Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 m. gegužės 12 d.
Data
2005 05 12
Įvertinimas
Premjeras: Truputį keistoka situacija. Todėl, kad Seimas svarsto įstatymų pataisas, bet Seimas nesvarsto biudžeto. Biudžeto projektas yra rengiamas Vyriausybėje, Finansų ministerijoje. Esu labai gerai susipažinęs su kitų metų biudžeto projektu ir, žinoma, didinti fiskalinį deficitą negalima. Mes jį numatėme tokį, koks jis maksimaliai gali būti. Tolesni jokie veiksmai neįmanomi, nes prarasime tą finansinę sistemą, kurią sutvarkėme. Ji priimta Europos Sąjungoje, kaip viena iš geriausiai dirbančių ir įgijusi pasitikėjimą. Pirmiausia, biudžetas svarbus dėl to, kad esama klausimų, kuriuos turime spręsti mūsų gyvenimo viduj. Tai yra finansavimo padidinimas kai kurioms sritims. Reikia vis tik pradėti nuo medikų, yra tam tikri įsipareigojimai. Antras dalykas – mokytojų atlyginimai, trečias – krašto pasaugos finansavimas 2 proc., nes yra įsipareigojimai, susitarimai, kuriuos reikia vykdyti. Ir daugelis kitų sričių yra.
Žurnalistas: Tai nereikėtų aukoti to pasitikėjimo mumis?
Premjeras: Nereikia aukoti, nereikia prarasti. Kitas dalykas – euro įvedimas. Jei mes paleisime biudžetą ir užmiršime visus reikalavimus, tai mes atsidursime uodegoje visų į euro zoną stojančių valstybių, ir jį ją galėsime patekti ne anksčiau 2009 metų, kada visos kitos ES narės jau bus joje. Štai kur yra visa esmė. Patarinėti galima, labai gerai, kad pataria. Bet patarti galima tuo atveju, jei labai gerai žinai visas peripetijas, biudžeto sandarą, pajamų dydį, augimo tempus ir daugelį kitų dalykų. Paimti ir pasakyti lengvai neišeina. Be šito mokesčio (ar tai būtų nuo apyvartos, ar nuo pelno) mes negalime sudaryti biudžeto, kuris bent minimaliai atitiktų valstybės interesus.
Žurnalistas: Jūs sakote, ar tai būtų nuo apyvartos, ar nuo pelno, - čia taip pat kilo tam tikrų nesutarimų.
Premjeras: Ta diskusija vyko. Vyko ir mūsų Politinėje taryboje, tačiau dauguma jos narių priėjo išvados, kad reikia skaičiuoti nuo apyvartos. Priėjome tokios išvados. Dabar matome reakciją, ir tame pačiame Seime. Skiriasi nuomonės. Manyčiau, kad artimiausiu metu reikėtų dar kartą mūsų Politinėje taryboje aptarti šį klausimą ir būti lankstesniems. Aš nesakau, kad tai būtų blaškymasis – galėtume priimti šiek tiek kitokį sprendimą, spręsdami esminius kitų metų biudžeto klausimus.
Žurnalistas: Premjere, tai Jūs neatmetate galimybės, kad Politinė taryba galbūt galėtų peržiūrėti...
Premjeras: Neatmetu tokios galimybės. Todėl, kad suma ir pinigų kiekis abiem atvejais yra maždaug toks pats – apie 450 mln. litų, ir biudžetui nebūtų skirtumo. Manau, kad dar kartą mes tarsimės, nes iki liepos mėnesio pradžios, kada Seimas baigs sesiją, šitie klausimai turi būti išspręsti. Kitaip mes atsidursime aklavietėje, mes negalėsime suformuoti tokio biudžeto, koks jis turi būti. Daug kartų sakiau – ir koalicijos parneriams, ir opozicijai – visi puikiausiai žino, kaip tai yra svarbu valstybei.
Žurnalistas: Tai privalu suspėti iki liepos 1 d.?
Premjeras: Žinoma, privalu.
Žurnalistas: Premjere, vakar paskelbta informacija dėl ūkio ministro V.Uspaskicho galimo viešų ir privačių interesų supainiojimo. Jeigu paaiškės šios informacijos pagrįstumas, ją matyt dabar tirs Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), ar Jūs reikalausite, kad ministras pasitrauktų?
