BDAR
Close

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 m. gegužės 19 d.

Data

2005 05 19

Įvertinimas
1
Žurnalistas: Daug aktualių klausimų politinėje darbotvarkėje. Šiandien susitiksite su parlamento valdančiosiomis frakcijomis. Kodėl nusprendėte eiti į frakcijas ir apie ką kalbėsitės?
Premjeras: Keletą kartų buvome susitikę su mūsų partijų vadovais ir frakcijų seniūnais, bet šįkart nutarėme išklausyti pačių frakcijų narių nuomonės svarbiais klausimais, kurie susiję su mūsų artimiausia perspektyva, tai yra su ateinančių metų biudžetu ir tolesnių metų biudžetais. Todėl šitas atsakingas balsavimas reikalauja tokio pasiruošimo. Nutarėme sukviesti frakcijų narius ir išaiškinti būtinybę, kad biudžetą galime suformuoti tiktai priėmę tam tikrus ryžtingus veiksmus, pakoreguodami mokesčių sistemą.
Žurnalistas: Gerbiamas Premjere, kada gi sulauksime galutinio Politinės tarybos sprendimo dėl verslo mokesčio skaičiavimo? Kas trukdo susitelkti?
Premjeras: Ne Politinė taryba įstatymus priiminėja. Ji gali pasisakyti principiniais klausimais, ką ji ir yra padariusi. Bet pačiose frakcijose, Seimo narių tarpe yra įvairių nuomonių. Dabar reikia išaiškinti kilusius neaiškumus, kad būtų vieningas balsavimas ir birželio mėnesį Seimas galėtų priimti sprendimus, kurie reikalingi biudžeto rengimui. Jau dabar rengiame kitų metų biudžetą, bet kai nežinoma, kiek tie mokesčiai bus pakoreguoti, stabdomas visas procesas. Todėl mes Vyriausybėje esame susirūpinę ir prašome Seimo, kad tie sprendimai būtų priimti greičiau.
Žurnalistas: Kalbant apie biudžeto subalansavimą, kai kurie ekspertai siūlo peržiūrėti valstybės valdymo ir administravimo išlaidas ir tokiu būdu galbūt bandyti subalansuoti biudžetą. Ar matote tokių galimybių ir ar čia yra kokių rezervų?
Premjeras: Šitas „arkliukas“ visą laiką egzistuoja, kiekvienais metais. Apie tai yra kalbama – kad galima subalansuoti tarnautojų sąskaita, negalvojant apie visas pasekmes. Lietuva per trejus metus gauna 8 mlrd. litų . Tie pinigai turi skaidriai patekti tam, kam jie yra skirti. O tam darbui atlikti reikia šimtų tarnautojų, mokančių anglų, kitas kalbas, išmanančių finansus, turinčių pasiruošimą. Ir tokių tarnautojų mažai, todėl kad atsirado nauji pinigai , naujas atsakingas darbas. Matote, jau dabar kiek spaudoje šurmulio dėl vieno ar kito paramos gavėjo. Tai kalba eina apie vieną kitą milijoną, o aš kalbu apie milijardus. Ir keliai, ir aplinkosaugos objektai, ir gamybos skatinimas, ir tiesioginės išmokos žemės ūkyje. Vien Nacionalinė mokėjimo agentūra, kur yra apie 250 tūkst. gavėjų... Tai galite įsivaizduoti – kiekvieną projektą arba kiekvieną ūkininką, reikia patikrinti žemės plotus... Reikia šimtų žmonių. Todėl šitas pasakymas „valdininkų sąskaita“ – tinka rinkiminei kampanijai, bet ne realiam valstybės darbui ir pareigų bei uždavinių vykdymui.
Žurnalistas: Premjere, o gal subalansavimo problema ir naujo mokesčio poreikis atsirado dėl didelio kai kurių naujų politikų apetito mėginant gauti lėšų iš biudžeto savo apygardoje esantiems objektams, kuriais jie suinteresuoti, dėl kurių yra davę pažadus rinkėjams? Ar jau gavote tokius projektus?
Premjeras: nepasakyčiau, kad tai yra ryškiai išreikšta. Gal kai dabar formuosime biudžetą atsiras tokių dalykų. Be abejo, apygardos, kuriuose yra išrinkti Seimo nariai, kartais tuo naudojasi. Bet tai nesudaro biudžete kokios nors didelės dalies. Stengiamės visa tai išlyginti. Visi rajonai, visos apygardos yra vienodi, ten gyvena žmonės, reikia jiems sudaryti sąlygas, tvarkyti kelius, kitus dalykus. Nepasakyčiau, kad jūsų minėti dalykai smarkiai lemia biudžeto paruošimą.
