkavimo, finansinės veiklos, nekilnojamo turto, statybos, sklypų formavimo, nuosavybės grąžinimo ir daugelio kitų dalykų, bet štai labai mūsų aparatas bendras, imtinai iki sprendimų priėmimo parlamente sukasi lėtai, reikia, kad jis suktųsi žymiai greičiau.

Žurnalistas: Dėl ko jis labai lėtai sukasi? Gal per daug didelis ir impozantiškas?

Premjeras: Ne, mūsų aparatas yra mažesnis negu kitur. Kai kuriose srityse ir trūksta, todėl, kad atlyginimai vis tik privačiame sektoriuje yra žymiai didesni negu valstybiniame sektoriuje. Ir mes susiduriame, atskiros ministerijos,  žinybos, su problema, kad kvalifikuotų žmonių, kurie galėtų važiuoti į Briuselį, derėtis, kalbėti laisvai angliškai ar prancūziškai, tai tokių žmonių tikrai labai nedaug. Ir mes turime šitą problemą. Bet...

Žurnalistas: Gal per daug nekvalifikuotų?

Premjeras: Kaip per daug nekvalifikuotų? Ateina pas žmogų ta kvalifikacija per tam tikrą laiką, reikia turėti patirtį, reikia turėti pakankamą išsilavinimą, mokėti kalbas, kaip aš jau minėjau, todėl šitas aparatas turėtų greičiau suktis ir ypač priimant sprendimus Seime.