BDAR
Close

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 m. gegužės 26 d.

Data

2005 05 26

Įvertinimas
1
Žurnalistė: Vakar susitikote su „Mažeikių naftos“ įsigijimu besidominčios bendrovės TNK-BP vadovais. Koks šio susitikimo tikslas ir kas buvo kalbama?
Premjeras: Susitikimas vyko šios bendrovės iniciatyva. Prieš keletą dienų jie parašė laišką, kreipėsi norėdami susitikti. Žinoma, aš sutikau, todėl kad yra ir mūsų interesai šioje įmonėje, tuo labiau, kad „Jukos“ padėtis dabar komplikuota ir ateitis taip pat nelabai aiški. TNK – British Petroleum – bendra įmonė, bendrovė, kur akcijų paketas padalintas perpus, po 50 proc. Jie turi vienodas valdymo galias ir įtaką, tai pusiau vakarietiška, pusiau rusiška kompanija, privati. Jie turi didelę naftos gamybą, eksportuoja dešimtis milijonų tonų žalios naftos per naftotiekį „Družba“, kuris eina į Vakarus. Taip pat turi didelius perdirbimo pajėgumus. British Petroleum – pasaulinio garso įmonė, turinti didelę patirtį ir gamyboje, ir marketinge, ir pačios naftos gavyboje, tai solidi kompanija.
Žurnalistė: Premjere, ar toks galimas „Mažeikių naftos“ pirkėjas yra priimtinas mūsų šaliai?
Premjeras: Priimtinas. Priimtinas ne žiūrint į gražias akis, o vertinant mūsų valstybės pageidavimus, netgi reikalavimus. Pagrindinis reikalavimas – aprūpinimas žaliava, taip pat marketingas – kad nafta būtų garantuotai parduodama, gaunamos geros kainos. Ir kad įmonė dirbtų panašiai kaip praeitais metais, vadovaujama „Jukos“, kada vien pelno uždirbo virš 700 mln., tai mus visiškai patenkintų.
Žurnalistė: Kada mes galėsime būti jau daugiau užtikrinti, kad būtent ši bendrovė pirks „Mažeikių naftą“?
Premjeras: Niekas negali pasakyti ir niekas negali atsakyti į šį klausimą. Galima išsakyti tik prielaidas. Aš manau, kad šių metų vasarą ar ankstyvą rudenį turėtų spręstis šis klausimas. Tikimės ir šiek tiek žinome, kad ir kitos rimtos naftos kompanijos taikosi nupirkti tą 52 proc. akcijų paketą iš „Jukos“. Matyt, kad „Jukos“ ieškos būdų – derybų keliu ar kokiu nors kitu – gauti maksimalią kainą už savo akcijų paketą. Procesas gali tęstis keletą mėnesių, juo labiau, kad jis nedaro jokios įtakos pačios įmonės veiklai. Įmonė yra aprūpinta žaliava, ta pati kompanija TNK–BP taip pat tiekia ir parduoda mūsų įmonei naftą, manau, kad ir toliau taip bus ir jie tai patvirtina. Įmonėje – stabili situacija, procesas gali ir užsitęsti.
Žurnalistė: Vis dar lieka aktualus mokesčių klausimas. Finansų ministras Z.Balčytis antradienį prakalbo apie tai, kad ateityje Lietuvoje gali būti apmokestintas visas gyventojų nekilnojamas turtas. Tiesa, vėliau ministras teisinosi buvęs neteisingai suprastas. Premjere, ar apskritai apie tokį mokestį yra galvojama?
Premjeras: Pradėsiu nuo žodžio „prakalbo“. Jam uždavė klausimą: kaip Jūs manote, kada ir nuo kada reikia įvesti turto mokestį? Žmogus atsako į klausimą. Ir jei Jūs man užduotumėte tokį klausimą, aš aiškinčiausi. Taip, kad ne jis „prakalbo“, o jį prakalbino. O jei kalbėtume apie esmę – jokio turto mokesčio įvedimo ši vyriausybė nesvarsto ir nesvarstys. Ir aš noriu nuraminti radijo klausytojus – apie jokį turto mokestį nėra ko net kalbėti. Nei ši Vyriausybė, nei, manau, Seimo dauguma net nekels tokių diskusijų. Todėl reikia žmones nuraminti.