Žurnalistas: Jei nepavyks biudžeto subalansuoti, sukonstruoti taip, kaip Jūs jį įsivaizduojate, ar matote perspektyvų darbą tokioje Vyriausybėje?
Premjeras: Ne, nematau. 3 – 4 metus iš eilės mums sekėsi rengiant ir Seimui tvirtinant biudžetus. Per visus 15 metų tik pastaraisiais metais biudžetas būdavo įvykdomas. Prieš tai jis buvo nevykdomas šimtais milijonų. Mokytojai negaudavo atostoginių, negaudavo algų, savivaldybės nefinansuodavo tai, kas reikalinga. Šiandien vaizdas visai kitoks. Nėra tų problemų. Kodėl? Todėl, kad yra atsakingai ruošiamas biudžetas. O kad jį ruoštum, reikia ne tik planuoti išlaidas, bet ir žinoti, iš kur tie pinigai bus biudžete. Be pajamų niekas jokio biudžeto nesugebės padaryti. Todėl mes pergyvename ir jaučiame atsakomybę, kad ir kitų metų biudžetas būtų toks, koks jis yra reikalingas Lietuvai. Puikiai žinome visus poreikius, visus įstatymus, įsipareigojimus, pagal kuriuos mes turime apie 900 mln. padidinti. Jeigu geras biudžetas, tai ir valstybė gerai gyvena.
Žurnalistas: Tikėkimės, kad biudžetą pavyks subalansuoti. Vakar Jūs įteikėte Prezidentui kandidatų į atsilaisvinusį susisiekimo ministro postą pavardes. Kokios čia Jūsų preferencijos ir kokius kriterijus kelsite naujam kandidatui?
Premjeras: Kaip ir kiekvienam ministrui... Matote, Susisiekimo ministerija yra daugiašalė ir ministras turi gerai jausti visą mūsų teritoriją, mūsų ūkį. Apskritai infrastruktūrą – transporto, kelių poreikius. Ypatingi darbai laukia geležinkelyje. Investuojami šimtai milijonų, kad geležinkelio transportas būtų šiuolaikiškas, kad būtų galima važinėti bent 160 km/val. greičiu. Sakyčiau, nuo aviacijos iki jūrų transporto – visa tai vienos ministerijos kompetencija. Dar vienas specifinis bruožas – tai didžiulė atsakomybė už tas Sanglaudos fondo lėšas, kurios skiriamos komunikacijoms. Tai didžiulis darbas. Šitos žinybos biudžetas – apie 1,5 mlrd. Ir reikalinga, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas, mokėtų užsienio kalbas, todėl kad reikia dažnai į Briuselį važinėti ir spręsti daug klausimų. Projektai Sanglaudos fondo lėšoms gauti yra dideli – dešimtys milijonų eurų, jų finansavimą ir vykdymą tiesiogiai kontroliuoja Europos Komisija. Todėl tai sudėtinga ministerija. Keletą kandidatų aš esu numatęs, pateikiau Prezidento svarstymui. Dabar laikinai Z.Balčytis eina pareigas, tokios skubos nėra.
Žurnalistas: Kiek dar tas laikinumas gali užtrukti ir kada turėsime naująjį ministrą?
Premjeras: Per porą savaičių išspręsime.
Žurnalistas: Pone Premjere, žiniasklaida praneša, jog galimi pirkėjai domisi „Mažeikių naftos“ akcijomis. Ar jau galite pasakyti, kiek tokių yra, kas jie?
Premjeras: Šį tą galiu, bet, iš kitos pusės, - nelabai., nes tai komercinė paslaptis, konfidencialu. Mes pasiūlymus irgi gauname konfidencialius.
Žurnalistas: Kokius kriterijus keliate potencialiems investuotojams?
Premjeras: Pagrindinis kriterijus – garantija, jog įmonė bus aprūpinta nafta.
Žurnalistas: O vakarietiškas vektorius – ar vis dar svarbus, kaip buvo prieš keletą metų?
Premjeras: Būtų gerai, jei būtų balansas. Kadangi mes turime investicijas iš Rusijos pusės. Noriu nuraminti tą visuomenės dalį, kuri labai pergyvena, kad rusai superka mūsų energetikos objektų akcijas. Taip nėra. Visose užsienio investicijos į Lietuvą Rusija tesudaro apie 6 proc. Tai yra tik keletas objektų, kur jie turi akcijų. Žinoma, Mažeikiai turi didžiausią svorį ir dar keletas objektų – dujų ūkyje jie turi 34 proc., Kėdainių „Lifosoje“, ir praktiškai viskas. Mes suinteresuoto tokia kompanija, kuri turėtų ne tik naftą, bet ir rinką produkcijos realizavimui, nekalbant apie tai, kad visa mūsų teritorija būtų aprūpinta naftos produktais.