Premjeras: Užbėgame du šuolius į priekį. Pirmiausia VTEK turi labai rimtai dirbti. Ir nustatyti faktus. Priimti sprendimus galėsime tik turėdami visiškai aiškų vaizdą - ar tai yra piktnaudžiavimas, ar asmeninių ir viešųjų interesų konfliktas. Kai viskas bus nustatyta, bus ir kalba. O dabar užbėgti už akių ir ką nors siūlyti... Aš esu Premjeras, Viktoras Uspaskich yra ministras ir koalicijos parneris. Sprendimus galima priiminėti, kai turimas visiškai aiškus vaizdas.
Žurnalistas: Bet ar neatsitiks taip, kad VTEK pasakys, jog buvo pažeisti interesai, o jis pasiliks politiniame poste?
Premjeras: Palaukite. Aš nelinkęs spėlioti. Kitiems lengviau spėlioti negu man, nes mus dar reikia ir dirbti. Šalia visų šitų dalykų mes turime ir darbą dirbti bei kasdien sprendimus priimti. Todėl aš labai rimtai laukiu... Pasitarsime tada. Pasitarsime su Seimu, kadangi jis yra ir Seimo narys, ne tik Vyriausybės. Taip, kaip V.Uspaskich kalba, lyg tai tenai nieko nėra. Reikia pasakyti aiškiai, objektyviai, kas iš tikrųjų yra...
Žurnalistas: Ar Jums nekyla tam tikrų įtarimų, kodėl Darbo partijos lyderis pastaruoju metu taip dažnai įsipainioja į visus neskaidrius tuos dalykus? Ar nekyla įtarimų, jog ir šitoj srity kažkas netvarkoj?
Premjeras: Viktoras Uspaskich niekada nebuvo valstybės tarnautojas. Valstybės tarnyba turi savo reikalavimus ir taisykles. Mums tenka daug bendrauti ir visam Ministrų kabinetui priiminėti sprendimus. Matau, kad kai kada ir kiti ministrai, net ne iš blogos valios, ką nors pasako arba padaro. Yra keletas žmonių, kurie niekada nebuvo tokiose pareigose... Mes ir dirbame, ir mokomės. Aš nieko blogo tame nematau, todėl, kad tai yra politinės pareigos. Jos reikalauja tam tikro tarnybinės etikos supratimo ir laikymosi. Galbūt šiek tiek trūksta, kad praktikos nebuvo.
Žurnalistas: Bet sutikite, už klaidas ir pažeidimus reikia sulaukti atpildo.
Premjeras: Be jokių abejonių.
Žurnalistas: Premjere, vakar Vyriausybė nutarė nuo kitų metų mažinti studentų skaičių vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose. Kodėl priimtas toks sprendimas
Premjeras: Pirmiausia – dieninių nesumažinome. O pats sumažinimas yra minimalus – tiktai virš tūkstančio. Jeigu sudėti visus priimamus, dabar neturiu su savimi skaičių, visumoje mažinimo nėra. Todėl, kad mes siūlysime, įstatymas dabar neleidžia, neakivaizdinius ir vakarinius už tam tikrą apmokėjimą didinti šitą kontingentą. Yra norinčių žmonių studijuoti už savo lėšas. Didžioji dalis tų, kurie eina vakarais mokytis arba neakivaizdiniu būdu, yra dirbantys žmonės, turintys pajamas. Jie tai gali sau leisti ir yra tokių pageidavimų. Iš tikrųjų aukštasis mokslas nė kiek nenukenčia, šitie priėmimai yra labai dideli. Studentų skaičius per paskutinius 6 metus išaugo dvigubai. Tai, žinoma, labai gerai. Iš kitos pusės, yra labai sunku ir biudžetui, ir mes stengiamės spręsti tuos klausimus. Čia jokios bėdos iš tikrųjų nėra. Tie klausimai yra suderinti su Rektorių konferencija, su Studentų sąjunga. Tos lėšos, kurios reikalingos, bus numatytos kitų metų biudžete.
Žurnalistas: Premjere, ką manote apie tuos, kurie baigia ir išvažiuoja į užsienį? Juk mūsų valstybė į juos investuoja...