Žurnalistė: Vadinasi, artimiausiu metu nieko nebus. O kada Lietuva bus subrendusi tokiam mokesčiui?
Premjeras: Kai bus subrendusi, tada mes su Jumis ir aptarsime. Čia labai daug nuo ko priklauso. Kaip mums seksis gyventi, kaip šešėlinė ekonomika, kaip verslas mokės mokesčius – daug nuo ko priklausys.
Žurnalistė: Seimas šiandien toliau svarstys mokesčių reformą. Ekonomistai nerimauja, kad mokestis nuo pelno gali paskatinti verslininkus slėpti pelną, kad ir legaliais būdais. Ką čia gali padaryti Vyriausybė?
Premjeras: Tai aš tada užduodu klausimą. Dabar pelno mokestis yra 15 proc. nuo pelno, pajamos į biudžetą nuo pelno auga labai greitai. Tai jei toks mechanizmas būtų patogus verslininkas, tai jie seniai slėptų. Jie gal ir slepia kokią dalį šio mokesčio, bet šita argumentacija, kad tik 4 proc. trumpą laiką nustatant, kaip dabar pavadinome, socialinį mokestį, jis gali pakeisti pelno skaičiavimo metodikas, kurios yra įtvirtintos, kompiuterinės programos yra.. Šitas argumentas iššaunamas kaip žvirblis į orą be jokios argumentacijos. Aš nemanau, kad reikia daug dėmesio skirti šitam dalykui. Mūsų verslininkai darosi sąmoningesni, jie pradeda suprasti, kas tai yra valstybės interesai. Čia ne Brazauskui, ne kokiam tarnautojui tie pinigai eina. Eina žmonėms, medikams, seselėms, bibliotekininkams, mokytojams, kultūros, socialiniams darbuotojams. Šitie pinigai atiduodami žmonėms. Nebus pinigų biudžete – nebus ir žmogaus kišenėje. Tai susisiekiantys indai. Skandinavijos valstybėse per šimtą ar daugiau metų atsiranda šitas balansas. Ir mes taip norime gyventi kaip Švedijoje, o mokesčius mokėti kaip Lietuvoje. Tada būtų rojus, bet tokiam rojui sukurti reikia ne žmogaus, reikia Dievo. Todėl kad rojų sukurti be pajamų biudžete negalima.
Žurnalistė: Premjere, o ar iš tiesų mokestis nuo pelno yra nepalankesnis smulkioms ir vidutinėms įmonėms?
Premjeras: Manau, kad smulkias ir vidutines įmones paveiks mažiausiai. Todėl kad jų pelnas yra mažesnis ir tie 4 proc. dažniausiai tebus šimtų litų padidėjimas, tai nedidelis padidėjimas. Smulkiesiems, tam tikrai kategorijai verslininkų, pelno mokestis tėra 13 proc. Blogiau jei būtų įvestas mokestis nuo apyvartos.
Žurnalistė: Teigiama, kad pajamos iš socialinio mokesčio būtų nukreipiamos socialinei sferai. Opozicija tokius teiginius jau spėjo pavadinti spekuliacija. O kam iš tiesų bus naudojamos pajamos iš socialinio mokesčio?
Premjeras: Pirmas dalykas – mes pakėlėme minimalią algą nuo 500 iki 550 litų. Šis pakėlimas kainavo apie 100 mln. litų. Mes turime mokėti įmokas į pensijų fondus, šiemet tai buvo 300 milijonų., kitais metais – 500 mln. litų. Tai yra gryniai socialinė priemonė. Toliau – atlygimai medikams, yra tam tikri įsipareigojimai, reikės juos vykdyti. Galų gale visiems dirbantiesiems biudžetininkams, o tokių yra beveik 400 tūkst. Negalima pasakyti juk, kad, tarkim, bibliotekininko, žmogaus su aukštuoju išsilavinimu, 800 Lt yra normalus atlyginimas. Turime ieškoti būdų, čia visi tie pinigai ir nueis. Nebus kam tai išdalinti ar galų gale pavogti, viskas nueis žmonėms.
Žurnalistė: Ne pavadinime esmė, bet įdomu, kodėl mokesčio pavadinimas keitėsi net tris kartus? Solidarumo, verslo, socialinis.