Žurnalistas: Kada galėtų būti aiškumas šitoj situacijoj?
Premjeras: Sunkoka prognozuoti. Nors kai kurie signalai sako, kad birželio mėnesį, vasarą turėtų pasibaigti. Nes judėjimas vyksta, keletas kompanijų domisi šiomis akcijomis. Tos akcijos yra labai brangios, tai 52 proc. viso akcijų paketo (tai, ką turi „Jukos“), mes savo akcijų kol kas negalvojame parduoti, nėra jokios prasmės. Mums vis tik reikia turėti operatorių, tokią kompaniją, kuri garantuotų stabilų įmonės darbą.
Žurnalistas: Premjere, vakar paskelbtas Europos Komisijos pareiškimas dėl Europos lėšų panaudojimo skaidrumo. Kaip Jūs vertinate šį signalą iš Briuselio?
Premjeras: Tai nėra koks nors ypatingas signalas. Ataskaita buvo nusiųsta į Briuselį. Sureagavo. Ir šitam pranešime vis stik sakoma, kad Lietuva labai gerai pasielgė, kad per tokį trumpą laiką sureagavo. Tikrai sureagavom. Yra nustatyti objektai, kuriuos jau žiniasklaida yra paskelbusi ne vieną kartą. Mes vakar tarėmės su Prezidentu ir Valstybės kontrolierei bus pavesta priimti sprendimus. Todėl, kad šitam pareiškime duodama suprasti, kad mūsų valstybė gali pati išspręsti klausimus, netgi be Europos Komisijos. Manau, būtų labai gerai, kad vietoje išspręstume. Jei iš tikrųjų lėšos yra gautos už pastatytus objektus neteisėtai, tos lėšos turi būti grąžinamos.
Žurnalistas: Paskutinis klausimas, Premjere, - tiesioginiai merų rinkimai. Tai ir Politinės tarybos akiratyje ir kai kurių politikų planuose. Kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?
Premjeras: Tas klausimas tik pradėtas svarstyti, pradėtas nagrinėti ir mes Vyriausybėje kartu su koalicijos partneriais svarstėme šį klausimą. Galutinio sprendimo nėra, yra įvairių nuomonių, vieningos nuomonės nėra. Tuo labiau, kad tai susiję su Konstitucijos pataisomis, net du jos straipsnius reikia keisti, o visi gerai žino, kas yra Konstitucijos pakeitimas. Nors laiko dar yra. Jei kalbėtume apie savivaldos rinkimus – pusantrų metų, būtų laiko tai atlikti. Manau, kad tai, ką mes svarstėme praėjusią savaitę – pirmieji žingsniai. Manau, kad intensyviai padirbėję, galėtume turėti rezultatą šiais metais.
Žurnalistas: Ar matote daugiau pliusų ar minusų toje idėjoje?
Premjeras: Kiekviename sprendime esama tam tikrų pliusų ir tam tikrų minusų. Pliusas tai, kad meras iš tikrųjų tampa šeimininku. Dabar yra tam tikra dvivaldystė – administratorius ir meras, kaip tarybos pirmininkas. O čia siūloma tas pareigas sutapatinti. Taip, kaip ir buvo prieš keletą metų Lietuvoje ir tokios tvarkos buvo laikomasi daug metų. Meras buvo ne tik renkama valdžia, atstovaujanti, bet jis buvo ir vykdanti, vykdomoji valdžia. Merai skundžiasi, kad taip sunku priimti sprendimus. Lėšos lyg ir administracijos direktoriaus dispozicijoje, o sprendimus priima taryba. Ne visada sutampa šitų dviejų valdžios pusių nuomonės. Taryba su meru priešaky sako, kad reikia daryti tą ir tą, o administratorius, kuris tiesiogiai valdo pinigus, abejoja. Žinoma, tai tik vienas aspektas. Bet vykdomoji valdžia turi būti stipri. Kuo mažiau čia politizavimo ir politiškumo principų, o daugiau racionalaus mąstymo renkant žmogų, kuris iš tikrųjų galėtų atlikti tą darbą, kuris turi miesto arba rajono pasitikėjimą. Tada tam žmogui lengviau. Dar reikėtų pasakyti, kad valdžia tokiu atveju būtų stabilesnė. Dabar susirenka bent pusė tarybos narių ir keičia merą. Negalima per kadenciją tris keturis kartus keisti merą. Koks ten rajono arba miesto gyvenimas! Nėra stabilumo. O šiuo atveju būtų žymiai didesnis stabilumas.
Žurnalistas: Bet vis tiek turėtų būti kokia nors mero atšaukimo procedūra.
Premjeras: Yra. Šitam variante yra numatyta, kad du trečdaliai tarybos narių gali jį atšaukti.