Premjeras: Ką padarysi... Reiškinys nėra labai plataus mąsto. Neseniai vyko Užsienio reikalų ministerijos surengta konferencija. Ir aš ten dalyvavau, ir mūsų diplomatai kalbėjo, žmonės dirbantys užsienyje. Pastaruoju metu vis tik ta dalis mažėja. Per 2003 – 2004 metus iš Lietuvos išvažiavo apie 25 – 26 tūkst. žmonių. Taigi, išvykstančiųjų gerokai sumažėjo. Kodėl sumažėjo? Pas mus pradėjo didėti atlyginimai, sąlyginai mažas bedarbių skaičius, žmonės gali įsidarbinti. Ekonomikos pagerėjimas davė teigiamą impulsą. Tačiau tai lieka problema. Mes ją puikiausiai matome. Ji bendra visai Vidurio Europai. Matant bendrą vaizdą, nesame kokia nors balta varna. Kad vien tiktai iš Lietuvos išvažiuojama. Be abejonės, rengsime programą, kokiais būdais būtų galima stabdyti šitą reiškinį, o, iš kitos pusės, kaip galima būtų padėti mūsų tautiečiams, dirbantiems užsienyje.
Žurnalistas: Kalbant apie emigracinę politiką, kai kurie išvažiavę skundžiasi valdžios dėmesio stoka. Vakar mums Seimo Pirmininkas sakė, kad galbūt pribrendo poreikis įkurti išeivijos departamentą ar kokią naują instituciją, kuri koordinuotų tą politiką ir rūpintųsi išeiviais.
Premjeras: Mes turime Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Man atrodo, kad nuo institucijų skaičiaus vargu ar kas pasikeis. Todėl kad svarbiausia finansavimas. Galbūt reikėtų šiek tiek praplėsti esamą departamentą. Tai rengiamai programai ir jos įgyvendinimui reikės numatyti lėšas. Mes tikimės, kad didžioji dalis tautiečių grįš atgal. Apklausos rodo, kad tik apie 3 proc. yra pasiryžę pasilikti visam laikui, o visi kiti ketina grįžti. Tai jei iš tikrųjų taip bus, šis reiškinys turi ir teigiamų pusių – žmonės išmoksta kalbas, įgyja kvalifikaciją, mato, kaip turtingiausiose šalyse organizuojamas darbas, verslas, galų gale uždirba. Visa tai grįžta – ir patyrimas, ir pinigai.
Žurnalistas: Tai Jūs matote ir pozityvių dalykų.
Premjeras: Visi mato, ne tik aš.
Žurnalistas: Paskutinis klausimas, Premjere. Dėl pensijų didinimo. Kokie čia Vyriausybės planai artimiausioje ateityje?
Premjeras: Pensijų didinimas – vienas iš svarbiausių mūsų programos uždavinių. Iki 600 – 650 litų padidinti pensijas iki kadencijos pabaigos, manau, yra realus tikslas. Ir jau iš šių metų rodiklių, nors praėjo nedaug laiko, matyti, kad pensijas galima didinti, todėl, kad Sodros biudžetas vykdomas gerai. Ir priėjome išvados, kad nuo liepos 1 d. pensijos bus padidintos 50 litų. Gruodžio mėnesį vidutinė pensija buvo 400 litų, tai 50 litų – jau šioks toks pinigas. Jei šiemet biudžetas bus gerai vykdomas, būtų galima pagalvoti apie dar vieną padidinimą metų pabaigoje.
Žurnalistas: Kaip tai tiesiogiai susiję su Vyriausybės stabilumu?
Premjeras: Na, kaip susiję, aš manau, kad Vyriausybė gerai dirba. Vyriausybė kontroliuoja biudžeto vykdymą, Sodros biudžeto vykdymą. Galų gale ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas praėjusiais metais buvo gerai įvykdytas. Atsirado galimybė šiais metais padidinti atlyginimus medikams. Visa tai yra labai didelis pliusas. Ir visos ekonomikos rodikliai labai geri. Paimkim vien tik eksportą – praėjusiais metais augo 21 proc. 70 proc. viso eksporto eina į ES šalis. Vadinasi, mes tapome konkurencinga valstybe, mūsų pramonė, paslaugos – konkurencingos. Manau, dedame tvirtus pagrindus stipriai ekonomikai ir geresniam žmonių gyvenimui.