Premjeras: Tai nebuvo oficialu, daugiau buvo kalbose ir žiniasklaidoje. Vis tik keitėsi koncepcijos, kol mes galų gale priėjome prie vieningo keturių partijų susitarimo skaičiuoti nuo pelno bazės šį 4 proc. mokestį, o ne nuo apyvartos. Kartu su sprendimais keitėsi ir mokesčio pavadinimas. Bet pavadinimas ne esmė, mokesčio tikslas ir turinys pasilieka tas pats.
Žurnalistė: Premjere, Lietuvos Prezidentas vakar išreiškė apgailestavimą kad nebuvo vertinti ir aptarti kiti mokesčių reformos variantai, nepagalvota, kaip neįvedant naujų mokesčių, kompensuoti galimą įplaukų į biudžetą sumažėjimą. Kaip Jūs vertinate tokias Prezidento pastabas?
Premjeras: Gal ne viską Prezidentas žino. Mes tūkstančius variantų svarstėme, kas lengviau, kas visuomenei lengviau, kas turės didesnių politinių pasekmių. Labai lengva pasakyti, kaip ir patarėjai Prezidento kartais pasako: na tai reikia panaikinti visas lengvatas. Nuo ko jas nuimti? Nuo žmonių. Nuo Jūsų, nuo kitų žmonių, kurie pagal kūrybines sutartis gauna pajamas, apmokestinant 15 proc. Siūlo politologai – padarykim 33 proc. Įsivaizduojat, visa inteligentija, žurnalistinis pasaulis, daugelis kūrybinių darbuotojų. Mes juos nuskriausime iš karto. Pasakyti lengva, o padaryti – 100 kartų sunkiau. Todėl mes atsisakėme. Ir tuo labiau, kad tas efektas butų 10 kartų mažesnis nei mums reikia papildomų pajamų į biudžetą. Dar sakoma – reikia padidinti PVM. Kam? Eiliniam žmogui. Pirmiausia mėsai - dabar yra palengvinimas žmonėms, kad jie galėtų tą mėsą nusipirkti. Politologiškai ir ant popieriaus labai gražiai viskas atrodo. Bet kai susiduri akis į akį su žmogum, ir kai reikia atsakyti žmogui, kad reikia pragyventi už 300-400 litų, tai visai kitos mintys ir visai kiti sprendimai ateina į galvą.
Žurnalistė: Vyriausybė vakar sudarė euro įvedimo koordinavimo komisiją. Kokios šios komisijos funkcijos?
Premjeras: Funkcijos koordinavimo ir bus. Komisija – aukšto lygio, joje keletas ministrų, Premjeras – tos komisijos pirmininkas. Euro įvedimas – tai kelių institucijų atsakomybė. Pirmiausia tai Lietuvos bankas, kuris vykdo pinigų politiką. Tačiau Vyriausybė turi atlikti daug paruošiamųjų veiksmų euro įvedimui. Todėl ir sudaryta tokia komisija. Svarbūs ir santykiai su visuomene, aiškinamasis darbas. Nes dabar gąsdinama, kad kainos žvėriškai pakils, ir visa kita. Per likusius pusantrų metų mes turėtume atlikti nemažą darbą, koordinacinę veiklą ir tinkamai pasiruošti euro įvedimui.
Žurnalistė: Ir dar vienas aktualus klausimas. Nuolatinė Lietuvos atstovė prie UNESCO prabilo apie pavojų Kuršių Nerijai, jei nebus atsisakyta tebepuoselėjamos idėjos dėl tilto statybos į Kuršių Neriją. Ar tilto idėja dar iš tiesų yra puoselėjama?
Premjeras: Labai apgailestauju, kad mūsų ambasadorė I.Marčiulionytė atvažiuoja į Lietuvą, šiek tiek pagąsdina visus ir vėl išvažiuoja savo darbo dirbti į Paryžių. Aš neturiu jai pretenzijų kaip ambasadorei ir tikiuosi, kad ji ten dirbs ir toliau, bet man atrodo, kad kalbant reikia šiek tiek vis tik argumentuoti, mažiau vadovautis emocijomis. Niekas jokio tilto nesirengia statyti. Visiškai oficialiai pareiškiu kaip Ministras Pirmininkas. Ne miestas šitokį dalyką sprendžia, nes tokio tilto statyba – šimtai milijonų ir niekas artimiausioje ateityje nenumato tokio tilto statyti.